Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Donelaičio archyvų paieškos nuvedė į Vokietiją

 
2016 03 08 12:42
Vytauto Jurkūno piešinys

Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto“Donelaitis.300“ metu buvo ne tik leidžiami lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybos tyrimai bei jo veikalai, bet ir ieškoma su Donelaičiu susijusių naujų archyvinių dokumentų, po Antrojo pasaulinio karo atsidūrusių Vokietijos archyvuose.

Vienu įdomiausių Kristijono Donelaičio jubiliejiniams metams – 2014-iesiems skirtų projektų laikomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto inicijuotas projektas „Donelaitis.300“, įgyvendintas 2013–2014 m.

Projekto vadovas dr. Mikas Vaicekauskas, paklaustas, kodėl ėmėsi tyrimų būtent apie Kristijoną Donelaitį, teigė, kad Donelaičio kūryba dominusi, traukusi savo keistu paslaptingumu dar nuo mokyklos laikų.

„Tada ne viską buvo galima suprasti, bet ypač „pagaudavo“ ypatinga kalba, atrodžiusi ganėtinai grubi, keista. Taip pat ir netradicinė literatūros kūrinio raiška: siužeto nebuvimas, bet kartu cikliškas vyksmas. Už viso to tiesiog privalėjo kažkas slypėti: juk ne veltui tokie dalykai rašomi, ne veltui šitaip kuriama, – sakė M. Vaicekauskas. – Tuo tarpu Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Donelaičio jubiliejui ruoštis pradėjome gerokai iš anksto: parengiamuosius darbus pradėjome likus penkeriems metams iki jubiliejaus bei projekto pradžios“.

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tekstologijos skyriaus vadovo, Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą sudarė trys pagrindinės dalys: buvo leidžiamos LLTI parengtos knygos, atliekami tyrimai ir pagal juos rengiami leidiniai bei dalyvaujama mokslinėse komandiruotėse į Vokietijos archyvus (Geheimes Staatsarchiv in Berlin ir Evangelisches Zentralarchiv in Berlin), ieškant įvairių Donelaičio rankraščių ir kitų susijusių dokumentų.

Kodėl Donelaičio pėdsakų ieškota būtent Vokietijoje? M. Vaicekausko teigimu, visi su Donelaičiu susiję archyviniai dokumentai buvo saugomi Karaliaučiuje: Lazdynėliai, Stalupėnai, Tolminkiemis – rašytojo gyvenamosios vietos – tuomet priklausė Prūsijos karalystei, tad visi oficialieji raštai ir kiti tarnybiniai dokumentai buvo saugomi Gumbinės apskrities archyve, vėliau – Karaliaučiaus archyvuose. Po Antrojo pasaulinio karo dalis išlikusių Karaliaučiaus archyvų pakliuvo į Vokietijos archyvus.

„Būdamas Tolminkiemio kunigas, Donelaitis atlikdavo nemažai oficialių valstybės tarnautojo funkcijų – gimimo, santuokų, mirties registravimai, vedamos bažnytinės knygos ir kt. Po Donelaičio mirties dalis jo asmeninių rankraščių pateko jo kolegai kunigui Johannui Gottfriedui Jordanui, vėliau – Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai, po kurio mirties atsidūrė Karaliaučiaus universiteto archyve. Antrojo pasaulinio karo metu, rusams artėjant prie Karaliaučiaus, dalis archyvų buvo išvežti į Vokietijos gilumą, dalis paslėpta šalia esančiuose dvaruose, pilyse, – pasakojo M. Vaicekauskas. – Vienoje tokių pilių – Lochstedte arba Laukstyčiuose – po karo organizavus lietuvių kultūrinių vertybių paieškas, su Donelaičio rankraščiais rasta archyvinė byla buvo pargabenta į Vilnių. Tai buvo Donelaičio „Metų“ pirmosios dvi dalys „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“, poemos fragmentas „Fortsetzung“, du laiškai Jordanui bei kiek vėlesnių laikų kunigo Johanno Bernhardo Wacho laiškas Rėzai. Tai – viskas, ką turime Lietuvoje ir apskritai dabar žinome iš literatūrinių autografų. Tad jau nuo senų mokslininkai nepraranda vilties surasti ko nors daugiau iš Donelaičio literatūrinio – ir ne tik – palikimo.“

Ekspedicijų į Vokietiją metu du mokslininkai – Liucija Citavičiūtė ir Vaidas Šeferis – po mėnesį praleido Vokietijos archyvuose, sistemingai dirbdami ir ieškodami: literatūrinių kūrinių autografų, jų nuorašų, laiškų bei dokumentų, susijusių su rašytojo gimine, mokslais, darbu ir kitais gyvenimo faktais. Sensacingų dalykų nebuvo rasta, tačiau aptikta, pavyzdžiui, oficialių raštų, skirtų tuometinei valdžiai. Vienas iš įdomesnių – 1747 m. liepos 31 d. „Prašymas Aukštiesiems Karališkiesiems Lietuvos teismo rūmams Įsrutyje dėl krušos nuostolių“. Tai – ankstyviausias žinomas datuotas Donelaičio tekstas.

Anot Tekstologijos skyriaus vadovo, pats vertingiausias radinys būtų „Metų“ trečiosios bei ketvirtosios dalių – „Rudenio gėrybių“ ir „Žiemos rūpesčių“ – rankraščiai: istoriniai šaltiniai nurodo, kad šios dalys dingo XVIII a. pradžioje Europoje vykusių Napoleono karų metu. Taip pat bandyta ieškoti iki šiol nežinomos trumposios Donelaičio poemos – XVIII a. vokiečių mokslininkai yra užfiksavę, kad vokiečių kalba parašyta poema buvo žinoma Karaliaučiaus literatų aplinkoje.

