Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Draugai ją vadina stichija

 
2016 12 17 6:00
Valerija Iljinaitė tikino, kad siekti pergalių padeda esminės savybės: žmogiškumas ir susikaupimas.
Valerija Iljinaitė tikino, kad siekti pergalių padeda esminės savybės: žmogiškumas ir susikaupimas. Giedriaus Bubliausko nuotraukos

Tarptautiniame vokalistų festivalyje Latvijoje „Riga Symphony 2016“ Valeriją Iljinaitę lydėjo sėkmė – ji laimėjo didįjį prizą. „Lietuvos žinios“ teiravosi, kaip jaučiasi atlikėja, gavusi šį svarų apdovanojimą.

„Jaučiuosi nuostabiai. Šis pasiekimas man buvo netikėtas, neturėjau lūkesčių gauti didįjį festivalio prizą, nes visada atrodo, kad yra ypatingesnių, geriau dainuojančių ar panašiai“, – nuoširdžiai atsakė Valerija.

Jos teigimu, būti pačiai geriausiai nėra įprasta. „Eidama į įvairius televizinius projektus suvokdavau, kad atsiras geresnių.Tačiau šiemet buvo tikrai daug pergalių. Jausmas visada toks pat: spaudžia krūtinę, upeliu teka džiaugsmo ašaros, – prisipažino alikėja. – Tai kažkas neapsakomo. Tas suvokimas, kad pavyko, kad įmanoma laimėti, kad aš galiu.“

Konkurse „Riga Symphony 2016“ Valerija atliko Dainiaus Pulausko dainą pagal originalią aranžuotę „Pavakarys“. Kodėl būtent šis pasirinkimas? Kaip pasakojo laureatė, kūrinys buvo aranžuotas (kartu su maestro Gediminu Zujumi ir akordeonininku Kaziu Stonkumi) specialiai festivalio „Slavianskij bazar“ pusfinaliui, ten jis buvo įvertintas aukščiausiais balais. „Visus sužavėjo smuiko solo, jį įvardijo kaip ypač įspūdingą, savitą pasirodymą, – neslėpė pasididžiavimo muzikė. – Pasitarėme su Lietuvos delegacijos vadove Asta Bagdonavičiene ir nusprendėme, kad tai tinkamiausias kūrinys atstovauti Lietuvai festivalyje Rygoje. Beje, savo kategorijoje nugalėjau ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip kompozitorė, mat ši aranžuotė buvo mano pačios.“

Konkurse „Riga Symphony 2016“ Valerija atliko Dainiaus Pulausko dainą pagal originaliai sukurtą aranžuotę „Pavakarys“.
Konkurse „Riga Symphony 2016“ Valerija atliko Dainiaus Pulausko dainą pagal originaliai sukurtą aranžuotę „Pavakarys“.

Nemėgsta „bumčikų“

Pašnekovė sakė, kad jos namuose skamba patys įvairiausi muzikiniai kūriniai. Priklauso nuo nuotaikos. „Žinau, kokios muzikos tikrai nemėgstu ir negaliu klausytis – tai visa šiuolaikinė „bumčikų“ muzika, nuo jos man ima svaigti galva, – tikino dainininkė. – Klausau klasikinės muzikos, džiazo, miuziklų...“

Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje Valerija baigė džiazo vokalą. „Dainuoju ne tik populiariąją muziką, kadangi tai mano profesija, – pasakojo. – Beje, studijavau ir muzikinio teatro specialybę. Pastaruoju metu pradėjau gilintis į operinį dainavimą, ateityje norėčiau tęsti šias studijas. Kitaip tariant, jei kada pavargsiu ir nuspręsiu, kad man trūksta naujovių, pasuksiu operos keliu, bet kol kas mėgaujuosi tuo, ką darau.“

Nepavydi konkurentams

Konkurso superfinale dvidešimtmetė atlikėja iš Lietuvos įveikė konkurentus iš Kazachstano, Rusijos, Latvijos, jie taip pat pretendavo laimėti didįjį prizą.

