Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Bestseleriai: nenumatyta „Hario Poterio“ sėkmė

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Du trečdalius Lietuvoje leidžiamų knygų parašė lietuvių autoriai. Tačiau užsienio autorių vertimai išleidžiami dvigubai didesniu tiražu. Taigi kuri literatūra populiaresnė? Apie bestselerių lenktynes anglakalbėse ir mažose šalyse kalbėjo knygų mugės svečiai. Vienas jų – leidėjas iš Slovėnijos – pripažino, kad kadaise ir pats būtų atsisakęs leisti vieną žinomiausių bestselerių pasaulyje, „Harį Poterį“.

Vienija anglų kalba

Slovėnų leidėjas ir redaktorius Miha Kovač tyrinėjo Europos bestselerių tendencijas nuo 2008 iki 2015 metų. Sakė tyrimo ėmęsis dėl nerimo: kaip angliškai rašantiems autoriams taip pavyksta publikuoti bestseleriais tampančias knygas? Europoje leidimų tiražai mažėja, ir ši tendencija būdinga net toms knygoms, kurios leidžiamos anglų ar vokiečių kalbomis.

„Reikia pastebėti, kad bestseleris Vokietijoje – tai parduoti keli milijonai kopijų. Bestseleris Slovėnijoje, Lietuvoje ar Latvijoje – keli tūkstančiai. Knygos populiarumas taip pat gali būti susijęs su sumania rinkodara, sėkme ar tiesiog atsitiktinumu“, – kalbėjo jis.

Per pastaruosius dešimt metų bestselerių mažėjo. Tačiau daugėjo populiarių knygų, parašytų įvairiomis kalbomis. Nuo 2010-ųjų trečdalis bestselerių buvo parašyti angliškai, beveik tiek sudaro ir skandinavų kalbomis parašytos knygos. Likę 40 proc. bestselerių parašyti kitomis kalbomis, kaip Haruki Murakami kūriniai japonų kalba ar Paolo Coelho portugalų.

Rimantas Kmita.
Rimantas Kmita.

Ir nors Europoje verčiama daug amerikiečių ar Vakarų Europos autorių, šių šalių bestselerių sąrašuose beveik nėra autorių iš Rytų Europos – rašytojams iš mažų šalių sunku įsiterpti į vakarietišką rinką. „Pastebėjau, kad bestselerių autoriai (skandinavai ir net prancūzai, kurie, manoma, nelabai linkę mokytis anglų kalbos) visi sklandžiai susikalba angliškai ir yra gerai pažįstami su anglosaksų kultūra. Tai rodo, kad ji – universali, įsismelkianti į bestselerių turinį“, – svarstė M. Kovač.

Lietuviams įdomūs lietuviai

Didžioji dalis (du trečdaliai) Lietuvoje išleidžiamų autorių – lietuviai. Visgi lietuvių autorių kūriniai išleidžiami mažesniu (tūkstančio egzempliorių) tiražu, o vertimai – dukart didesniu.

Skaitytojų įpročius tyrinėjo Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Eugenija Valienė. „Analizuodama literatūros recenzijas fiksavau, kas patenka į kritikos lauką. Pavyzdžiui, kai susidomėjimą kėlė „Da Vinčio kodas“ ar „Silva rerum“, kūriniai buvo mėgiami pačių skaitytojų. Neretai lietuviai iš solidarumo palaiko savo autorius, bet palankesni jie – užsienio rašytojams. Vyrauja nuomonė, kad lietuviai dar nemoka rašyti bestselerių“, – pasakojo E. Valienė.

Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje taip pat auga latviškų bestselerių skaičius. Latvijos leidėjų asociacijos vadovė Renate Punka skaičiavo: bestseleris čia – parduota nuo 10 iki 15 tūkst. egzempliorių. „Pastaraisiais metais situacija ėmė keistis – vietinių autorių bestselerių daugėja labai greitai. Galbūt tam įtakos turėjo valstybės strategija daugiau dėmesio skirti literatūrai, daug autorių, ruošdamiesi minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį, pradėjo rašyti apie šalies istoriją. Kiti suprato galį konkuruoti su kūrėjais iš užsienio“, – įsitikinusi leidėja.

