Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Ateities robotai: ar bus panašūs į mus?

 
Robotai I-r, Cyganas, George‘as ir Ericas.
Robotai I-r, Cyganas, George‘as ir Ericas. „Plastiques Photography“ (Londono mokslo muziejaus) nuotrauka

Londono mokslo muziejuje veikia robotų paroda. Viso joje – daugiau nei šimtas robotų. Vieni primena žmogaus išvaizdą, kiti naudojami buityje ar kine. Ekspozicijoje pristatomi ir seniausi (per 500 metų) žmogaus sukurti robotizuoti mechanizmai. Taip siekiama iliustruoti modernios robotikos istoriją.

Dauguma parodoje eksponuojamų robotų buvo atvežti iš Japonijos. Nors pristatomos naujausios technologijos, visgi parodoje siekiama ne paaiškinti, kaip robotai veikia, o atsakyti į filosofinius klausimus: kodėl siekiame, kad mašinos būtų kuo panašesnės į mus ir ką tai sako apie žmonijos ambicijas?

Rodo tapatybės krizę

Kompanijos „Shadow“ dvikojis – pirmasis robotas, sukurtas už Japonijos ribų, galėjęs stovėti ir savarankiškai žengti žingsnį pirmyn. „Kai jį radau Islingtone, gulėjo rūsyje, užverstas daiktais, todėl turėjau ištraukti jį už kojų“, – prisiminė parodos kuratorius Benas Russellas.

„Robothespian“, praėjusiais metais sukurtas Didžiojoje Britanijoje, – kine dirbantis robotas aktorius. Jis laisvai susikalba keturiomis dešimtimis kalbų ir yra suprogramuotas atpažinti žmogaus veido išraiškas.

Kai kurie kiti eksponuojami robotai taip pat buvo naudojami filmuose. T-800 – 2009-ųjų „Terminatoriuje“ su Arnoldu Schwarzeneggeriu. „Atgijęs didžiausias jūsų košmaras“, – juokavo B. Russellas. Robotas „Maria“ (rodoma jo tiksli kopija) sukurtas Fritzo Lango mokslinės fantastikos juostai „Metropolis“ (1927 m.)

„Kodomoroid“ sukurtas Japonijoje 2014 m. „Panelė Kodomoroid sėdi, žiūri į mus tarsi žmogus, tuomet staiga sujuda kampuotais, robotiškais judesiais, – apie robotą, sukurtą ir naudojamą skaityti naujienas pasakojo kuratorius. – Kiekvienas robotas yra savo laikmečio gaminys. Kai šiandien kuriame robotus ir žvelgiame į ateitį, dažnas jų byloja, kad išgyvename tapatybės krizę. Nyksta unikalūs, vien tik žmogui būdingi bruožai. Tačiau šioje parodoje pastebime, kad susidomėjimas robotais nėra naujas reiškinys. Jis tęsiasi bent nuo 1920-ųjų, o ankstyvųjų pavyzdžių galima atrasti ir dar anksčiau.“

Technologijos keičia žmogų

Seniausias parodos eksponatas – vis dar veikiantis mechaninis vienuolis, XVI amžiuje sukurtas Ispanijos karaliui Pilypui II Habsburgui.

Nors prieš 500 metų žodis „robotas“ neegzistavo, žmonės jau kūrė robotizuotus mechanizmus. Kaip pasakojo parodos kuratorius, dažniausiai jais būdavo iliustruojami bibliniai siužetai. Dabar šie robotų pirmtakai atrandami bažnyčiose ir šventyklose, vietose, kur vyko pamaldos. Mažų mechaninių žmogeliukų, pavyzdžiui, atkuriančių Nukryžiavimo sceną, paskirtis – religinė, byloja apie žmonių tikėjimą ir pamaldumą.

Vėlesnės žmogaus sukurtos mašinos randamos teatruose, neįprasti, vertingi eksponatai – privačiose kolekcijose. Asmeninės kolekcijos atspindėjo ano meto mokslo sampratą. „Automatiniai mechanizmai be žmogaus įsikišimo galėjo rašyti ar groti instrumentu. Tai – svarbus priminimas, kad mašinos demonstruoja jų savininko galią ir autoritetą“, – pastebėjo B. Russellas.