Kaip teigė Valerija, siekti pergalių padeda esminės savybės: žmogiškumas ir susikaupimas. „Mokausi susivaldyti. Artimi draugai juokais mane vadina stichija. Yra tiesos. Esu hiperaktyvi, nuo mažens tokia buvau, todėl mano galvoje nuolat verda milijonai minčių, pačiai kartais sunku su savimi susikalbėti, – atskleidė dainininkė. – Tiesiog reikiamu laiku moku susikaupti, niekada nepavydžiu konkurentams, jiems linkiu sėkmės, tikiu Dievą ir nuolat prašau jo pagalbos.“

Konkurso super finale, dvidešimtmetė atlikėja iš Lietuvos įveikė konkurentus iš Kazachstano, Rusijos, Latvijos, kurie taip pat pretendavo laimėti pagrindinį prizą („Grand Prix“).
Konkurso super finale, dvidešimtmetė atlikėja iš Lietuvos įveikė konkurentus iš Kazachstano, Rusijos, Latvijos, kurie taip pat pretendavo laimėti pagrindinį prizą („Grand Prix“).

Persirgo žvaigdžių liga

Tarptautinio konkurso „Muzikos talentų lyga 2016“ nugalėtoja, „Slavianskij bazar“ dalyvė... Tikriausiai sunku nesusirgti žvaigždžių liga? „Žvaigždžių liga persirgau būdama 14 –16 metų, kai dalyvavau „Chorų karuose“, „Lietuvos talentuose“, – prisiminė Valerija. – Mano karjera labai ilga, nors ir per tokį trumpą laiką...“

Anot pašnekovės, sunkiausias etapas buvo „Lietuvos balse“. „Tačiau viskas praeina. Mano paauglystė buvo vieša, – juokėsi muzikė. – Sunkiausia būti matomai paauglystės metais, kai pati nežinai, kas esi, ieškai atsakymų, o šitai stebi daugiau žmonių nei įprastai.“

Menininkams visada sunkiau, sakė Valerija, nes jų darbai yra skirti grožėtis. Tačiau, jos manymu, tai yra profesija, kaip ir bet kuri kita. Dabar į viską reaguoja paprasčiau.

Prieš keletą metų pralaimėtą finalinę kovą „Lietuvos balse“ Valerija vertina teigiamai. „Džiaugiuosi nelaimėjusi. Greičiausiai būčiau sustojusi vietoje, bent jau tuo metu, – įsitikinusi ji. – Tai buvo didžiausias spyris ir didžiausia sėkmė. Tuo metu buvau per daug jauna, kad galėčiau nugalėti.“

V. Iljinaitės manymu, pralaimėjimai užgrūdina, skatina dirbti penkis kartus sunkiau, kad tik pavyktų pasiekti savo tikslą, jis pasidaro dar svarbesnis ir karščiau trokštamas.

Griežta ir disciplinuota vaikystė

„Mano kelias muzikoje prasidėjo nuo pat gimimo“, – sakė Valerija. Merginos tėtis Germanas – profesionalus muzikantas: kompozitorius, akordeonistas, pianistas, skrabalininkas. „Susipažinau su muzika dar nė neišvydusi šio pasaulio, – šiltai šypsojosi ji. – Vėliau buvo draugystė su pianinu... Vieną dieną sugalvojau, kad griešiu smuiku, ir liepiau tėčiui mane užrašyti mokytis. Visko norėdavau pati: groti, dainuoti, šokti, vaidinti...“

Valerija pasakojo, kad tėvams reikėdavę nuolat ją stabdyti, nes buvusi beprotiškai smalsi, norėjo iš gyvenimo gauti viską, kas įmanoma. „Vaikai po pamokų lakstydavo kieme, o aš grįždavau jau sutemus iš būrelių, užsiėmimų... Paruošdavau pamokas – ir vėl miegoti, – atsiduso ji. – Visada turėjau labai griežtą režimą ir discipliną. Už tai esu dėkinga tėvams.“

Pasiilgsta šeimos

Mergina džiaugėsi, kad jos ryšys su tėvais labai artimas. „Jie man be galo svarbūs, labai noriu, kad manimi didžiuotųsi“, – tvirtino Valerija.

