Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Baltijos bendrų siekių architektūra

 
2016 04 06 6:00
"Palasport Arsenale Giobatta Gianquinto" - čia įsikurs Baltijos paviljonas.
"Palasport Arsenale Giobatta Gianquinto" - čia įsikurs Baltijos paviljonas. "Architektų fondo" nuotrauka

Tarptautinėje architektūros bienalėje „La Biennale di Venezia 2016“ gegužės 28 dieną duris atvers Baltijos paviljonas – jungtinė lietuvių, latvių ir estų architektų paroda. Viename svarbiausių pasaulio architektūros forumų Lietuva dalyvaus pirmą kartą.

Venecijos architektūros bienalė, 120-metį pernai minėjusios Venecijos meno bienalės dalis, buvo sumanyta 1975-aisiais, rengiama nuo 1980 metų. Šiemet ji vyks 15 kartą. „Architektūra tapo svarbia meno rūšimi, ir Venecijos meno bienalės taryba nusprendė lyginiais metais organizuoti atskirą jos renginį“, – LŽ pasakojo vienas Baltijos paviljono sumanytojų Jonas Žukauskas.

Pagrindinė bienalės tema – „Reporting From the Front“ („Žinios iš fronto“). Jos meno kuratorius Alejandro Aravena kviečia dalyvius atsigręžti į architektūros esmę, ieškoti naujo požiūrio į nusistovėjusius dalykus. „Tik taip architektūra gali pakeisti pasaulį“, – įsitikinęs architektas iš Čilės.

Viena šalis

Lasnamae, Talinas.Davido Grandorge
Lasnamae, Talinas.Davido Grandorge

Gegužę bienalėje paviljonus įrengs net 50 šalių. Lietuvos architektai ir anksčiau siekė dalyvauti prestižiniame renginyje, tačiau valstybės dėmesio ir paramos sulaukė tik dabar. Architektų biudžetas beveik toks, koks skiriamas meno bienalės projektams.

Baltijos šalių paviljoną rengia devyni kuratoriai: Karlis Bėrzinis, Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Niklavas Paeglė, Dagnija Smilga, Johanas Talis, Laila Zarinia ir J. Žukauskas. „Mes pažinojome vienas kitą iš anksčiau, dažnai susitikdavome architektūros renginiuose, bičiuliavomės. Kai ėmė rastis idėja dalyvauti Venecijos bienalėje, gyvenome išblaškyti po įvairias Europos šalis – kas Vienoje, kas Ciuriche, Londone ar Berlyne. Svarstydami, kokią tyrimo kryptį, temą rinktis, atkreipėme dėmesį į tai, kad visi esame iš vieno regiono, panaši mūsų mąstysena. Tikiuosi, mūsų laukia ir bendra ateitis. Tad kilo mintis kalbėti apie tai, kas mūsų valstybes sieja dabar“, – teigė pašnekovas.

Vieninga Baltijos paviljono komanda."Architektų fondo" nuotrauka
Vieninga Baltijos paviljono komanda."Architektų fondo" nuotrauka

Sovietinė inercija

Prisimindami tris Baltijos tautas vienijusį laisvės troškimą, kuris buvo pareikštas Baltijos kelyje, architektai nusprendė Venecijos bienalės lankytojams parodyti, kas Baltijos valstybes sieja šiuo metu. „Pastebėjome, kad tos sąsajos stiprėja ir įgyja gana materialų, pragmatinį pavidalą“, – tvirtino J. Žukauskas.

Pirmiausia bienalės dalyviai atkreipia dėmesį į tam tikrus inertiškus, iš sovietmečio paveldėtus reiškinius, kurie būdingi trims šalims. Tarkime, viena Baltijos paviljono ekspozicijos potemių – blokiniai daugiabučiai. „Baltijos kaimynėse šie namai sudaro beveik 60 proc. visos gyvenamosios erdvės. Tai – aibė mums atitekusių problemų: šildymas, komunikacijos, šiltinimas, renovacija. Mėginsime parodyti Venecijos žiūrovams, kas šiuo atžvilgiu būdinga mūsų šalims. Juolab kad ir strategijos, kaip su tomis problemomis apsieiti, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nedaug skiriasi“, – pateikė pavyzdį J. Žukauskas.

