Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Aukštųjų bokštų paunksnėje: M. K. Čiurlioniui – 140

 
2015 09 21 6:00
Dailininkas Algimantas Švėgžda kuria ciklą „Čiurlionio obelys“. 1994. Ričardo Dailidės nuotraukos

Savais, neįprastais keliais žengusį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį vadiname genijumi, mūsų tautos genijumi. Jo ženklu paženklinta daug kas mūsų kultūroje. Rugsėjo 22-oji – dailininko ir kompozitoriaus gimtadienis.

Į šį pasaulį jis atėjo prieš 140 metų, 1875-aisiais. Žvalgėsi nuo aukštų bokštų, kalbėjo žmonėms apie pievas, medžius, žvaigždes ir karalius. Ėjo be poilsio palyginti neilgai – iki 1911-ųjų. Tačiau pasakė tiek, kad iki šiol neišsėmėme. Kartais atrodo, kad štai jau nuzulinome M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą iki koktumo, banalumo, bet praeina kiek laiko, vėl į jį gręžiamės, sužiūrame, suklūstame, atrandame. Vėl dairomės nuo aukštų bokštų – įkvėpti, drąsesni ir gal net kiek geresni.

Prie gimtojo slenksčio. M. K. Čiurlionio sesuo Valerija Čiurlionytė–Karužienė ir Adelbertas Nedzelskis. 1974.

Druskininkuose, kur nuostabios gamtos prieglobstyje būsimasis didis menininkas leido vaiksytės dienas, prieš pusę amžiaus buvo įkurtas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Iš dalies jis pakeitė miestelio statusą, tapo traukos centru. Tokiu išlieka ir dabar. Šnekamojoje kalboje vadinamas malonybiškai – Čiurlionio nameliu.

Pasak buvusio ilgamečio muziejaus vadovo Adelberto Nedzelskio, pirmas didelis muziejaus renginys įvyko 1965 metų rudenį, minint devyniasdešimtąsias iškiliojo menininko gimimo metines. Ta proga buvo išplėsta ekspozicija. Įvyko koncertas – Balys Dvarionas namelyje grojo M. K. Čiurlionio preliudus.

Kai jau buvo galima plačiau kalbėti apie M. K. Čiurlionio asmenybę, jo kūrybinį palikimą, besidominčiųjų muziejumi daugėjo sparčiai. Koncertai pradėti rengti reguliariai. Per penkiasdešimt metų čia muzikavo daugybė Lietuvos ir užsienio atlikėjų. Ne vienam klausytojui ilgam įstrigo nepaprasta koncertų atmosfera.

A. Nedzelskis prisimena, kad įvairiausi muzikiniai, literatūriniai, kultūriniai visos Lietuvos renginiai, atkeliavę į Druskininkus, dažniausiai prasidėdavo ir baigdavosi čia, M. K. Čiurlionio muziejuje. Jeigu reikėtų išvardyti rašytojus, muzikus, dailininkus, mokslininkus, lankiusius muziejų, prisidėjusius prie jo gyvavimo ir garsinimo, susidarytų ilgiausias sąrašas. Muziejaus veikla užfiksuota filmuose, televizijos laidose, nuotraukose. Vienas fiksuotojų – šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė, dažnas Druskininkų ir muziejaus svečias. Jis atsirasdavo čia svarbiais momentais ir įamžino įdomių akimirkų, praturtindamas muziejaus vaizdų archyvą. „Dėl bėgančio laiko uždėtos patinos nuotraukos dar brangesnės. Kiekviena jų atgaivina daugybę prisiminimų“, – sako A. Nedzelskis.

Tapytojas Augustinas Savickas. 1993.
Poetas Henrikas Nagys. 1993.
Poetas Sigitas Geda. 1994.

.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"