Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Dabar dirigentas repertuarą planuoja naktį

 
2016 05 21 6:00
Modesto manymu, svarbiausia dirigentui – užmegzti kontaktą su savo instrumentu, orkestru, „uždegti“ jį dirbti.
Modesto manymu, svarbiausia dirigentui – užmegzti kontaktą su savo instrumentu, orkestru, „uždegti“ jį dirbti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiemet menininko debiuto „Auksinis scenos kryžius“ pateko į dirigento Modesto Barkausko rankas. Jis įvertintas už vienaveiksmių baletų triptiko „Bolero+“ muzikinės dalies pastatymą ir dirigavimą. Tą savaitę, kai teatralams buvo teikiami „scenos kryžiai“, Modestui gimė sūnus.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojas muzikos pradėjo mokytis vėlai – keturiolikos. Natas pramoko stodamas į konservatoriją Šiauliuose, nuo tada vis bandė atsigriebti už praleistus metus.

Modestas dirba su beveik visais orkestrais Lietuvoje./Asmeninio albumo nuotrauka
Modestas dirba su beveik visais orkestrais Lietuvoje./Asmeninio albumo nuotrauka

Į muziką vedė užsispyrimas

M. Barkauskas Šiaulių konservatorijoje studijavo choro dirigavimą. Tiesa, įstojo čia baigęs devynias klasės – iki tol neplanavo tapti muziku, todėl beveik nepažinojo natų. Stojamiesiems egzaminams ruošėsi su mokytoja, mokėsi vokalo ir fortepijono pagrindų, solfedžio. „Stojau į choro dirigavimą dar nesuvokdamas, kas tai yra, kam reikės diriguoti ir vadovauti, – pasakojo Šiauliuose gimęs ir augęs Modestas. – Pamenu, užsidarydavau klasėje ir daug grodavau – atsirado noras improvizuoti, džiazuoti. Iki šiol esu neabejingas improvizacijai – ir muzikoje, ir gyvenimiškose situacijose.“

Jis yra vienintelis muzikas šeimoje. „Matyt, inspiravo mokytojai, klasikinės muzikos paslaptis, kuri traukė, būrė ir kreipė tinkama linkme. Kiti, pradėję mokytis nuo šešerių, muzikos atsikando per pirmus septynerius metus. Man viskas buvo nauja. Tai suteikė jėgų ir užsispyrimo žengti toliau“, – kalbėjo dirigentas. Modestas mano, kad būtent sveikas užsispyrimas yra visuomet jį gelbėjusi būdo savybė – savo tikslo siekė ilgai ir nuosekliai lavindamasis, skaitydamas ir analizuodamas muzikos kūrinius.

„Auksinį scenos kryžių“ Modestas Barkauskas pelnė už baletus „Bolero+“, kuriems dirigavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Daugiau kaip aštuonerius metus Modestas mokėsi pas Juozą Domarką, iš Modesto Pitrėno perėmė Balio Dvariono muzikos mokyklos jaunimo simfoninį orkestrą./LŽ archyvo nuotrauka
„Auksinį scenos kryžių“ Modestas Barkauskas pelnė už baletus „Bolero+“, kuriems dirigavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Daugiau kaip aštuonerius metus Modestas mokėsi pas Juozą Domarką, iš Modesto Pitrėno perėmė Balio Dvariono muzikos mokyklos jaunimo simfoninį orkestrą./LŽ archyvo nuotrauka

Trys specialybės

Tuo pat metu, kai M. Barkauskas studijavo LMTA choro dirigavimo magistrantūroje, jis jau taikė į kitą specialybę – operinio ir simfoninio dirigavimo bakalaurą. Esą muzika pagavo vėlai, todėl daug ir ilgai studijuodamas bandė atsigriebti už praleistus metus. „Čia, šiuose LMTA rūmuose, mokiausi dvylika metų, – skaičiavo dar ir muzikos pedagogo laipsnį turntis Modestas. – Simfoninio dirigavimo programą pradėjau nuo pradžių, nes ji reikalauja daugybės žinių iš įvairių meno sričių, subrendusio menininko – neišvengiamai jau turi būti susipažinęs su giliais muzikos klodais.“

