Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Baleto auksas iš Prancūzijos

 
2015 11 03 6:00
Grįžus po konkurso – vėl sunkus kasdienis darbas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Auksas. Tokia jaunosios balerinos Julijos Stankevičiūtės dovana Lietuvos baletui artėjančios sukakties proga. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus dvyliktokė Prancūzijoje, Grase, vykusiame tarptautiniame baleto konkurse „Jeune Ballet Mediterraneen“ savo amžiaus grupėje buvo pati geriausia.

Pusfinalio dieną Julijai sukako aštuoniolika, taigi žinia apie sėkmingą perėjimą į finalą buvo jai geriausias pasveikinimas.

Laurais Prancūzijoje džiaugiasi Julija Stankevičiūtė ir jos mokytoja Beatričė Tomaševičienė./Asmeninio albumo nuotrauka

Šokėja LŽ prisipažino nujautusi, kad gali pasiekti pergalę. Po pirmosios atrankos dienos ir po pusfinalio buvo skelbiami visų konkursantų vertinimai – lietuvė įsitvirtino sąrašo viršuje. Bet kokie gi konkursai be kovos ir psichologinės įtampos? Teko viską atlaikyti. Pasak Julijos specialybės mokytojos Beatričės Tomaševičienės, pusfinalyje ji padarė klaidelių, kokių paprastai nedarydavo. Užtat finalui itin susitelkė – būtų buvę itin apmaudu tiek pirmavus slystelėti paskutinę akimirką.

J. Stankevičiūtė gali didžiuotis ne tik auksu (statulėle ir piniginiu prizu), bet ir specialiuoju žiuri prizu – už muzikalumą, išraiškingumą, įdomų vidinių būsenų atskleidimą. Vertinimo komisijos, vadovaujamos Marco Ribaud, nariai vėliau sakė Julijai, kad iš kitų ji išsiskyrė, kad šoko ir mėgavosi tuo, ką daro.

Dar ne viskas: lietuvė sulaukė kvietimo stažuoti „Opera National du Rhin“ (Prancūzija, Elzasas) baleto trupėje, kurios meno vadovas – konkurso žiuri narys Ivanas Cavallari. Taip pat kvietimo ateinančią vasarą dalyvauti prestižiniame baleto artistų konkurse Varnoje (Bulgarija). Dar vienas Julijos gabumų ir perspektyvų įvertinimas – pasiūlymas apsvarstyti studijų Karališkojoje Hagos konservatorijoje (Olandija) galimybę.

Pergalė pakoregavo planus

Pavasarį Julija vyko į Švediją, kur atrankos ture varžėsi Šiaurės ir Baltijos šalių šokėjai. Ten pasisekė. Konkurso Grase pirmąją dieną „čiurlioniukė“ atliko sunkią Medoros variaciją iš baleto „Korsaras“. „Sudėtingiausia, ką iš viso esu šokusi“, – prisipažįsta Julija. Per pusfinalį ji atliko Žizel variaciją iš „Žizel“ pirmo veiksmo. Finale jas pakartojo, taip pat pristatė modernaus šokio kompoziciją, sukurtą savo buvusios mokytojos Riikkos Katariinos Ihalainen, „Something long lost“ – apie seniai užmarštin nugrimzdusius dalykus, kuriuos atgaivina ne protas, bet kūnas.

Julija Stankevičiūtė jau šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) didžiojoje scenoje (ji - Pelenė spektalyje "Pelenė")./Martyno Aleksos nuotrauka

Tokia sėkmė ir tiek kvietimų gali ryškiai pakreipti Julijos gyvenimą ir šį tą lemti būsimojoje karjeroje. „Truputį sujaukė planus – gerąja prasme“, – sako ji. O gal po stažuotės Prancūzijoje „Ballet du Rhin“ trupė taps pirmąja Julijos trupe? Tačiau dabar svarbiausia – sėkmingai baigti mokyklą, išlaikyti egzaminus.

Į Julijos muzikalumą dėmesį atkreipė jau jos darželio šokių mokytoja. Patarė tėvams pasvarstyti, ar nevertėtų mergaitės leisti mokytis baleto. (Beje, Julijos mama – muzikologė.) „Man buvo įdomu, o nuėjusi į priešmokyklinį būrelį, „užkibau“, – sako jaunoji šokėja. Tada prasidėjo baleto spektaklių lankymas teatre. „Bajaderės“ „Šešėlių“ paveikslas, chrestomatinis baltojo baleto pavyzdys, savo grožiu ir nežemiškumu pakerėjo ir Juliją. Nuo to laiko tikslas – šokti, svajonės – šokti: kada nors, žinoma, Odetę Odilę „Gulbių ežere“, visų balerinų siekiamybę. Taip pat temperamentingąją „Don Kichoto“ Kitrę, nepaprastąją Žizel.

Julija jau šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) didžiojoje scenoje. M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių spektaklyje „Pelenė“ ji atlieka pagrindinį vaidmenį.

Julija Stankevičiūtė LNOBT scenoje. Spektaklyje "Pelenė" šoka pagrindinį vaidmenį./Martyno Aleksos nuotrauka

Paryžiuje jau yra šokusi

Tarp šokėjų, kuriuos Julija laiko savo idealais, – Jurgita Dronina. Taip pat jai įdomu stebėti didžiųjų dabarties žvaigždžių šokį. Žiūri įrašus YouTube svetainėje, kai kuriuos daug kartų, dalį jų išsisaugo. „Ir mokytoja mus skatina kuo daugiau žiūrėti – kad prieš akis būtų vaizdas ir kad būtų ko siekti. Nors dienotvarkė įtempta, nuo ryto iki vakaro esu mokykloje, grįžus namo reikia dar pamokas paruošti, tačiau laiko papildomai domėtis baletu atrandu“, – pasakoja Julija.

Kartais, kai kas nors labai nepasiseka ar užplūsta didelis nuovargis, mergina pasvarsto, kodėl pasirinko tokį sunkų kelią. „Bet primenu sau, kad dėl to, ko tikrai trokšti, reikia pakovoti, ir viskas susitvarko“, – sako ji.

Prancūzija nuo šiol bus Julijai ypatinga šalis. Paryžiuje ji yra buvusi anksčiau – šokusi UNESCO būstinės didžiojoje salėje. Prieš keletą metų M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius ten rodė savo „Baltaragio malūną“. Julija tada su bendramoksliais atliko velniukų, vaikų ir kitus „mažuosius“ vaidmenis.

Mokytoja B. Tomaševičienė su J. Stankevičiūte dirba šeštus metus. „Tai ne tik mokinio ir jo mokytojo, bet ir tėvų pergalė. Be tėvų paramos taip pat nebūtų aukso, – sakė pedagogė LŽ.

Julija – ne pirma B. Tomaševičienės išugdyta laureatė. 2006-aisiais tame pačiame konkurse „Jeune Ballet Mediterraneen“ triumfavo Kristina Gudžiūnaitė, šiuo metu šokanti LNOBT baleto trupėje.

Gruodį Lietuvos baleto 90-metis bus minimas baleto savaite LNOBT. Atvažiuoja pasaulinio baleto žvaigždė Jurgita Dronina ir jos kolegos bei draugai – įvairių pasaulio šalių baleto trupių geriausieji šokėjai. Julija sako nekantriai laukianti to koncerto. O kas žino, ar neteks jai ateityje su kuriais nors iš tų įžymybių šokti tose pačiose scenose ar spektakliuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"