Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Choreografė Aušra Krasauskaitė: „Viską priimu kaip iššūkį ir galimybę tobulėti“

 
2017 09 12 8:55
Aušra Krasauskaitė. Nuotraukos autorius Tomas Ivanauskas
Aušra Krasauskaitė. Nuotraukos autorius Tomas Ivanauskas

Kaip galima apibūdinti šiuolaikinio šokio laisvę? Ar galima daryti aiškią skirtį tarp pastarojo teikiamų galimybių ir klasikinio baleto mokyklos kanonų? Kuo ypatingas choreografo darbas teatre? Apie šiuos ir kitus šokio pasaulio dalykus rugpjūčio 27 d. radijo laidoje „Avanscena“ teatrologė Gitana Gugevičiūtė kalbino šiuolaikinio šokio ir baleto šokėją Aušrą Krasauskaitę.

Jauna choreografė sukūrė ne vieną vaidmenį įvairiose scenose, yra šiuolaikinio šokio teatro „PADI DAPI fish“ narė, dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre baleto šokėja, taip pat Klaipėdos universiteto Menų akademijoje asistente. A. Krasauskaitė buvo choreografo asistentė statant šokio spektaklius „Altorių šešėly“ bei „Divizija“; Klaipėdos dramos teatre sukūrė choreografiją Jono Vaitkaus spektakliui „Mums viskas gerai“; „PADI DAPI fish“ teatre pastatė šokio spektaklius „Akvariumai“ ir „Bjaurusis GAGA“; atliko pagrindinį vaidmenį šokio filme „Pasaka“ (režisieriai Agnija Šeiko ir Artūras Šimonis).

Pakerėta nuo vaikystės

Aušra Krasauskaitė. Nuotraukos autorius Vytautas Petrikis
Aušra Krasauskaitė. Nuotraukos autorius Vytautas Petrikis

Rugpjūčio 11 d. Palangos koncertų salėje buvo parodyta šokio spektaklio „Karmen“ pagal G. Bizet-R. Ščedrin „Karmen siuitą“ premjera. Jo sumanytojai ir choreografei A. Krasauskaitei šis pastatymas – lyg tam tikros lemties išsipildymas. Prisimindama vaikystę ir mokymąsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, šokėja pasakojo: „Vis eidavau į Operos ir baleto teatrą žiūrėti spektaklių, o „Karmen“ buvo vienas tų, į kurį eidavau ne tik pažiūrėti į baleto artistus, bet ir pasiklausyti muzikos. Tuomet Karmen vaidmenį šoko primabalerina Eglė Špokaitė, jos partneris buvo Mindaugas Baužys. Labai gerai prisimenu, kad buvau pakerėta.“ Vėliau, pradėjusi dėstyti Klaipėdos universiteto Menų akademijoje, A. Krasauskaitė, rinkdamasi kūrinį studentams ruošiamai kompozicijai ir ilgai ieškodama tam tinkamos muzikos, vėl prisiminė „Karmen“, pagal kurią galiausiai ir sukūrė kompoziciją. O netrukus sulaukė pasiūlymo iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko šį baletą pastatyti.

Svarstydama, ar imtis moteriškumo temos nėra kiek senamadiška, choreografė neneigia, kad ją buvo aplankiusios abejonės: „Galvojau, kad labai daug tiek dramos, tiek šokio spektaklių, kino filmų yra apie moteriškumą, moters kančią, prigimtį... Bet aš rėmiausi muzika – joje yra tokios „karmeniškos“ atakos. Nenorėjau kalbėti vien apie meilę ir aistrą. Muzika man diktavo tam tikrą moterišką pradmenį,“ – apsisprendimo aplinkybes prisimena A. Krasauskaitė. Choreografė pastebi, kad socialiniame gyvenime tvyro tam tikras neaiškumas: „Yra daug vadinamųjų moteriškumo mokyklų, kalbama apie tai, kad moterims reikia grįžti prie moteriškumo esmės, bet šalia viso to ieškoma lygių teisių... Gaunasi lyg kokia košė: moteris turi būti stipri, valdyti savo gyvenimą, likimą, o kartu ji turi grįžti prie sijonų, namų, židinio... Žmonės yra pakrikę, jie nebežino, kur tiesa,“ – pastebėjimais dalinasi „Karmen“ režisierė. Džiaugdamasi jai suteikta laisve suburti kūrybinę komandą, A. Krasauskaitė prisimena džiugų akibrokštą: „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas pasakė maždaug taip: „Mes tau duodam meastro Pitrėną ir simfoninį orkestrą“. O visa kita aš jau pati susimodeliavau. Man labai pasisekė su visa komanda – turėjau į ką remtis, su kuo pasitarti.“

Klasikinio baleto „rėmeliai“ ir šiuolaikinio šokio platumas

Aušra yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir įgijusi baleto šokėjos kvalifikaciją, vėliau Klaipėdos universiteto Menų fakultete įgijo teatro bakalauro ir šokio magistro laipsnius. Paklausta, kaip jos kūrybiniame kelyje dera klasikinis ir šiuolaikinis šokis, choreografė pripažįsta, kad tai sudėtinga, tačiau visgi suteikia daug galimybių kūrybiškiems sprendimams: „Baletas, nori nenori, „uždeda“ tam tikrus rėmelius – tiek kūno valdymui, tiek mąstymui. O šiuolaikinis šokis yra daug „platesnis“ – ne tik judėjimo, bet ir suvokimo, kas yra spektaklis, šokis, menas prasme.“ A. Krasauskaitė teigia, kad viskas – mokymosi, studijų patirtis, kūrybiniame kelyje sutikti žmonės – tampa „bendruoju klodu“, net statydama spektaklį ji teigia girdinti buvusių pedagogų patarimus. Choreografė džiaugiasi, kad jai šypsosi laimė sutikti gyvenimą praturtinančias asmenybes: „Atsiranda tam tikri žmonės ir uždega mane kažką daryti.“

