Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Dvylikos metrų aukščio menų stalčius

 
2017 06 14 15:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Buvusiame Skulptūros ir vitražo centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 25) Vilniuje atidaryta nauja galerija „Meno stalčius“. Joje rodoma architekto, dailininko Manto Maziliausko atmosferinė instaliacija „Šv. Oras“.

Naujos meno erdvės sumanytojas – skulptorius Liutauras Griežė. Galeriją jis įkūrė pramoniniame pastate, kuris unikalus savo pirmine paskirtimi – projektuoti didžiąsias sovietines skulptūras.

Skulptūros ir vitražo centre, pradėjusiame veikti 1984 metais, dabar priklausančiame Lietuvos dailininkų sąjungai, po nepriklausomybės atgavimo glaudėsi menininkai. Iki šiol čia gaminami ar restauruojami autoriniai darbai, skulptūros, paminklai, monumentalieji dailės kūriniai, vitražai.

Aplinka neriboja kūrėjo

L. Griežė Skulptūros ir vitražo centre taip pat yra įsikūręs dirbtuves. „Nustojus gaminti didžiąsias sovietines skulptūras, pastatas tarsi įstrigo laike, – pasakojo jis. – Čia išsinuomojęs dirbtuves pamačiau šios vietos ( tiksliau – jos dydžio) potencialą. Londono „Tate Modern“ galerija – buvusi elektros energijos stotis, industrinis kompleksas ant Temzės kranto – dabar paversta šiuolaikinio meno centru. Šios patalpos turi panašų dydį ir galybę, todėl dalį savo dirbtuvių siūlau nemokamai naudotis kitiems kūrėjams.“

Galerijos įkūrėjo tikslas – paversti centrą patrauklia erdve menininkams, nes čia – daugybė ploto dideliems jų užmojams įgyvendinti, ir žiūrovams. Vakarų didmiesčiuose pramoniniai rajonai perduodami meno kūrėjams. Jie ten dirba, organizuoja meninę veiklą, taip šios vietos tampa miestiečių ir miesto svečių traukos centrais.

Be to, kiekvienam skulptoriui (ar šiuolaikiniam menininkui) reikalinga laisva erdvė, kurioje galėtų iškilti didelio formato kūriniai. „Nusilipdęs nedidelį maketą skulptorius ima formuoti tikro dydžio skulptūrą iš gipso. Dalimis nuimamas jos negatyvas – formos kiautas. Po vieną dalys liejamos iš bronzos ar kito metalo. Tuomet šis Rubiko kubas surenkamas, suvirinamas ir montuojamas, – skulptoriaus kūrybinį procesą trumpai nupasakojo L. Griežė ir pridūrė: – Mažos Vilniaus senamiesčio galerijos mus riboja, o čia – didelis fabrikas, todėl jame įmanoma įgyvendinti įvairius projektus.“

Pasiskirstė stalčiukus

Pabrėžiant pasikeitusią Skulptūros ir vitražo centro funkciją naujoji galerija pavadinta „Meno stalčiumi“. „Po nepriklausomybės šalia atsirado priestatų, vidaus erdvės išsiskaidė į mažesnes patalpas – stalčiukus, kuriuose kuria pavieniai menininkai. Kadangi esame komuna, bendraujame ir pažįstame vieni kitus, norėtųsi, kad labiau susijungtume“, – paaiškino L. Griežė.

Pirmoji „Meno stalčiuje“ veikianti paroda – M. Maziliausko „Šv. Oro“ instaliacija. Ją sudaro tapyba ir daiktai. „Buvo įdomu eksponuoti pačią erdvę, atmosferą, o paveikslai kaip palydovai tą tūrį nužymi“, – kalbėjo parodos autorius.

