Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Dauguvietynė priglaudė Galiną Dauguvietytę

 
Prie kapo. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Galinos Dauguvietytės priesakas įvykdytas: kremuoti jos palaikai palaidoti palatvy esančioje jos senelių sodyboje, kurios niekas kitaip ir nevadina kaip Dauguvietynė. Kartu palaidoti ir prieš dešimtmetį mirusio jos vyro Jurijaus  Nikiforovo pelenai.

Dauguvietynė – vietovė, esanti Biržų rajone netoli šiauriausio Lietuvos taško. Visai netoli teka Nemunėlio upė, atskyrusi Lietuvą nuo Latvijos. Būtent čia, senelių sodyboje, Galina Dauguvietytė tvirtindavo praleidusi pačias gražiausias vaikystės, jaunystės bei brandos dienas. Vietos žmonės prisimena, kad paskutinįsyk čia ji buvo atvažiavusi prieš aštuonerius metus. O štai dabar, jos pačios valia, Dauguvietynė šiai išskirtinei Lietuvos moteriai tapo amžinojo poilsio vieta. Jos ir jos vyro Jurijaus Nikiforovo urnos šiandien popietę užkastos po sodybos klevu.

G. Dauguvietytės tėviškės medžiai.

Kapo nebus, vien akmuo

Į Dauguvietynę žmonių minios pradėjo rinktis prieš gerą valandą iki numatytų laidotuvių. Atvykusieji apžiūrinėjo nedidukę duobę, iškastą po dideliausiu sodybos klevu. Dažnas suko link duobkasių ir teiravosi laidotuvių detalių: barstys pelenus, ar laidos urnoje? Kur juos barstys? Jei nebarstys, tai užkas urnoje esančius, ar išpiltus į duobę? Duobkasiai aiškino, kad šios laidotuvės – tai lyg spektaklis, kuriame vienas svarbiausių momentų – intriga. Laidotuvininkų laukę naujieji Daugyvietynės šeimininkai, kurie tvirtino su šia moterimi nebuvę susiję jokiais giminystės ryšiais, tačiau ja itin žavėjęsi, pripažino, jog jiems garbė, kad neseniai įsigytoje sodyboje bus ir šios moters kapavietė. „Kiek žinau, čia niekada nebus tokio kapo, kaip mes įsivaizduojame, ir jokio paminklo, nes to nenorėjo pati Galina. Jos laidojimo vietą žymės vien akmuo, kurį išėmėme iš jos senelių sodybos pamato“, – sakė Dauguvietynės šeimininkas Donatas Ambrazevičius.

D. Ambrazevičius teigė, jog apie tai, kad jo sodyboje norima laidoti garbiąją režisierę, sužinojęs iš televizijos. „Po to pas mus buvo atvykę Biržų rajono savivaldybės atstovai, su kuriais drauge ir išrinkome jos kapavietei vietą po klevu. Daug kur buvo skelbta, kad ji atguls po tėviškės ąžuolu, bet iš tiesų tai senas sodybą puošiantis klevas“, – pabrėžė D. Ambrazevičius. Jo žmona Audra teigė išgirstanti klausimų, ar nebus nejauku gyventi šalia – kaip ten bebuvę – kapo. „Ne, nejauku tikrai nebus. Manau, kad bus malonu žinoti, kad tokia įdomi moteris pasirinko būti šalia mūsų. Tai mums – įpareigojimas“, – sakė A. Ambrazevičienė.

Pro Dauguvietynę teka Nemunėlio upė.

Atgulti kuo kukliau

Laidotuvių palyda, iš Vilniaus į Dauguvietynę turėjusi atvykti pirmą valandą popiet, pusvalandį vėlavo. Belaukiantys žmonės pradėjo šurmuliuoti, juokauti, buvo kas bandė juos raminti, tačiau dauguma prisiminė, kad labiausia ko nenorėjo G. Dauguvietytė – tai liūdnų laidotuvių, į kurias susirenka žmonės liūdnais veidais. Tad netrukus ir patys ėmė porinti jos kitados rėžtus ar apie ją išleistoje knygoje surašytus juokelius. Atvežamos Galinos laukė daug Biržų krašto žmonių, o daugelio nuostabai, iš sostinės ją atlydėjo tik visai mažas būrelis bičiulių. Atsisveikinimo kalbą pasakiusi Biržų mero pavaduotoja Irutė Varzienė priminė, kad ši moteris minėjo norinti amžinojo poilsio atgulti kuo tyliau ir kuo kukliau. „Tą mes ir pasistengėme padaryti“, – pabrėžė politikė.

I. Varzienė teigė, kad G. Dauguvietytė buvo tikra Biržų adoratorė, nuolat pabrėždavusi savo tėčio Boriso Dauguviečio žodžius, kad Biržai – antras miestas po Romos. Mirusiąjai vicemerė dėkojo už ištikimybę Biržams ir už norą grįžti į juos amžinai. I. Varzienė sakė, kad Dauguvietynė mirusiajai tapo vartais į abi puses. „Galina yra sakiusi, kad vietą, kur bus užkasti jos pelenai, privalu sutrypti. O mes nutarėme ant tos vietos užritinti jos senelių sodybos akmenį“, – sakė mero pavaduotoja.

Buvusios Dauguvietynės sodybos pamatai.

Liepė neliūdėti

Aktorė Nijolė Narmontaitė kvietė įsiklausyti į Dauguvietytės pavardės skambėjimą ir jame išgirsti žodį „daug“. „Galinoje visko buvo daug. Daug noro gyventi, gyvenimo džiaugsmo, daug pozityvumo, daug geros, užkrečiančios nuotaikos“, – sakė N. Narmontaitė. Ji pabrėžė, kad puiki režisierė G. Dauguvietytė netgi surežisavo būsimas savo laidotuves, kurių ne tik scenarijų numatė, bet ir užsakė puikų orą (iki tol buvęs apsiniaukęs Dauguvietynės dangus, atvežus urnas nutvisko saule, švytėjusia iki laidotuvių pabaigos). „Turiu pasakyti, kad Galina per jos laidotuves pabrėžė jokiu būdu neliūdėti“, – atkreipė dėmesį N. Narmontaitė.

Biržų rajono savivaldybės atstovė priminė, jog G. Dauguvietytė ant savojo kapo nenorėjusi jokių gėlių, na, nebent geltonai žydinčio krūmo. Tad Biržų rajono savivaldybė pasirūpino, kad ant jųdviejų su vyru palaidojimo vietos būtų pasodinta pavasariais geltonai pražįstanti forzitija. G. Dauguvietytės ir J. Nikiforovo palaidojimo vietą papuošė kuklūs žiedai, iš kurių išsiskyrė vienas iš alaus krašto Biržų simbolių – žaisminga apynio šakelė.

Atvežamų palaikų belaukiant.
Laidotuvių palyda.
Prie kapo duobės.
Įleidžiamos urnos.
Supiltas kapas.
Klevas, po kuriuo ilsėsis Galina Dauguvietytė ir Jurijus Nikoforovas.
Laidotuvių akimirka.
Centre - Ramunė Kurienė.
Aktorė Nijolė Narmontaitė

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"