Klaipėdos universiteto Menų akademijos asistentė neslepia, kad M. K. Čiurlionio menų mokyklos klasikinio baleto absolventus ištinka tam tikras pasimetimas: „Visi pereiną tą krizinį momentą. Devynis metus praleidi salėje labai griežtoje disciplinoje: baletas, baletas, baletas, baletas... Viena vertus, išeini labai savarankiškas, disciplinuotas, be to, nuo vaikystės augęs bendrabutyje; kita vertus – trūksta pasitikėjimo savimi. Baleto mokykla yra baleto mokykla,“ – konstatuoja šokėja. Visgi pašnekovė džiaugiasi, kad pokyčiai vyksta: „Vien tai, kad šalia klasikinio baleto skyriaus atsirado ir šiuolaikinio šokio kryptis – labai didelis pokytis. Pasikeitė daug mokytojų, baleto skyriui vadovauja naujas vadovas. Viskas labai stipriai keičiasi. Dabar labiau orientuojamasi į Vakarus – kadangi šokėjai, baigę mokyklą, dabar daug paprasčiau gali išvažiuoti į užsienį studijuoti ir šokti, mokyklai tenka prie to taikytis.“

Laviravimas ir kūrybinės paieškos

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė yra mišri – ne visi jos nariai turi baleto artisto kvalifikaciją. Apmąstydama darbo su tokia trupe privalumus ir trūkumus, A. Krasauskaitė pirmiausia pabrėžia, kad dirbti su skirtingo išsilavinimo žmonėmis yra įdomu: „Reikia atrasti būdą padaryti taip, kad visi trupės nariai taptų ne vienodais, bet lygiaverčiais scenoje ir kad tai atrodytų gerai.“ Pašnekovės teigimu, akivaizdu tai, jog ji negalinti duoti visiems trupės nariams vienodos choreografinės medžiagos, tad tenka laviruoti. Tačiau choreografei tai natūralu ir suprantama. Pasak A. Krasauskaitės, daug sudėtingiau, jog tiek Klaipėdos, tiek Kauno valstybiniuose muzikiniuose teatruose skiriasi trupės narių požiūriai į darbą ir atsakomybės jausmas: „Po baleto mokyklų, stipresnių mokslų žmogus yra labiau užgrūdintas, nepasiduodantis, nereaguojantis į pastabas labai asmeniškai. Ir prioritetai šokėjų skirtingi: kai kas pasiruošęs kryžiumi gulti į sceną, aukoti dėl jos sveikatą ir asmeninį gyvenimą, o kiti tai priima kaip darbovietę, suteikiančią etatą.“

Choreografei imponuoja universalūs šokėjai, kurie nesilaiko įsikibę vieno dalyko, o scenoje geba turėti daug veidų, atlikti skirtingus vaidmenis; visgi ji pripažįsta, kad tokių šokėjų – mažuma. A. Krasauskaitė teigia gerai prisimenanti M. K. Čiurlionio mokyklos baleto istorijos mokytojos žodžius: „Vaikai, skaitykit knygas, nes tai labai matosi scenoje.“ Šokėja sako, kad pati išties tai mato bei priduria: „Šokėjas neturi manipuliuoti savo kūno galimybėmis galvodamas, kad tai yra viskas, ką jis gali duoti, ir visi bus patenkinti pamatę arabeską ir penkis piruetus.“

Klaipėdos universiteto Menų akademijoje dirbdama su choreografijos specialybės studentais ir su būsimaisiais aktoriais, A. Krasauskaitė sako siekianti tam tikros sintezės tarp fizinio kūno paruošimo ir kūrybinių ieškojimų. Su aktoriais dirbti jai ypač įdomu, nes tai – iššūkis, nuolatinė atsakymų į klausimus, kas yra šokis, kaip jis yra, ar aktoriui tai svarbu, paieška drauge su studentais.

Aušra Krasauskaitė. Nuotraukos autorė Eglė Pinikienė
Aušra Krasauskaitė. Nuotraukos autorė Eglė Pinikienė

Iššūkiai kaip dovana

Visi kūrybiniai pasiūlymai choreografei yra įdomūs ir ji stengiasi niekuomet jų neatsisakyti: „Net jeigu iš pradžių turiu abejonių, vis tiek viską priimu kaip iššūkį ir galimybę tobulėti. Kalbu kaip šokėja – man patinka, kai iš manęs traukia, reikalauja. Patinka pasiekti momentus, apie kuriuos aš pati nežinau, išreikalauti iš savęs, negalvoti, kad stengiuosi, negalvoti, kad štai jau padariau, jau lubos.“

Kūrėja sako nesėdinti ir nelaukianti, kol galimybės pačios jai nukris iš dangaus, tačiau tikinti, kad viskas susiklosto taip, kaip turi būti. Šokti didžiausioje Klaipėdos scenoje A. Krasauskaitei išties patinka, tačiau tai – taip pat ne riba ir ne lubos: kartu su choreografe Agnija Šeiko ir šiuolaikinio šokio trupe „PADI DAPI fish“ ji keliauja po visą pasaulį – šoko Pietų Korėjoje, Italijoje, Kinijoje, Islandijoje ir daugelyje kitų šalių. „Aš tik gyvenu Klaipėdoje,“ – teigia Aušra Krasauskaitė.

Dianos Gancevskaitės parengtas straipsnis pagal radijo laidą „Avanscena“, transliuotą rugpjūčio 27 d. radijo stoties Relax FM eteryje. Visą teatrologės Gitanos Gugevičiūtės pokalbį su Aušra Krasauskaite rasite ČIA

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"