Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Cz. Miloszo laiptai primins poeto meilę ir išmintį

 
2016 09 27 6:00
Laiptus puošia poeto eilių fragmentai.
Laiptus puošia poeto eilių fragmentai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vakar Vilniuje atidengti Nobelio literatūros premijos laureato Czeslawo Miloszo vardu pavadinti laiptai. Ceremonijos dalyviai citavo poeto eilėraščius bei mintis ir džiaugėsi, kad jo atminimas įamžintas pasirinkus būtent laiptus, simboliškai jungiančius skirtingas tautas, žmonių kartas.

2011 metais minint Cz. Miloszo šimtąsias gimimo metines, Vilniaus savivaldybė laiptus, esančius Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankirtoje, pavadino rašytojo vardu, tačiau iki šiol ten nebuvo jokio tai žyminčio ženklo. Dabar šioje vietoje atsirado informacinės lentos lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis, o pačius laiptus puošia iškalti poeto eilių fragmentai lietuvių ir lenkų kalbomis.

Poeto misijos tąsa

Ceremonijoje kalbėjęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad Cz. Miloszas buvo asmenybė, nešusi europietišką kultūrą jaunajai kartai, tad šie laiptai tarsi įpareigoja toliau skleisti šviesią, europietišką kultūrą miestui ir jo gyventojams. „Cz. Miloszas savo misiją suprato kaip europietiškos kultūros ir civilizacijos perdavimą iš senosios kartos jaunesniajai kartai. Ir jam tai puikiai pavyko. Mūsų užduotis tai tęsti“, – kalbėjo jis.

Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapczynskis pabrėžė, kad nuo 2011 metų nueitas nelengvas kelias, kad laiptai atrodytų tokie, kokie yra dabar. „Esu įsitikinęs, kad didis dviejų tautų sūnus, Nobelio premijos laureatas Cz. Miloszas šiandien žvelgia į mus iš dangaus ir yra patenkintas, kadangi šie laiptai yra arti žmonių. Tai nėra koks nors pompastiškas, didžiulis Cz. Miloszo paminklas. Šiais laiptais praeis tūkstančiai miesto gyventojų ir svečių, kurie galės skaityti Cz. Miloszo eilėraščius“, – sakė jis.

Ant laiptų iškaltos citatos iš Cz. Miloszo eilėraščių „Niekad tavęs, mieste“, „Susitikimas“, „Žuvis“, „Upės“ bei iš poemos „Kur saulė teka ir kur leidžiasi“. Citatas parinko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas su žmona literatūrologe Brigita Speičyte.

„Cz. Miloszo poezija labai turtinga ir plati, norėjome išrinkti tas eilutės, kurios kalba apie jo ryšį su Vilniumi, apie tai, kuo jam pačiam buvo svarbus šis miestas. Taip pat norėjome, kad kai kurios eilutės kalbėtų apie jo pasaulėžiūrą, filosofiją, tikėjimą, todėl daug eilučių apie ryšį su Dievu, amžinybę. O svarbiausia norėjome, kad visi prisimintų jo meilę ir aistrą gyvenimui – meilę gyvenimo grožiui, meilę moterims, meilę geram maistui. Tai yra išminties, meilės ir šypsenos eilutės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo dr. M. Kvietkauskas.

Laiptų viduryje esančias informacines lentas atidengė teatrologė prof. Irena Veisaitė ir Cz. Miloszo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio“ fondo vadovė Malgorzata Czyzewska.
Laiptų viduryje esančias informacines lentas atidengė teatrologė prof. Irena Veisaitė ir Cz. Miloszo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio“ fondo vadovė Malgorzata Czyzewska.

Vilniaus dvasios veikimas

Cz. Miloszo laiptų idėjos sumanytoja – publicistė Ramunė Sakalauskaitė, ją įgyvendinti padėjo skulptorius Jonas Gencevičius, projekto architektas – Tauras Budzys. Lėšų laiptams sutvarkyti skyrė Vilniaus savivaldybė.

