Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

D. Matvejevo fotografijos pasakoja apie tylą

 
2015 10 26 6:00
Dmitrijus Matvejevas fotografijoje nemėgsta skubos.
Dmitrijus Matvejevas fotografijoje nemėgsta skubos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žinomas fotografas Dmitrijus Matvejevas mano, kad šiuolaikiniame pasaulyje per daug informacinio triukšmo. Galbūt todėl pastaruoju metu jo kūryboje skamba tylos motyvas.

Kasdienė D. Matvejevo veikla – teatro ir muzikos scenos fotografija. Yra ir kitas potraukis – gyvenimo temų bei kelionių įspūdžių. Kuo jie skiriasi? Vaizdų meistras scenos fotografiją palygino su paveikslo reprodukcija. Jis klausė, kuo skiriasi jūros ir tapybos darbo, kuriama vaizduojama jūra, fotografija.

Teatre D. Matvejevas įamžina parengtus spektaklius, fotografuoja užkulisius, daro nuotraukas plakatams, atlieka kitus kūrybinius darbus. Informuoti ir įtraukti – toks vienas scenos fotografo tikslų. Nors jis įamžina ir gyvenimo akimirkas, šių temų parodas rengia retokai.

Iš parodos "Tyli šviesa". / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Iš parodos "Tyli šviesa". / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Tyliai“

Šiuo metu Vilniaus fotografijos galerijoje eksponuojamas darbų ciklas, pavadintas „Tyli šviesa“. Anksčiau Nacionalinėje filharmonijoje buvo atidaryta fotografijos paroda „Tsss...“ Nors viena ekspozicija – apie gyvenimą , kita – apie sceną, abi sieja būtent tylos motyvas.

Fotografas teigė, kad klasikinės muzikos koncertų vaizdas dažnai būna statiškas. Kitas dalykas – dirigentas. „Jis turi parodyti muziką, – sakė D. Matvejevas. – Tai vienintelis simfoninio orkestro objektas, perteikiantis sklindantį muzikos kūrinį.“ Fotografas kalbėjo, kad dauguma gestų, kuriuos dirigentas skiria muzikantams, nelabai suprantami žiūrovams. Tačiau vienas – aiškus, kaip ir gyvenime, kai žmonės, prie lūpų pridėję pirštą parodo: tyliai.

„Beveik visi dirigentai jį taip pat rodo“, – atkreipė dėmesį D. Matvejevas, Jis ir šia tema sukūrė nuotraukų ciklą. Keletą kadrų turėjo archyve. Kitas akimirkas, kai dirigentas rodo ženklą, prašydamas tylos, medžiojo per koncertus. Per keletą metų surinko fotografijų laimikį ir pavadino jį trumpai: „Tsss...“

Pasak D. Matvejevo, šiais laikais daug ką užgožia didelis informacijos srautas, sunku atsirinkti, ko iš tiesų mums reikia. Į tekstus ir vaizdus nebesigilinama, perbėgama paviršiumi. Neįsiskaitoma, neįsižiūrima, neįsiklausoma. „O gal praleidžiame labai svarbius dalykus, – svarstė fotografas. – Todėl tyla labai svarbi, taip pat ir informacinė. Mes daug sužinome, bet nesuvokiame. Mums daug kas paaiškinama, o patys nemąstome. Reikia siekti ne sužinoti, bet suvokti.“

Iš parodos "Tyli šviesa". / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Iš parodos "Tyli šviesa". / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Jie gyvena kitaip

„Bandau priimti tą pasaulį, kurį fotografuoju“, – kalbėjo D. Matvejevas, pradėjęs pasakoti apie ekspoziciją „Tyli šviesa“. Jo nuomone, kai kurie fotografai į pasaulį žvelgia tarsi pro purvu išteptus akinius. D. Matvejevas žino, kad gyvenimas vienu metu yra ir gražus, ir bjaurus. Tai neatsiejama. Tačiau pats nenori žiūrėti į bjaurastį.

Parodoje „Tyli šviesa“ pavaizduoti Lietuvos stačiatikių kaimo bendruomenės žmonių ir jų kasdienio gyvenimo vaizdai. Fotografas ten lankytis pradėjo prieš 15 metų. Kamerą ne visada pasiimdavo. Fotografuodavo kartas nuo karto. Apie parodą nemąstė. Tačiau kai susikaupė krūva nuotraukų, gavo siūlymą ją surengti. Mat ne kiekvienas gali nuvažiuoti į tokią unikalią vietą ir pamatyti tenykščių žmonių gyvenimą. „Jie gyvena kitaip. Tai įdomu, – tvirtino D. Matvejevas. – Pati vietovė ir žmonės skleidžia ypatingą harmoniją ir ramybę, „tylią šviesą“, kuri bandoma perteikti nuotraukose.“

