Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Dailininkas Valdas Antanas Gurskis žada dar dainuoti

 
2017 03 24 12:00
Valdas Antanas Gurskis ir etnologė Gražina Kadžytė – Vilniaus uteniškių bendrijos klubo „Indraja“ nariai. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Valdo Antano Gurskio tapybos paroda „Mano laikas“ veikia sostinės „Arkos“ galerijoje. Čia surinkti peizažai nuo 1977-ųjų. „Mano mažiausi darbai“, – užsiminė autorius, turintis ir kur kas monumentalesnių kūrinių.

Mokytis tapyti V. A. Gurskis pradėjo Kauno dailės mokykloje (dabar gimnazija). „Svajojau būti arba dainininku, arba dailininku, – sakė Klovinių kaime (Utenos r.) gimęs menininkas. – Dirbdamas ūkio darbus dainuodavau Kipro Petrausko, liaudies dainas, o grįžęs namo piešdavau.“

Vėlesnes studijas jis iškeitė į monumentaliąją tapybą. Čia išmoko didesnio mastelio, ėmė kurti sieninę tapybą ir dekoratyvius metalo plastikos reljefus.

Parodoje – gamtovaizdžiai, šviesos ir spalvos niuansai, nuotaikos. Tapytojas yra dailės klasikas, peizažo tradicijų mokęsis iš Česlovo Kontrimo, Algirdo Petrulio, Irenos Trečiokaitės-Žebenkienės, Vlado Eidukevičiaus, Antano Martinaičio. Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė pabrėžė: „V. A. Gurskio peizažai skleidėsi visus penkis dešimtmečius, tapo bėgančio laiko liudijimais, tapytojo gyvenimo ir gamtos kaitos metraščiais. Jie įvardija bėgančio laiko metaforą ir skirtingais pavidalais įamžina gamtos būsenas, paties kūrėjo lyrinių nuostatų kaitą.“

Dailininko dirbtuvė – sostinės Arklių gatvėje, palėpėje, ten tapo senamiesčio stogus, bažnyčias, vaizdus pro langą.

Kūryba skatina gyventi

Nuo monumentaliosios prie molbertinės tapybos V. A. Gurskis grįžo netrukus – nutapė teatralo Juozo Miltinio, grafiko Valerijono Jucio, savo dėstytojos I. Trečiokaitės-Žebenkienės, operos solistės Nijolės Ambrazaitytės ir keletą mamos portretų. Vis dėlto daugiausia jo ieškojimų ir kūrybinio susitelkimo – peizažuose. Todėl žvelgiant į parodoje pristatomus įvairių laikotarpių darbus akivaizdžiai matyti, kad autoriaus stilius smarkiai nesikeitė.

„Turėdamas tokį peizažą namie kiekvienas ras ramybę, jo neblaškys mintys.“

Dailininko peizažuose – miesto (daugiausia Vilniaus senamiesčio, kuriame gyvena ir kuria), pajūrio vaizdai, lietuviški kaimeliai ir jų bažnyčios, nykstanti architektūra. Jis taip pat tapo gamtoje, per plenerus. V. A. Gurskio paveiksluose dominuojančios spalvos – rudens.

„1996 metais, kai Menininkų rūmai persikėlė į Rotušę, mums teko atidaryti parodą. Tuomet ir susipažinome. Jūsų studijoje kilnojome darbus, gilinomės į kūrybą, bendravome ir kalbėjomės, – prisiminė dailininkė Dovilė Tomkutė, „Arkos“ galerijos, kurioje V. A. Gurskis yra rodęs seriją darbų „Bažnytėlių Lietuva“, vadovė. – Anksčiau jūs į priekį stūmėte kūrybą, dabar ji suteikia jums energijos, jėgų gyventi.“

Pirmi žiūrovai, aplankę „Gurskio laiką“, buvo moksleiviai ir vaikai iš dienos centrų, globos namų. Iš arti apžiūrėdami drobes jie skaičiavo spalvų gamas, mokėsi, kaip iš įprastų atspalvių galima išgauti naujų niuansų. Suprato, kas yra realizmas tapyboje, kai į gamtą žvelgia menininkas ir jos spalvų paletę atkuria paveiksluose.

