Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Dailininko provokacija: tapybos „Nuopuolis“

 
2016 11 08 6:00
Lino Jusionio seneliai – dailės klasikas Stasys Jusionis su žmona keramike Aldona Ličkute-Jusioniene – gyveno ir dirbo Antakalnyje, dabar šiuose namuose tapo Linas.
Lino Jusionio seneliai – dailės klasikas Stasys Jusionis su žmona keramike Aldona Ličkute-Jusioniene – gyveno ir dirbo Antakalnyje, dabar šiuose namuose tapo Linas. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

„Nuopuoliu“ savo personalinę parodą sostinės „Vartų“ galerijoje pavadino Linas Jusionis, jau trečios kartos tapytojas Jusionių šeimoje. Parodoje eksponuojami naujausi menininko darbai. Tema – tapybos dekadentiškumas.

Pirmasis apie kultūros dekadansą, būdingą žlungančioms, skurde ir korupcijoje skęstančioms visuomenėms, ėmė kalbėti vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche. L. Jusionio, kadaise studijavusio filosofiją, kūryba abstraktėja, tapydamas pasikartojančius ženklus jis tarsi skatina žiūrovą įsitraukti į nuorodų žaidimą.

Tačiau nuopuolis, sako jis, nesusijęs su visuomenės problemomis. Menininkas taip pat nemano, kad šiuolaikinė tapyba išgyvena nesėkmingus laikus. „Pavadinimas tai – provokacija, nes nuopuolį pirmiausia suprantame kaip ką nors negatyvaus, – paaiškino jis. – Paroda – mano požiūris į tapybą kaip dekadentišką veiklą, bandymas jai atsispirti. Ankstesnėse parodose siekiau apibrėžti savo idėjas, išskirtinumą. Dabar tapyba abstraktėja, lieka pamąstymai apie erdvę, kultūrą, emociją, kuri kyla žiūrovui, vaizdą siejančiam su kitais kultūros kontekstais.“

Menininko kuriami motyvai kartojasi iš parodos į parodą, o atkartojami įgauna reikšmių, atpažįstamų tik šio autoriaus darbuose.
Menininko kuriami motyvai kartojasi iš parodos į parodą, o atkartojami įgauna reikšmių, atpažįstamų tik šio autoriaus darbuose.

Unikalūs pasikartojimai

L. Jusionis freskos ir mozaikos specialybę studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2009-ųjų jis dalyvauja grupinėse parodose, taip pat rengia personalines. „Tempimai“, „Įtartina veikla“, „Artscape Latvija“, „Tik sniege liko žymės“ buvo eksponuotos Vilniuje, „Anapus laiko, laukiant, kol tai nutiks“ – Klaipėdoje. Lino tapybos kūrinių yra įsigiję Modernaus meno centras, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos bei užsienio kolekcininkai.

„Nuopuolis“ – jau trečioji asmeninė paroda „Vartuose“ veiks iki gruodžio 2 dienos. Menininko drobėse – fragmentiškos konstrukcijos, tinklas, neonas, dviratininkas, fontanas, vėduoklės lapas ar palmė. „Dviratininkas atsirado mano pirmuosiuose darbuose, vėliau tapo veikėju, Gino Bartali, dabar liko nuorodos į dviračių sportą, važiavimą į aukštikalnes, Alpių serpantinus“, – priminė jis. Motyvai kartojasi iš parodos į parodą, o atkartojami įgauna reikšmių, atpažįstamų tik šio autoriaus darbuose.

Menininkas, metęs „čiurlionkę“

Baigęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos aštuntą klasę L. Jusionis ją iškeitė į paprastą. Vėliau įstojo mokytis filosofijos. „Mūsų klasėje iš metusiųjų „čiurlionkę“ turbūt yra daugiau menininkų nei iš nemetusiųjų, tačiau tai – ne kritika mokyklai, o tik sutapimas“, – juokavo Linas, tuomet manęs, kad norint tapyti nebūtina mokytis tapybos. Galiausiai ji vis tiek atvedė į Vilniaus dailės akademiją.

Pasak menotyrininkės Monikos Krikštopaitytės, L. Jusionio tapymo maniera – kurčia Lietuvos tapybos tradicijoms. Visgi jis pats įvardytų Kosto Dereškevičiaus darbų įtaką, sąsajas su Gintaru Palemonu Janoniu. „Viso pasaulio kultūros tradicijos (nebūtinai mums artimos) gali turėti ryškios įtakos individo formavimuisi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kita inspiracija kūrybai – kinas. „Apie tapybos supratimą galime kalbėti taip pat, kaip ir apie kino juostos. Kinas – kintančių vaizdinių medija. Tapyboje tarp autoriaus ir žiūrovo neišvengiamai glūdi praraja – jų komunikacija ribota, lieka daug nebylių kūrinio reikšmių, – svarstė L. Jusionis. – Kaip paveikslas turi rėmą, taip ir kadras. Randu sąsajų, nes tiek kine, tiek tapyboje naudojamasi panašiu suvokimo mechanizmu.“

Dažniausia jo darbų nuotaika – melancholija ir utopija, sustojęs laikas, nes ir tapyba yra sustojusio laiko medija.

Senelių namuose toliau tapoma

„Mūsų klasėje iš metusiųjų „čiurlionkę“ turbūt yra daugiau menininkų nei iš nemetusiųjų“, - juokavo tapytojas.
„Mūsų klasėje iš metusiųjų „čiurlionkę“ turbūt yra daugiau menininkų nei iš nemetusiųjų“, - juokavo tapytojas.

Parodos autorius gimė ir augo Vilniuje, Antakalnyje. Čia gyveno jo senelis – dailės klasikas Stasys Jusionis su žmona keramike Aldona Ličkute-Jusioniene, Lino tėtis – tapytojas Vidmantas Jusionis, dėdė Algimantas Jusionis.

V. Jusionis yra pasakojęs, kad tėvai jiems, vaikams, taip pat duodavo molio ar vesdavosi kartu pasivaikščioti į gamtą, kur eskizavo ir kūrė. Tuo metu šiame sostinės mikrorajone gyveno nemaža menininkų bendruomenė, jie kūrė namuose, kaimynai ir kolegos ateidavo pasidairyti vieni į kitų kūrinius.

Dabar šiuose pačiuose namuose gyvena ir dirba Linas, čia auga jo sūnus. Kaip ir seneliai, apatiniame pastato aukšte jis įsirengė tapybos studiją.

Tapytojas yra ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojas. 14–18 metų jaunuolius jis pažindina su dailės pagrindais. „Tapau chaotiškai, laikotarpiais, vieną savaitę intensyviau, kitą – rečiau. Bet ateinu į mokyklą, kurioje bandau vaikams papasakoti apie tai, ką manau darantis geriausiai, tad net jei tą dieną nesisekė studijoje, diena nebuvo veltui“, – pristatęs naują parodą pasakojo L. Jusionis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"