Anot jos, jaunesni rašytojai į rinką bando įsilieti rašydami anglų kalba. „Jie iš tiesų glaudžiai susiję su anglų kultūra. Jaunas latvių autorius gyveno Amerikoje keletą metų, dirbo Wall Street finansų centre, dabar grįžęs dirba finansų konsultantu, o laisvalaikiu rašo knygas. Vienas jo romanas buvo išleistas JAV, kitas – išverstas ir į latvių kalbą“, – apie Tomsą Kreicbergsą (kitaip – Tomą Crosshillą) pasakojo R. Punka.

Atmetė „Harį Poterį“

Rumunijoje nėra daug perkančių ir skaitančiųjų knygas, todėl bestseleriu čia laikoma knyga, parduota vos 3–4 tūkst. egzempliorių tiražu. „Pas mus vertimų bestselerių – mažiau nei 50 proc. visų, o vietinių autorių skaičius auga. Vadinasi, jie randa savo skaitytojus“, – tikino Rumunijos leidėjų asociacijos direktorius Mihai Mitrica.

„Gal reikia rašyti taip, kad knygas būtų lengva išversti google translate programa – trumpais, paprastais sakiniais? – juokavo M. Kovač. – J. K. Rowling „Harį Poterį“ atmetė dešimt leidėjų Londone ir dar daugybė likusioje Europoje. Prisipažįstu, kad ir aš (nors tai būtų kvailiausia klaida leidėjo karjeroje) būčiau pasielgęs taip pat. Norint parduoti bestselerį, autorius turi būti gyvas, rodytis, reklamuoti knygą. Tačiau yra ir tokių, kurie nevažinėja reklamuotis. Daug bestselerių buvo netikėti, nenumatyti fenomenai – kas galėjo jų tikėtis?“

Kad elektroninės knygos keltų grėsmę ar konkurenciją spausdintoms knygoms pranešėjas abejojo. Elektroninėje leidyboje dominuoja keli žanrai: meilės romanų, detektyvų ir fantastikos. „Elektronines knygas leisti pigiau. Suprantama, žmonės ima tikėtis, kad ir spausdintos knygos atpigs“, – sakė jis.

Valdas papievis. Knygos "Žiebtuvėliai anarchistai" pristatymas.
Valdas papievis. Knygos "Žiebtuvėliai anarchistai" pristatymas.

Ilgasis penktadienis

Antroji Vilniaus knygų mugės diena – ilgasis penktadienis. Šiandien vyks diskusijos „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“, „Skirtingi Lietuvos veidai“ ir „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ Diskusijų klubo programa atliepia šiųmetę mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“.

Mugėje dalyvauja ir svečiai iš užsienio – prancūzas Olivieris Trucas, islandas Sjón, ispanų rašytojai kalbėsis apie šiuolaikinį ispanišką romaną.

Muzikos salėje teatralų duetas „Kamanių šilelis“ pristatys antrąjį albumą „Namai“, Veronika Povilionienė ir Dainius Pulauskas – albumą „Vai kelias, kelias“, Andrius Kaniava – albumą „Laivas restoranas“, „Lemon Joy“ – vinilo plokštelę „Willkommen“, Merūnas – „Muzika – Lietuvai“, Andrius Mamontovas – koncertą „AM50“.

Rašytojų kampe veikia Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Rašytojų portretai“. Šiandien galerijoje „Kunstkamera“ dar galima aplankyti XLVI Vilniaus aukciono (jis įvyks rytoj) ekspoziciją. Joje rodomos senosios, spaudos draudimo laikotarpio knygos, albumai ir grafika, reti antikvariniai leidiniai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"