Kintančių metų laikų, Lietuvos miestelių ir kaimelių peizažų metraštininkas Valdas Antanas Gurskis ir "Arkos" galerijos vadovė Dovilė Tomkutė per parodos atidarymą.

Peizažas padės rasti ramybę

„Arkos“ salėse matome įvairių autorių ir kūrinių. Menotyrininkai, išvydę realų vaizdą, ima šaukti: „Čia juk XIX amžius“, – kalbėjo dailės istorikė, monografijų autorė Marija Nijolė Tumėnienė. – Kuo šie darbai skiriasi? Ten vaizdas statiškas. Šiandien, kai žvelgi į daugelį tokių darbų, jie atrodo sustingę, negyvi. Valdo darbuose gamta – vėjas, oras – juda. Koloritas dailininkui, žinoma, svarbus, ir jis turi gerą spalvinę klausą. Gamta – iškart kitokia. Žiūri į medžius – portretai.“

2011-ųjų lapkritį Vilniaus Radvilų rūmuose menininkas surengė retrospektyvinę parodą – pristatė 114 paveikslų. Praėjusį rudenį V. A. Gurskis minėjo 80 metų jubiliejų. Paklaustas, ar ši paroda organizuota ta proga, juokavo: „Jubiliejus praėjo pernai, kitas – dar toli.“

„Kaip daugelis atsimena, Valdas visuomet – dailininkų kompanijos siela. Ir dėl aukštaitiško nuoširdumo ir, žinoma, dainų“, – per parodos atidarymą tvirtino kolega Algimantas Stanislovas Kliauga. „Tikros Aukštaitijos spalvos, – pritarė etnologė Gražina Kadžytė (ji ir dailininkas yra Vilniaus uteniškių bendrijos klubo „Indraja“ nariai – aut.). – Neseniai Valdas atnešė savo albumą, padėjau jį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, tautosakos archyvo skaitykloje. Visi, kas ateina, laukia rankraščių, varto ir stebisi: „Kokios spalvos!“ Turėdamas tokį peizažą namie kiekvienas ras ramybę, jo neblaškys mintys.“

O pats autorius pažadėjo: „Nors šiandien esu prikimęs, dar dainuosiu. Ir stengsiuosi dalyvauti meniniame gyvenime.“

„Mano laikas“ galerijoje „Arka“.

Brolį – į lauką

Pirmą savo gyvenime laišką būsimasis menininkas parašė tetai į Vilnių: „Teta, nupirk man spalvų.“ Turėjo omenyje spalvotus pieštukus.

Mokydamasis mokykloje V. A. Gurskis mėgino pasivyti klasės draugus, daug tapė savarankiškai. Perskaitęs apie rusų portretistą Vasilijų Surikovą, piešusį savo modelius ant sniego, išprašė brolį į lauką pozuoti ant sniego, o pats dirbo kambaryje. Nedidelio formato portretai nutapyti ant senų vadovėlių kartoninių viršelių.

Kitąkart, vasarą, grįžęs namo iš dailės mokyklos, sumanė nutapyti autoportretą. Išsinešė į lauką durų dydžio veidrodį, pastatė prie šermukšnio, šalia – molbertą. Pritrūkęs dažų grįžo į vidų, staiga – trenksmas... Iš veidrodžio beliko kibiras šukių, o autoportretas nepavyko.

Vėliau studijuodamas Tapybos katedroje nusivylė mokymu tapyti kuo natūraliau. Dailininkas ieškojo savito kolorito, jam nepatiko ir tai, kad profesorius Vincas Dilka koregavo jo darbus. Monumentaliosios dailės katedroje atmosfera buvo laisvesnė. Studentai turėjo galimybę susipažinti su impresionizmu ir postimpresionizmu, per vasaros praktiką lankė Maskvos ir Leningrado muziejus, pamatė prancūzų dailę, ėmė patys dalyvauti parodose.

Iš viso V. A. Gurskis surengė per 30 personalinių parodų, skaičiuoja dalyvavęs daugiau kaip 100 bendrų parodų Lietuvoje ir svetur. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai. Paroda „Mano laikas“ galerijoje „Arka“ veiks iki balandžio 8 dienos.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"