"Rail Balticos" vėžė ateityje pasieks Rygą.Davido Grandorge
"Rail Balticos" vėžė ateityje pasieks Rygą.Davido Grandorge

Bendras vaizdas

Jonas Žukauskas.Asmeninio archyvo nuotrauka
Jonas Žukauskas.Asmeninio archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais sovietinės industrializacijos ženklais nužymėtame regione vyksta nauji procesai. Mėginama tą erdvę keisti, tiesti geopolitiniu požiūriu ypač svarbias jungtis. Klaipėdos uoste pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD laivas saugykla „FSRU Independence“). Nusidriekė elektros jungtys („NordBalt“, „LitPol Link“), toliau plėtojami transporto projektai („Rail Baltica“, „Via Baltica“). Viena vertus, taip įgyvendinami nepriklausomybės, kita vertus – didesnės integracijos į Europos Sąjungą (ES) siekiai. „Juk ir pati ES pirmiausia atsirado kaip ekonominė infrastruktūra: 1951 metais Paryžiuje buvo pasirašyta Europos anglies ir plieno bendrijos sutartis. Antrasis pasaulinis karas pamokė europiečius, kad geriausiais karinių grėsmių slopinimo veiksnys – bendra ekonomika, – tvirtino J. Žukauskas. – Žodžiu, Baltijos paviljone bienalės lankytojams mėginsime atskleisti procesų, kurie keičia ir vienija mūsų šalis, bendrą vaizdą.“

Kas maino jos vaizdą

Gali kilti klausimas, kaip valstybiniai projektai siejasi su architektūra. Tačiau ją Venecijos bienalės dalyviai supranta truputį plačiau: tai visa, kas atsiranda, nusidriekia, iškyla aplinkoje, maino jos vaizdą. „Su pagrindine bienalės tema mūsų sumanymą sieja mėginimas išplėsti architektūros poveikio galias. Ši disciplina gali būti naudingas pagalbininkas atskleidžiant infrastruktūrinių pokyčių prasmę ir reikšmę žmonėms. Juk anksčiau tai buvo neįmanoma dėl okupacijos, o vėliau teko daugiau dėmesio skirti europinei integracijai. Dabar Baltijos šalių visuomenė gali kur kas aktyviau dalyvauti naujuose procesuose. Tikiu, kad architektai gali būti naudingi“, – teigė J. Žukauskas.

Uždarytasis Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorius.Davido Grandorge
Uždarytasis Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorius.Davido Grandorge

Kitos šalys, Venecijos architektūros bienalės dalyvės, tradiciškai demonstruos savo išskirtinumą, unikalumą. Lietuvių, latvių ir estų architektai rinkosi kitokį, iš esmės priešingą kelią. Baltijos šalių stiprybė ir savitumas, anot jų, atsiskleidžia gebėjimu kurti bendrus sumanymus, inicijuoti visiems naudingus projektus.

Tikisi nemažo susidomėjimo

Baltijos paviljonas įsikurs brutalizmo stiliaus „Palasport Giobatta Gianquinto (Palasport Arsenale)“ sporto rūmuose. Juose 2013 metais veikė Raimundo Malašausko kuruotas bendras Lietuvos ir Kipro paviljonas. „Enrichetto Capuzzo projektuotas pastatas – svarbi Venecijos bendruomenės susitikimų vieta. Architektūros paroda bus atidaryta pirmą kartą. Tad tikimės nemažo Venecijos gyventojų ir svečių susidomėjimo“, – vylėsi J. Žukauskas. Baltijos paviljono ekspoziciją, diskusijų programą, specialius leidinius kuria ne tik architektai, bet ir kviestiniai menininkai, fotografai, architektūros tyrėjai, rašytojai. Venecijos architektūros bienalė truks iki lapkričio 27 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"