„Mano manymu, paminklai, biustai – banalu. Norėjau šiuolaikiški įprasmini Cz. Miloszo atminimą, išvengti bet kokios pompastikos“, – pasakojo J. Gencevičius.

Anot dr. M. Kvietkausko, Cz. Miloszo laiptai ne tik byloja apie lenkų ir lietuvių tautų bendrumą, bet ir suartina skirtingų tautybių, kartų žmones. Jo įsitikinimu, kiekvienas lipantis laiptais iš naujo pamatys Vilniaus grožį, pajus jo dvasią.

„Tikiu, kad šių laiptų atsiradimas yra susijęs su Vilniaus dvasios veikimu – per skirtingų kartų žmones, per skirtingų tautų žmones, jų susitikimus, jų ryšius, taip pat per sąsajas tarp gyvųjų ir jau išėjusiųjų“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

Ji džiaugėsi, kad Cz. Miloszo laiptai vieninteliai tokie pasaulyje. „Šis įamžinimo ženklas atsirado Cz. Miloszo jaunystės mieste, kurio, kaip jis rašė, niekada negalėjo palikti. Savo eilėraštyje „Miestas be vardo“ Cz. Miloszas rašė apie viltį, kad kada nors bus paguldytas šio miesto bibliotekoje. Šie laiptai – atversta Cz. Miloszo poezijos knyga, joje iškalti žodžiai sugrįžta į jo brangų miestą po daugybės tremties ir emigracijos metų“, – sakė M. Kvietkauskas.

Prasmingos jungtys

Jis pridūrė, kad laiptų vieta byloja apie dar vieną gražią jungtį – O. Šimaitės ir Cz. Miloszo draugystę, bendradarbiavimą ir leidžia tuo jų ryšiu mėgautis mums, Vilniaus gyventojams. „Cz. Miloszą ir O. Šimaitę, du pasaulio teisuolius, irgi siejo stipri jungtis. O. Šimaitė buvo tas žmogus, kuris praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje iš Paryžiaus po puslapį laiškais siuntė Cz. Miloszo knygą „Gimtoji Europa“ bičiuliams Juozui Tumeliui, Tomui Venclovai. Taip Cz. Miloszo emigracijos kūryba pasiekė sovietmečio Lietuvą. Tai dar viena nuostabi jungtis“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.

Per iškilmes dainininkė Marija Krupoves-Berg atliko dainą, parašytą pagal Cz. Miloszo eilėraštį „Kai padvelks vėjas“. Poeto eilėraščius lenkų, lietuvių ar anglų kalbomis skaitė poetas Kerry Shawnas Keysas, literatūrologė B. Speičytė, Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorė Barbara Orszewska.

Laiptų viduryje esančias tris informacines lentas atidengė teatrologė prof. Irena Veisaitė ir Cz. Miloszo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio“ fondo vadovė Malgorzata Czyzewska.

„Tebūnie šie laiptai draugiškų, gražių santykių gija. Visi esame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonys. Ir tegul poetas, rašęs lenkų kalba, bet gimęs Lietuvoje bus mūsų gerų kaimyninių santykių globėjas“, – sakė viešnia iš Lenkijos.

1911 metų birželio 30 dieną Šeteniuose, Kėdainių rajone, gimęs Cz.Miloszas mokyklą ir universitetą baigė Vilniuje, jis tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos. Vėliau Cz. Miloszas persikėlė į Varšuvą, Lenkijoje praleido karo ir pirmuosius pokario metus. Tačiau jau 1951 metais kūrėjas ryšius su Lenkijos Liaudies Respublika nutraukė, iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o vėliau išsikėlė į JAV, kur dėstė slavų literatūrą. Į Lenkiją jis grįžo kritus geležinei uždangai, mirė 2004 metų rugpjūtį, palaidotas Krokuvoje.

Lenkų kalba rašęs Cz. Miloszas išskirtinį dėmesį kūryboje rodė gimtinei Lietuvai. 2001 metais jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Cz. Miloszas taip pat pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"