Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Džiugi žinia J. R. R. Tolkieno gerbėjams

 
2015 08 16 6:00
www.biographyonline.net nuotrauka

Jau šį mėnesį Anglijos knygynus pasieks prieš šimtmetį parašytas „Žiedų valdovo“ trilogijos autoriaus kūrinys, kurio jo gerbėjams dar neteko skaityti. Knyga pavadinimu „Pasakojimas apie Kulervą“ – ankstyvosios rašytojo pastangos kurti Viduržemio mitologiją, plėtotą vėlesnėse knygose. Ją įkvėpė XIX a. suomių epas „Kalevala“.

J. R. R. Tolkienas perpasakoja suomių liaudies epinę poemą, kurią 1835 m. užrašė Eliasas Lonnrotas. Jos epicentre – tragiška istorija apie į vergiją parduotą antgamtinių galių turintį našlaitį Kulervą, kuris pats to nežinodamas vedė savo dvynę seserį. „Kulervas nelaimingasis“, – personažą apibūdino autorius, pradėjęs kūrinį dar 1914 metais, kuomet studijavo anglų kalbą Oksforde. Šį kūrybinį bandymą vadino „pastangų kurti legendas užuomazga“. Nebaigtas rankraštis iki šiol saugotas vienoje Oksfordo bibliotekų ir buvo publikuotas mokslinėje studijoje 2010 m. rašytojo palikimą tyrinėjančios akademikės Verlynos Flieger. Būtent jos suredaguotas tekstas su paaiškinimais ir papildančiais tekstais netrukus pasieks ir plačiąją anglakalbę publiką.

Juodasis burtininkas Untanamas, nužudęs tėvą ir pagrobęs motiną tris kartus bando Kulervą nužudyti, o galų gale parduoda jauną vyrą į vergiją, už ką jis prisiekia atkeršyti. Apie incestą sužinojusi jo sesuo nusižudo ir toje vietoje pasakojimas nutrūksta. Apie vėlesnę Kulervo savižudybę sužinoma tik bendrais bruožais. J. R. R. Tolkieno kūrybos specialistai lyginą „tiesmuką prozą“, vaizduojančią tragišką Kulervo galą su „daug dramatiškesne“ Turino Turambaro gyvenimo pabaiga, aprašyta „Silmariljone“. Pastarąjį kūrinį praėjus ketveriems metams po rašytojo mirties sudarė, suredagavo ir išleido jo sūnus Christopheris. Ten surinktos sakmės pasakoja apie Pirmąjį Pasaulio istorijos amžių, o „Žiedų valdove“ – apie trečiojo pabaigą. Knygos leidėjai „HarperCollins“ teigia, kad Kulervas yra Turino Turambaro iš „Silmariljono“ prototipas. Taip pat jį vadina „tikriausiai tamsiausiu ir tragiškiausiu iš visų J. R. R. Tolkieno personažų“.

Knygos viršelis.
Knygos viršelis.

„Pasakojimas apie Kulervą yra ne tik įpūdinga istorija pati savaime, pirmąkart publikuojama su autoriaus juodraščiais, komentarais, moksline medžiaga, bet ir kertinis Tolkieno sukurto pasaulio akmuo“, – skelbia leidykla.

1955 metų laiške poetui Wynstanui Hughui Audenui J. R. R. Tolkienas rašė: „Buvau nepaprastai susižavėjęs „Kalevala“. Nekuomet neišmokau suomių kalbos pakankamai gerai, kad galėčiau daugiau nei sunkiai triūsti prie gabalėlio originalo, kaip mokinys prie Ovidijaus... Bet legendariumo pradžia... atsirado besistengiant savaip pertvarkyti „Kalevalą“, ypač pasakojimą apie nelaimingąjį Kulervą“.

Rašytojo kūrybos tyrinėtojai įvairiai aiškina šį kūrinį. Vieni teigia, jog uolaus kataliko vaizduotę patraukė tragiška incesto istorijos pabaiga, kiti rašo apie neįprasto herojizmo, jaunuolių meilės, nevilties aspektus. Pastebima, kad abiejų tėvų netekusio Kulervo situacija galėjo paliesti ir jautrią J. R. R. Tolkieno stygą. Jo tėvai mirė, kai jam buvo dvylika metų. O labiausiai, kaip teigiama, rašytoją žavėjo keistai skambantys suomiški vardai, tolimas pirmykštiškumas, šiaurietiškumas. Labiausiai kaip fantastikos kūrėjas žinomas britas buvo filologijos profesorius Oksforde, aistringas kalbų tyrinėtojas bei kūrėjas.

Tikimasi, kad naujas leidinys papildys visų J. R. R. Tolkieno gerbėjų, neapsiribojusių tik „Žiedų valdovu“ bei „Hobitu“, knygų lentynas. Britai ją skaitys jau vasaros pabaigoje, o tarptautinis leidimas pasirodys rudenį. Į lietuvių kalbą be minėtų autoriaus kūrinių išverstas „Silmariljonas“, „Hurino vaikai“ bei „Nepaprastosios Karalystės pasakos“.

Parengė Rosita GARŠKAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"