„Kad ir kaip ieškotume mums keliomis nuorodomis težinomos poemos, kitų fragmentų, pasakėčių ar bažnytinių giesmių, tačiau svarbiausias Donelaičio kūrinys yra ir bus „Metai“, – įsitikinęs projekto „Donelaitis.300“ vadovas. – Šiandien galime perskaityti praktiškai visus išlikusius Donelaičio tekstus: viskas, kas žinoma, yra paskelbta, kas rašyta vokiškai – išversta: „Metai“, pasakėčios, ankstyvasis „Rudenio gėrybių“ dalies variantas „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“, įvairiausi tarnybiniai ir oficialieji raštai, įrašai Tolminkiemio krikšto ir mirties metrikų knygose, du laiškai Jordanui. Pastarieji turi ir nemaža literatūrinių ypatybių, ir visą su autoriumi susijusį kultūrinį kontekstą – juos galima aptarti įvairiais aspektais. Taip pat išlikęs dar vienas labai įdomus originalus tekstas, parašytas vokiečių kalba, sutrumpintai dar vadinamas „Žiniomis“ – „Allerley zuverlässige Nachrichten für meinen Successor“ („Visokios patikimos žinios mano įpėdiniui“). Tai toks gana keisto žanro tekstas, parašytas būsimam Tolminkiemio bažnyčios kunigui – Donelaičio įpėdiniui. Nūdien labai madinga tyrinėti vadinamus „egotekstus“ – dienoraščius, laiškus ir panašius dalykus. Tad pastarasis tekstas yra tikrų tikriausias egotekstas.“

Yra išlikusios ir Tolminkiemio bažnyčios krikšto metrikų knygos, kurias ketinama publikuoti LLTI leidžiamuose naujuosiuose Donelaičio „Raštuose“. Tų laikų bažnyčiose kunigai atlikdavo civilinės metrikacijos paslaugas, registruodavo santuokas, mirtis ir gimimus. Metrikų knygose, prie registracijų, Donelaitis dažnai įrašydavo įvairias pastabas – emocingas, vertinančias: apie kūdikių tėvus, šeimas – juk kunigai paprastai pažinodavo nemažą parapijos dalį. Dalį šių pastabų galima perskaityti 1977 m. išleistuose „Raštuose“, o dabar jos pradedamos tyrinėti nuodugniau.

„Ant mano stalo visuomet guli viena ar kita Donelaičio knyga, su juo siejasi mano kasdienybė. Manau, jei koks nors literatūros kūrinys yra mokyklinėje programoje, tai savaime reiškia jo svarbą bei kelia vienokią ar kitokią reakciją. Vienam, tiesa, gali labai patikti, kitam būti be galo nuobodu, bet išmokti pirmąsias „Metų“ eilutes tenka turbūt beveik visiems, – su šypsena kalbėjo M. Vaicekauskas. – 2014 metai, jubiliejiniai Donelaičio metai, atskleidė labai daug: jų metu visoje šalyje vyko gausybė renginių. Štai per 2014 m. Knygų mugę vyko Donelaičio skaitymai: per keturias su trupučiu valandas buvo balsu perskaityti visi „Metai“. Registracija į renginį buvo neįtikėtina: muziejininkai, bibliotekininkai, mokiniai, mokslininkai ir kiti – norinčiųjų patekti į šiuos skaitymus tikrai netrūko. Klausiate, ar Donelaitis yra kasdieniame gyvenime? O ar Shakespeare'as yra kasdieniame gyvenime? Jeigu žinai vien kelis jo kūrinių pavadinimus, kažką prisimeni, o gal net gali pacituoti, jei personažas tau kažką sako, reiškia – yra. Tas pats ir su Donelaičiu. Ar Dočiu.“

Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos finansuotas projektas „Donelaitis.300“ buvo skirtas Donelaičio rašytiniam palikimui tyrinėti ir leisti, gimimo jubiliejui paminėti. Projekto metu buvo parašytos dvi knygos: M. Vaicekausko ir menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės studija „Visagalė tradicija: Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas“ ir Vaido Šeferio monografija „Kristijono Donelaičio „Metų“ rišlumas“. Išleista Dalios Dilytės monografija „Kristijono Donelaičio pasakėčios“. Taip pat buvo išleisti moksliniai Donelaičio literatūrinės kūrybos leidimai: M. Vaicekausko parengtas faksimilinis archyvinės bylos leidimas „Kristijono Donelaičio rankraščiai: Fotografuotinis leidimas“, Citavičiūtės parengtas pirmojo „Metų“ leidimo – 1818 m. Rėzos leidimo – faksimilinis leidimas su lietuviškų ir vokiškų tekstų perrašais bei vertimais į lietuvių kalbą Rėzos „Raštų“ IV tome „Donelaičio kūrybos publikavimas“, Vaicekausko parengtas dokumentinis „Metų“ leidimas ir Daivos Krištopaitienės su Vaicekausku parengtas kritinis „Metų“ leidimas Donelaičio „Raštų“ I tome „Metai: dokumentinis ir kritinis leidimas“. Tarybos remiamo projekto metu nuveikta darbų ir ateičiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"