Atlikėja labai laukia, kai Kūčių vakarą galės išjungti telefoną, ir žinos, kad rytoj nereikia niekur bėgti, tiesiog pabus su artimaisiais... Tokios akimirkos dabar jai yra prabanga.

Paprašyta papasakoti apie vaikystę, ji noriai leidosi į netolimą praeitį: „Mano vaikystė buvo labai graži. Tėvai nuolatos vesdavo į spektaklius, kuriuos mudu su broliu Edvardu dievinome.“

Brolį su seseria sieja ne tik tai, kad abu mėgsta teatrą. „Nors su broliu esame labai skirtingi, bet karaokės vakarėlius namie rengdavome išskirtinius, – prisiminė Valerija. – Pavyzdžiui, sukurdavome kokią programą, jei pas mus būdavo svečių, ją pristatydavome visiems. Dar dabar tėtis parodo filmuotą medžiagą. Kiek juoko būna...“

Valerija mokykloje buvo pirmūnė, dalyvavo olimpiadose, vaidino teatre, šoko šiuolaikinius ir gatvės šokius, nuo trylikos metų pradėjo dainuoti. „Nuo jaunumės įpratau dirbti labai daug. Visada žinojau, kad jei nori ko nors pasiekti – privalai dirbti daugiau nei visi kiti. Ir viską pavykdavo suderinti“, – prisipažino ji.

Valerijos brolis Edvardas – irgi muzikalus. Mokėsi groti trombonu, bet vėliau patraukė į sportą. „Šiuo metu brolis gydosi labai sunkią nugaros traumą. Taip nutiko, kad išvis nebegalės sportuoti, – būgštavo sesė. – Bet kuriuo atveju Edvardas turi prigimtinį talentą dainuoti, tačiau, nors ir gaila, neturi noro jį išnaudoti... Jį traukia medicinos, gamtos mokslai.“

V. Iljinaitė kuria dainų tekstus. „Manau, kad esu parašiusi kelias geras dainas, – džiaugėsi mergina. – Kartais tas įkvėpimas ima ir ateina, bet praėjus kiek laiko. Geros „žuvies“ visada tenka palaukti. Kai mažiausiai tikiesi, ima ir užkimba, tada gimsta kas nors gražaus.“

Sentimentai Panevėžiui

Valerijos gimtasis miestas yra Panevėžys, bet jau penkeri matai gyvena Vilniuje. „Panevėžiui jaučiu daug sentimentų. Kai augau, mačiau visa, kas jame gražiausia. Tėveliai, inteligentiški žmonės, pedagogai, nuolatos vesdavosi į spektaklius, įvairius renginius. Galbūt dėl to Panevėžį mačiau kaip kultūros miestą. Man jis visada asocijavosi su mokslu, menu, – tikino ji. – Jame buvo tai, ką aš veikiau. Savo metus, praleistus Panevėžyje, atsimenu labai gražiai: muzikos mokykla, Panevėžio bendruomenių rūmų scena, kur pirmąsyk vaidinau pagrindinį vaidmenį miuzikle „Merė Popins“. Mano namuose kiekviena vieta yra tokia brangi ir įsimintina.“

Ateities planai

Valerija prisipažino laisvalaikiu mėgstanti miegoti, bet apgailestavo, kad tam laiko tikrai trūksta. Ji taip pat laukia galimybės apsilankyti kino teatre. „Tai mane labai atpalaiduoja“, – pabrėžė pašnekovė.

Mergina daug skaito. Tai įprotis iš vaikystės. Buvo pašėlusi dėl knygų ir rašydavosi visas, kurias perskaitydavo, su bendraklasėmis rungtyniavo, kas daugiau perskaitys.

Vienas ryškiausių ir realiausių Valerijos ateities planų dabar yra nacionalinės „Eurovizijos“ atranka. „Išbandžiau jėgas užsienio scenose, jaučiu, kad atėjo laikas grįžti į savo šalies sceną. Esu pasiryžusi dalyvauti nors ir penkiasdešimt kartų, kol iškovosiu kelialapį į „Euroviziją“, – įvardijo ji ateities užmojį.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"