Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Archeologės vaikams: pabūti pirmykščio žmogaus kailyje

 
2016 06 06 6:00
Populiariosios archeologijos knyga supažindina su moksliniais priešistorės tyrimų atradimais ir jų reikšme šiandienai. Dainiaus Labučio nuotraukos

Keturios jaunos Vilniaus universiteto archeologės pristatė dvejus metus brandintą knygą „Pirmykščio žmogaus kailyje“. Mokslo populiarinimo leidinys, skirtas jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, yra pirmoji po 20 metų pertraukos išleista edukacinė knyga apie akmens amžiaus epochą.

Ją sudarė archeologės Gabrielė Gudaitienė, Monika Žemantauskaitė, Justina Kozakaitė ir Kunigunda Barodičienė. Pristatydamos knygą mokslininkės vedė diskusiją apie akmens amžiaus įtaką šiuolaikiniam pasauliui.

Idėja išleisti įdomiosios archeologijos leidinį gimė istoriko Alfredo Bumblausko dėstomame kurse. „Pateikti mokslą visuomenei patrauklia forma – kartais mokslininkams tai būna gana sudėtinga. Knygą rašėme 9–13 metų amžiaus moksleiviams, nes jų istorijos vadovėliuose akmens amžiui skirti vos trys puslapiai. Atrinkome faktus įdomius ir vyresniam skaitytojui – brėžėme paralelę su šiuolaikiniu pasauliu, palyginome, ką perėmėme iš senovės ir iki šiol naudojame“, – apie knygą pasakojo K. Barodičienė.

Pasak autorių, sunkiausia buvo pereiti nuo mokslinio kalbėjimo prie pasakojimo rašymo. Iš kairės: Justina Kozakaitė, Kunigunda Barodičienė, Monika Žemantauskaitė ir Gabrielė Gudaitienė.

Didžiausia ir mažiausia istorijos dalis

Autorės pabrėžė, kad akmens amžius – bene menkiausiai žinoma žmonijos istorijos sritis, kartu – ir pati ilgiausia jos dalis. Būtent šiuo laikotarpiu susiformavo žmogus – mąstanti būtybė, buvo atrastos esminės daiktų formos, susidarė vertybių sistema, pradėtas keisti mus supantis kraštovaizdis, išsiskyrė žmonijos įvairovė.

Knygoje viso yra 30 temų, kurias autorės analizavo įvairiais rakursais. Bioarcheologijos specialistė J. Kozakaitė nagrinėjo žmonių įvairovę, juos kamavusias ligas, iliustravo, kaip tuo metu buvo sprendžiami konfliktai. Akmens amžiaus specialistės G. Gudaitienė ir M. Žemantauskaitė knygoje pabrėžė archeologijos mokslo svarbą tiriant seniausią žmonijos istorijos laikotarpį ir papasakojo apie senovės žmonių gamintų daiktų įvairovę, tuo metu vyravusiais klimato sąlygas ir mitybos ypatumus. K. Barodičienė tyrinėjo vertybinę žmonių sistemą, gebėjimą suvokti aplinką ir pačius save gyvenant atšiauriomis akmens amžiaus sąlygomis.

Knygos iliustracijų autorius Algimantas Kensminas rekonstruoja akmens amžiaus žmonių gyvenseną. /Asmeninio albumo nuotrauka

Mokslinė pasaka

Leidinyje pristatomi reikšmingiausi archeologijos atradimai ir jų įtaka šiandieniniam pasauliui. Remtasi etnografiniais pirmykštės gyvensenos bendruomenių stebėjimais, klimatologijos, geologijos, paleobotanikos, paleozoologijos ir kitų mokslų tyrinėjimais.

Literatūros vaikams archeologinėmis temomis nėra daug – kelios Petro Tarasenkos pasakos, dvi Rimutės Rimantienės ir Algirdo Girininko knygos. „Norėjosi paprastai paaiškinti, kas yra akmens amžius. Pačiai dabar skaitant tekstus jie pasirodo kaip pasaka. Akademikui tokias ne mokslines knygas rašyti iš tiesų sunku, nors būtent pasakas skaityti ir yra įdomiausia“, – teigė M. Žemantauskaitė.

Skaitytojui sudominti reikėjo atrinkti įdomiuosius mokslinius faktus. Pavyzdžiui, palygintas atliekų panaudojimas dabar ir akmens amžiuje: „Tuo metu žmonės iš taupumo sunaudodavo viską – gyvūno venas paversdavo siūlais, o sumedžioto elnio skrandžio turinys galėjo būti panaudotas apeiginiams tikslams. Nelikdavo nepanaudotų kaulų – iš jų gamino įrankius, jie galėjo virsti ir vaikų žaislais“, – vardijo K. Barodičienė.

Knygoje taip pat gausu patarimų jauniesiems archeologams: kaip atskirti titnaginį dirbinį nuo paprasto titnago gabalo, kaip nustatyti vyro ar moters lytį pagal jų kaulus.

Iš vieno lopšio

Knygą „Pirmykščio žmogaus kailyje“ autorės ruošė dvejus metus. Daugiausia diskusijų kėlė tema apie neandertaliečius. „Populiariojoje kultūroje įsišaknijęs įsitikinimas, kad neandertalietis buvo kvailas padaras su kuoka. Bandėme paneigti šį mitą, parodydami jų aukštos kultūros lygį“, – paaiškino J. Kozakaitė.

Knygą iliustravo skulptorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Algimantas Kensminas. A. Kensminas yra eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narys, beveik kasmet dalyvauja „Gyvosios archeologijos“ festivalyje Kernavėje. Jo metu rekonstruoja akmens amžiaus žmonių gyvenseną. Iliustracijų autorius siekė kuo tiksliau pavaizduoti to meto ritualus, amatus ar net konfliktus.

Knygoje ieškoma atsakymų, už ką esame skolingi akmens amžiaus žmogui. „Iš tiesų žmonija po pasaulį išplito akmens amžiaus metu – visi esame kilę iš vieno lopšio. Stebėtina, kad mūsų kelionė vyko daugybę tūkstančių metų, pėsčiomis – žmonės ėjo vedini alkio, troškulio, paskui gyvūnus. Žavi tai, kaip puikiai gebame prisitaikyti“, – sakė K. Barodičienė.

Daug dėmesio sulaukia baltų epochos tyrinėjimai, todėl jaunos mokslininkės savo žvilgsnį nukreipė dar seniau – į akmens amžių. Diskusija su archeologu Aleksiejumi Luchtanu ir istoriku Alfredu Bumblausku.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"