Tai, kad muzikos ėmėsi vėliau negu jo bendraamžiai kolegos, nekliudė atsistoti prie orkestro pakylos. „Bet kuriuo atveju lipti į sceną iš pradžių labai sunku – reikia turėti ką joje parodyti, – įsitikinęs dirigentas. – Konservatorijoje jau pirmus metus pasivijau ir aplenkiau kurso draugus, dalyvavau olimpiadose ir konkursuose. Vilniuje nejaučiau diskomforto, tik čia daugiau kultūros – Šiauliuose to trūko. Studijų metais aplankiau visus spektaklius Operos ir baleto teatre, kiekviename sėdėjau po du ar tris kartus. Pats miestas suteikia daugiau galimybių specialybės ir žmogaus brandai.“

Kaip teigia Modestas, pirmoji, choro dirigavimo, profesija davė reikiamų žinių ir supratimą, o simfoninis dirigavimas parodė tikrąjį muzikinio išsilavinimo džiaugsmą. „Apie dirigavimą sakoma: orkestras – kaip pekla, liūnas, kuo toliau į kūrinį – tuo daugiau paslapčių“, – pridūrė jis.

Dabar naujus kūrinius studijuoja ir repertuaro ieško naktimis./Asmeninio albumo nuotrauka
Dabar naujus kūrinius studijuoja ir repertuaro ieško naktimis./Asmeninio albumo nuotrauka

„Kryžius“ už šiuolaikišką kūrinį

M. Barkauskas yra lietuviško miuziklo „Čerai“ (kompozitorė Vilija Mažintaitė) pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas. Dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam, Lietuvos kameriniam orkestrams. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje debiutavo 2010 metais. Taip pat kūrė Klaipėdos muzikiniame teatre: Giuseppe Verdi operą „La Traviata“, baletą „Štrausiana“ pagal Johanno Strausso muziką, operą-fantasmagoriją „Frank“Einstainas – XXI amžius“. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre diriguoja baletus: Georges“o Bizet „Carmen“, „Tristaną ir Izoldą“ pagal Richardo Wagnerio muziką, Piotro Čaikovskio „Spragtuką“.

Kūriniai – įvairūs. Kaip sako Modestas, visa, kas nauja, jam įdomu. „Kiekvienas kūrinys mielas. Iš pradžių, kol nesi įsigilinęs, žvelgi į jį atsargiai. Ilgainiui kuo didesnis tampa tavo indėlis, tuo daugiau dėmesio ir minčių kūrinys apima, atsiskleidžia“, – aiškino dirigentas, mėgstantis eksperimentus, projektų įvairovę, menų sintezę.

„Auksinį scenos kryžių“ jis pelnė už muziką triptikui „Bolero+“. Čia buvo sujungti trys atskirų autorių vienaveiksmiai baletai, kuriems choreografiją kūrė taip pat skirtingi kūrėjai: Itzikas Galilis, Martynas Rimeikis ir Krzysztofas Pastoras. „Skirtingos nuotaikos ir stiliaus – klasikos, baroko, modernizmo – eklektika. Kūriniai ne tik kad jungiasi nuosekliai, o „lipa“ vienas ant kito su mažomis pauzėmis, – pristatė muzikos vadovas ir pridūrė: – Baletai sudėtingi techniniu požiūriu, kiekvienam reikia daug technikos ir elektronikos jungčių. Kai dabar tenka grįžti, repetuoti, vis susimąstome: „Ir kaip mes tai pastatėme?“

Už praėjusių metų menininkų darbus operoje išdalyta bene daugiausia „Auksinių scenos kryžių“. „Iš tiesų teatras kurį laiką buvo primirštas. Manau, greta klasikinio repertuaro reikia ir šiuolaikinių kūrinių, naujų formų bei meno išraiškų. Ir jų vis atsiranda“, – tikino Modestas.