Po pramonės perversmo darbo mechanizacija ir masinė gamyba vis labiau tobulėjo ir plito. Parodoje keliami dabar aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai. Robotizuojant žmogaus atliekamą darbą, robotams įsiliejant į rinką, žmogaus darbą keičia produktų gaminimo ir surinkimo mašinos, tai atliekančios kur kas efektyviau. Be to, kasdienybę pildo įvairios šiuolaikinės technologijos.

„XX ir XXI amžių sandūroje robotai pagaliau paliko laboratorijas, kuriose buvo kuriami, ir, panašu, įsitraukia į mūsų kasdienį gyvenimą. Robotai atlieka ir pavojingus, ir nešvarius darbus, gali išminuoti sprogmenį ar surinkti automobilį, – komentavo kuratorius. – Intriguoja klausimai, ką dar jie dar gali padaryti? Ir kaip norime, kad jie atrodytų?“

Tarp „Kodomoroid“ ir „Robothespian“

Antropometriniai robotai, kaip parodoje eksponuojamas ROSA, tiksliai atkartoja žmogaus kūno anatomiją. Oweno Hollando ir Robo Knighto sukurto roboto kaulai – iš plastiko, nuogi laidai – sąnariai ir sausgyslės, o akis seka paskui judantį žiūrovą.

Kito tipo, humanoidiniai, robotai panašūs į žmogų. Kaip teigia mokslininkai, žmogus yra linkęs kurti atpažįstamus objektus, tokiu būdu jie tampa priimtinesni, mažiau – baisūs ar gąsdinantys. Visgi naujausi humanoidiniai robotai taip tiksliai atkartoja žmogaus mimikas ir kalbėseną, kad žiūrovui darosi nejauku. Tarkime, šios parodos lankytojus trikdo prie įėjimo pasitinkantis realistinis kūdikis, naudojamas kine.

„Žmogaus smegenyse daugybė procesų įvyksta per milisekundę, o robotai to nesugeba. Tačiau mes klausiame, ar reikia, kad sugebėtų?“

Ar robotams reikalingas intelektas – sąmonė, empatiniai gebėjimai, moralė ir sąžinė? „Čia matote du mažus robotus, einančius duobės link. Trečias robotas turi nuspręsti, kurį iš jų išgelbėti pirma. Jis apskaičiuoja, kuris robotas priartės prie duobės arčiausiai ir atbėga jo gelbėti. Tačiau jeigu abu robotai duobę pasiekia vienu metu, robotas sutrinka ir nežino, ką daryti, – pasakojo parodos turinio kūrėja Ling Lee. – Žmogaus smegenyse daugybė procesų įvyksta per milisekundę, o robotai to nesugeba. Tačiau mes klausiame, ar reikia, kad sugebėtų?“

B. Russellas teigia, kad ateityje robotai bus arba hiperrealistiniai (kaip „Kodomoroid“), arba, priešingai, atrodys kaip „Robothespian“, kurio aliuminio griaučiai ir primityvios mimikos primena, kad bendraujame su dirbtiniu kūriniu. „Viena aišku, kad tai priklauso ne nuo robotikos specialistų ir inžinierių, o nuo mūsų pačių“, – įsitikinęs jis.

Paskirtys – įvairios

Parodoje eksponuojami robotai turi ir įvairių kitų paskirčių. Mechaninės rankos geba judėti chirurginiu tikslumu. Socialūs robotai (kaip robotas-vaikas „Kaspara“, sukurtas Harfordšyro universitete) vaikams autistams ugdo empatinius gebėjimus. Robotizuota interaktyvi galva „Inkha“ Londono karališkojo koledžo administracijoje dirbo nuo 2003 iki 2014 m.

Interaktyvioje parodoje galima pamatyti ir išbandyti, kaip veikia šie robotai. Jie Londono mokslo muziejuje bus eksponuojami iki rugsėjo 3 d.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"