Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Draugų būrelio kūrinius pristatė jų vaikai

 
2016 12 20 6:00
Antanas Mončys. „Bučinys“. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vilniuje – tarptautinė draugų būrelio paroda, į vieną surinkta Antano Mončio ir jo aplinkos kūryba, ją pristatė išeivijos skulptoriaus sūnus Jeanas-Christophe'as Mončys.

„Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai, Francis Turbilis. Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“ pasakoja apie lietuvio skulptoriaus draugystę su žinomais Prancūzijos menininkais. Vėliau – ir jų giminiškus ryšius. Skulptoriai dvyniai Marteliai visus savo kūrinius lipdė ir pasirašinėjo dviese. Janas tapo A. Mončio uošviu. F. Turbilis – architektas, dizaineris, mecenatas – A. Mončio sūnaus krikšto tėvu.

Parodą Vilniuje pristatė ir F. Turbilio dukra Nathalie Turbil, kuri Lietuvoje lankėsi su dukra ir anūke. Parodos kuratorius Viktoras Liutkus siekė parodyti, kad artima šeiminė aplinka, bendravimas, nuolat matomi kolegų kūriniai veikė modernią lietuvio kūrybą.

Apie parodą kalbėjosi (iš kairės): Nathalie Turbil, vertė Rasa Balčikonytė, Jeanas-Christophe‘as Mončys, Viktoras Liutkus ir Ilona Mažeikienė.

Broliški ryšiai iš kartos į kartą

„Ši paroda – išskirtinis įvykis man, lyg šeimos narių susitikimas. Prancūzijoje draugai kviesdavo A. Mončį, o šįkart jis atiduoda pagarbą kviesdamas juos pas save“, – sakė skulptoriaus sūnus. Jo tėvas draugavo ir su Vytautu Kasiuliu, kurio muziejuje Vilniuje surengta ši paroda. Autoriaus kūriniai surinkti iš kolekcininkų Prancūzijoje ir jo vardo muziejaus Palangoje.

Iš viso Prancūzijoje Antanas Mončys praleido 43 metus.

Modernisto kūryba formavosi pokario Paryžiuje, ten jis gyveno nuo 1950-ųjų. Vos atvykusiam į pagalbą atėjo broliai Marteliai – padėjo surasti dirbtuves, kuriose galėtų kurti, parūpino pirmuosius užsakymus. Pirmas didelis jo projektas Prancūzijoje – skulptūrų serija „Kryžiaus kelio stotys“, kurių paruošiamieji eskizai eksponuojami V. Kasiulio dailės muziejuje.

„Maža to, šalia kūrybinės pagalbos buvo jaučiamas ir dvasinis palaikymas. Šie žmonės padėjo jam numalšinti skausmą gyvenant išeivijoje, netekus tėvynės, nes toks gyvenimas yra nebuvimas, – pasakojo Jeanas-Christophe'as. – Kai mano tėvas išvyko iš Lietuvos, manė, kad tai truks ne ilgiau nei šešis mėnesius, o turėjo laukti daugiau nei keturis dešimtmečius, kad galėtų vėl pamatyti savo šeimą, motiną. Jis jautėsi esąs lietuvis, turėjo išeivio pasą, kuriame buvo parašyta: „Galioja visur, išskyrus Sovietų Sąjungą.“ Nors gyvenimo pabaigoje atgavo tikrą, lietuvišką pasą, čia nebegrįžo.“

Kryžiaus keliai

Į Prancūziją lietuvis vyko per Vokietiją. Europos nepaliko, nes norėjo būti arčiau Lietuvos. Kaip sakė Nathalie, „Kryžiaus kelio stotys“ kalba apie žmogaus, priversto išvykti iš Lietuvos, kančią. „Mano tėvas šį skausmą galėjo gerai įvertinti, juos siejo žmogiška ir kūrybinė draugystė. Moters skulptūra iš metalo – jų draugystės simbolis – šiandien stovi mano sode. Ir su Jeanu-Christophe'u turime nepaprastai glaudų ryšį, esame beveik kaip dvyniai“, – kalbėjo ji.

Antano Mončio ir Franciso Turbilio draugystę žymi bendrai sukurta moters skulptūra. Šiandien ji stovi Nathalie Turbil sode.

Brolių Martelių kūryba, kuri vyrauja meniniame 1950-ųjų Prancūzijos peizaže, Lietuvoje eksponuojama pirmąkart. Pristatomi žinomi jų kūriniai: „Polo žaidėjas“, „Trejybė“, „Moters aktas“, piešinių kolekcija, 4,5 metro aukščio kubistinio medžio projektas. Kaip sakė Jeanas-Christophe'as, dvyniai kūrė keturiomis rankomis – sutapo jų meninės idėjos ir uždaviniai.

F. Turbilio sukurtuose interjeruose matyti ir A. Mončio mažoji plastika: paukščių, moterų figūrėlės, veido profiliai, šviestuvai ar stalo lempos. Paskatintas architekto ir baldų dizainerio F. Turbilio lietuvis ėmė projektuoti staliukus, metalo pertvaras, vaistinių iškabas, durų rankenas – taikomąją sulptūrą.

Antanas Mončys. „Javų kirtėjas“.

Atvežė ir A. Mončio kaukes

Skulptorius rašė: „Paryžius mane nušlifavo.“ Draugų būrelyje menininkai kartu atrado gamtą – medieną, iš kurios galėjo tašyti skulptūras, akmenis, metalą. Dėl šio sambūrio ėmė formuotis ir kiti svarbūs bičiulių tinklai, jie padėjo išgyventi, kurti, nepasiduoti komercijai.

„Parodos autorių draugystė, pažymėta giminyste ir kūrybine veikla, yra savitas reiškinys tiek išeivijos, tiek meno istorijoje. Trečiajame dešimtmetyje broliai Marteliai įsikėlė į didžiulę studiją. Meno garsenybės savo ateljė dalijosi su lietuvių išeiviais, kurie čia ateidavo šokti – ir A. Mončys buvo šokėjas“, – pasakojo V. Liutkus.

Kartu su sūnumi A. Mončys rengdavo Vasaros akademijos kursus. Kūrė kaukes, vaidino ir improvizavo su dalyviais, o skulptorius atvykusiems vesdavo pamokas.

Prancūzų ir lietuvio paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki kovo 26 dienos.

Svečiai iš Prancūzijos matuojasi Antano Mončio kaukes.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"