Pernai buvusiame sostinės mėsos kombinate jis rengė kūrybinį įvykį „Šventykla. Viršreliginis atvejis“. Ekspozicija buvo sukurta per septynis aukštus. „Mintis – apie vietos atgaivinimą, įšventinimą, naujas jos galimybes kūrybai, – tęsė M. Maziliauskas. – Skulptūros ir vitražo centras – monumentalus sovietinės architektūros statinys, jis buvo skirtas vien ideologiniams objektams gaminti. Dabar – priešingai. „Šv. Oras“ gali reikšti ir švarą, šviesą – naujos galerijos pradžią.“

Ją kurdami menininkai sutvarkė aplinką: iškuopė šiukšles, išmetė metalo laužą, nudažė sienas ir grindis. Lubos ten – dvylikos metrų aukščio. Viršuje įtaisytas kranas, kuris juda po visą patalpą. Skulptūroms išvežti pastatyti specialūs platūs vartai.

Architektas, interjerų dizaineris ne pirmą kartą kūrė didelėje atviroje erdvėje. „Ją „suvaldyti“ nesunku, sunkiau – įgyvendinti mintį, – sakė Mantas. – Dvylikos metrų aukštyje raišiojau virveles. Lubos – grotelės, virš jų – dar keli metrai aukščio. Žmogui čia būnant sunku suvokti tokį patalpos mastą. Tik pakabinę baltas vertikalias instaliacijos juostas, ėmėme apčiuopti matmenis.“

Neformalūs susitikimai

L. Griežė skulptūros amato mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, vėliau keliavo po pasaulį, o prieš aštuonerius metus grįžo į Lietuvą. Jis taip pat gamina dekoracijas teatrui ar kinui, 2D ir 3D vizualizacijas. „Aido“ galerijoje šiemet surengė personalinę parodą „Nature morte“.

„Skulptūros ir vitražo centras – monumentalus sovietinės architektūros statinys, kuris buvo skirtas vien ideologiniams objektams gaminti. Dabar – priešingai.“

M. Maziliausko kūryboje irgi dera tapyba ir skulptūriniai erdviniai objektai, piešiniai, fotomontažai. Baigęs tapybos magistro studijas jis įstojo mokytis architektūros. Pradėjęs kurti interjerus, baldus to paties išmokė ir žmoną dailininkę Moniką Maziliauskienę.

Birželį Liutauras ir Mantas dalyvavo dailininkų plenere „Šviesa-Tiesa“ Kudirkos Naumiestyje. Maziliauskai kasmet organizuoja Balninkų plenerą. Juose sukurtų darbų parodos galėtų būti rengiamos „Meno stalčiuje“. Birželio pabaigoje čia koncertuos prūsiško neofolkloro grupė „Romowe Rikoito“. Savo vieno objekto parodą planuoja ir L. Griežė.

Pamirštų eskizų parkas

Priešais Skulptūros ir vitražo centrą jau įkurtas ir skulptūrų parkas. Jame sustatyti kūriniai, kurie rasti tvarkant ir įrengiant galerijos erdves. „Dauguma gipsinių modelių visgi nebuvo įgyvendinti. Jie liko užkrauti, o neištraukti į dienos šviesą sunyktų, – įsitikinęs L. Griežė. – Skulptoriai, kuriantys didelio mastelio darbus (ypač jei nėra jų užsakovo) dažnai neturi kur eksponuoti, rodyti savo darbų. Pats esu kūręs skulptūrinių dekoracijų, kurios keliauja, paskui užsilieka sandėlyje, galiausiai atsiduria šiukšlių dėžėje. Dažnai eskizai dar turi istorinę vertę, taigi parkas galėtų būti jų saugojimo aikštelė.“

Galeriją galima aplankyti kasdien arba susitarus su jos įkūrėju. „Geriausias laikas – savaitgalį, penktadienio vakarą, kai baigiasi darbai ir tampa tuščia, tylu. O dieną dirbame – fabrikas gyvas“, – sakė Liutauras. Meno mugėje „ArtVilnius“ jis sutiko vokiečių skulptorių grupę, kurie susidomėję atvyko apžiūrėti Skulptūros ir vitražo centro.

Artėjančią kultūros naktį galerija taip pat bus atvira – birželio 16 dieną rengiamas L. Griežės įvykis „Dūmai“, o M. Maziliausko atmosferinė instaliacija „Šv. Oras“ veiks iki birželio 29 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"