Kaimas yra 40 km nuo Vilniaus, Šalčininkų rajone. Ten, buvusio dvaro pastatuose, gyvena vienuoliško gyvenimo būdo stačiatikių žemės ūkio bendruomenė. Kadaise, beveik prieš 100 metų, ją įkūrė bajorė Koreckaja. Tenykščiai žmonės save laiko viena didele šeima: kartu dirba žemę, augina gyvulius. Sovietmečiu bendruomenė trumpai dirbo kaip kolūkis, bet „antireliginės kampanijos“ metu žemė ir dalis pastatų buvo konfiskuoti. Tačiau bendruomenė sugebėjo išlikti. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, žemė ir pastatai buvo grąžinti. Dabar ten gyvena ir dirba apie 70 žmonių. Yra ir meno atstovų – dailininkė, smuikininkė... „Jie dirba labai daug, vasarą – ir po 15 valandų per parą“, – pasakojo D. Matvejevas.

Paroda apie šią bendruomenę yra dviejų dalių: didžioji dalis sudaryta iš autoriaus nuotraukų. Kita – fotografijos iš senų negatyvų, kuriuos autorius rado bendruomenės archyvuose. Šiuose negatyvuose, darytuose prieš 60–70 metų, taip pat pavaizduoti šio kaimo žmonės ir jų gyvenimas.

Kuba. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Kuba. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Portretai, bet ne peizažai

Fotografui patinka portretuoti žmones. Gamtos peizažai – ne jo stichija. Kur nors keliaudamas jis vežasi fotoaparatą. Ieškiklį dažniausiai nukreipia į žmones. Kelionių nuotraukų turi daug. Tačiau viešai dar nėra eksponavęs tokios fotografijos. „Gal kada nors...“ – į žvelgdamas tolyn sakė D. Matvejevas.

Ar jis bendrauja su žmonėmis, kuriuos fotografuoja, ar dirba tylomis, leisdamas portretuojamiesiems panirti į savo mintis? „Ne, nelaukiu, kad paskęstų mintyse ir negalėtų išplaukti, – ironizavo fotografas. – Būna skirtingi portretavimo tikslai, bet kai ką nors fotografuoji, reikia palaikyti kontaktą.“ Vieni žmonės pozuoja noriai, kiti nelabai arba apskritai atsisako. „Jei žmogus nenori, negaliu jo fotografuoti“, – atskleidė D. Matvejevas. Jis teigė, kad kartais tai galima suprasti ir be žodžių.

Kaip portretuojamieji atsiskleidžia prieš kamerą? „Iš kur galima tai žinoti? – svarstė fotografas. – Juk neįlįsi į žmogų, kad suvoktum, koks jis yra iš tikrųjų. Kiekvienas esame skirtingas. O dar turime įvairių kaukių.“ Todėl į „atsiskleidimą“ D. Matvejevas žvelgia skeptiškai. Mano, kad tai būna dalis žaidimo.

Taivanas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Taivanas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Skubėti negerai

D. Matvejevas kuria ir analoginę, ir skaitmeninę fotografiją. „Nesu juostinis snobas, kuris sako, kad fotografuoja tik ant juostelės“, – patikino jis.

Fotografas pasakojo, kad kartais prisiminti analoginę fotografiją būna labai gerai. Tai jis daro per keliones. Nespalvotą juostelę naudojo ir kurdamas ciklą apie stačiatikių bendruomenę.

D. Matvejevas nemažai laiko praleidžia prie kompiuterio, redaguodamas nuotraukas. Sakė, kad fotografinių manipuliacijų nekuria. Tiesiog atidžiai sutvarko vaizdą. „Mėgstu, kai nuotraukos tvarkingos“, – teigė autorius.

Dabartinę tendenciją, kai į naujienų portalus dedama daugybė vaizdų, D. Matvejevas vadino bėda. Fotografai neturi laiko nuotraukas atrinkti, sutvarkyti, turi kuo greičiau jas atiduoti. Todėl fotografijos kokybė suprastėjo. Vaizdų meistrai dėl to nekalti. Pasak D. Matvejevo, taip yra dėl didelės žiniasklaidos konkurencijos. Jam labiau patiko, kai anksčiau sėkmingos nuotraukos būdavo dedamos į fotografijos svetaines, bet dabar viską nurungė socialiniai tinklai, dėl šios priežasties kokybė taip pat smuko.

D. Matvejevas mėgsta prie nuotraukų pasėdėti ir padirbėti. Dėl darbo pobūdžio jis gali sau tai leisti.

Taivanas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Taivanas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Trumpai

Teatro ir muzikos scenos fotografiją D. Matvejevas kuria apie 20 metų. Sakė, kad iš dalies tai buvo atsitiktinumas. Kita vertus, šioje srityje sekėsi, nors fotografas apie tai kalba santūriai.

1987 metais jis baigė Vilniaus technologijos technikumą.

Nuo 1994-ųjų fotografuoja teatro temomis, dirbo įvairiuose teatruose.

Nuo 1999 metų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

Rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"