„Bolero+“ sujungti trys skirtingų autorių vienaveiksmiai baletai, kuriems choreografiją kūrė skirtingi menininkai. Solistai Greta Gylytė ir Eligijus Butkus (centre) taip pat pelnė „Auksinį scenos kryžių“./Martyno Aleksos nuotrauka
„Bolero+“ sujungti trys skirtingų autorių vienaveiksmiai baletai, kuriems choreografiją kūrė skirtingi menininkai. Solistai Greta Gylytė ir Eligijus Butkus (centre) taip pat pelnė „Auksinį scenos kryžių“./Martyno Aleksos nuotrauka

Kūryba prasideda auditorijoje

Dabar M. Barkauskas dėsto LMTA Choro dirigavimo katedroje. Stengiasi mokinius nukreipti, parodyti kelią analizuojant ir atliekant kūrinius. „Ir jie mane verčia toliau mokytis, studijuoti. Kasmet stengiuosi keisti programas, įsipareigoju pats plėsti savo žinių bagažą, domėtis kūrinio istorija, interpretacijos subtilybėmis. Paskui tai praktiškai taikau savo darbe – kūryba prasideda jau auditorijoje“, – kalbėjo Modestas.

Be to, jis yra Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro meno vadovas. „B. Dvariono mokykla – mano pradžia, židinys, orkestras, į kurį atėjau dar būdamas studentas, kuriame užaugau. Kaip juokavo muzikologas Viktoras Gerulaitis, nepadirigavęs B. Dvariono simfoniniam orkestrui, prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro neprieisi – tokia yra tarpinė stotelė“, – juokėsi pašnekovas.

Dirbti su vaikais Modestui tikras iššūkis. Dirigentas iš kailio neriasi, kad jaunuosius muzikus sudomintų, o repeticijos juos įtrauktų. Muzikos klasikos šedevrus vaikai groja su dideliu entuziazmu ir užsidegimu. „Svarbu to suteikti orkestrui, išjudinti tą liūną, o paskui gauni atgalinį ryšį ir darbo vaisius – per koncertą spindi atlikėjų veidai, matai vaikų norą, maksimumą, „degimą“. Tai ir mane, ir klausytojus paguldo ant menčių“, – patikino orkestro vadovas.

Sūnus auga muzikų šeimoje

Atsiimdamas „Auksinį scenos kryžių“ M. Barkauskas sakė, kad dovana didelė, bet dar didesnę – sūnų – jam padovanojo žmona. Ieva taip pat baigusi LMTA, choro dirigavimą, be to, mokėsi Vilniaus dailės akademijoje. „Tėvai manęs nerengė muzikai, tai buvo mano pasirinkimas, noras ir nekantrumas mokytis. Todėl ir savo sūnaus neauginsiu profesionaliu menininku – jeigu norės, pasirinks. Smagu, jei muzika būtų hobis, turėtų įgūdžių ir jaustų malonumą groti“, – svarstė Modestas.

Jis dirba su beveik visais orkestrais Lietuvoje. Pirmenybė – atžalai, o muzika atima visą likusį laiką. „Dabar naujus kūrinius studijuoju ir repertuaro ieškau naktimis, – neslėpė muzikas, turintis knygą, į kurią surašo įdomius, dar neišnagrinėtus kūrinius, kad galėtų juos padiriguoti. – Įvairūs miestai ir kolektyvai – tam tinkama profesija. Nuolat keičiasi repertuaras, žmonės, nepavargsti ir pats neatsibosti. Nauji dalykai teikia daug stimulo kurti.“

Laisvalaikiu – sodyba, ežerai, žvejyba. Praėjusią vasarą dirigentas kiekvieną rytą keldavosi ketvirtą, važiuodavo prie ežero ir ten būdavo iki pietų. „Nešiojuosi įsirašęs muzikos, tačiau gamtoje – plaukia gulbė su mažu gulbiuku, čiulba paukščiai – nesinori trikdyti ramybės. Paskui per repeticijas prisimenu kokį garso ar vaizdo fragmentą ir jį panaudoju“, – sakė M. Barkauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"