Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

E. Ališanka: naujųjų rankraščių skaitymas

 
2016 03 23 13:56
Rašytojų klube Eugenijus Ališanka sklaidė naujausių knygų rankraščius. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Poetas, eseistas, vertėjas, „Poezijos pavasario“ laureatas Eugenijus Ališanka šiuo metu spaudai rengia net tris knygas. Nepatikėsite – poezijos, eseistikos ir vertimų.

Pastarąjį laiką E. Ališanka skyrė vieno įtakingiausių XX amžiaus lenkų poetų Tadeuszo Różewicziaus (1921–2014) kūrybai. Sakė tikįs, kad jo parengta poeto eilėraščių knyga pasirodys dar šiemet. Anot vertėjo, daugelis jaunesnių Lenkijos poetų T. Różewiczių vadina didžiausiu savo mokytoju. Jis priklausė Czesławo Miloszo, Wisławos Szymborskos, Zbigniewo Herberto kartai. Tačiau šioje draugijoje poeto balsas gerokai išsiskyrė. „T. Różewiczius – paprastumo genijus. Paprastumas nuo pirmųjų tekstų tapo jo poetinės programos esme, – tvirtino E. Ališanka. – Poetas rašė šnekamąja kalba, nesivertė per galvą ieškodamas metaforų, ypatingų žodžių. Be abejo, jo kūriniuose daug ironijos, nemažai sarkazmo.“

Naujumas dėl paprastumo

Pasak vertėjo, T. Różewiczius laikytas lenkų naujosios poezijos pradininku. Tas naujumas ir sėmęsis syvų iš paprastumo. „Skaitant jo trumpesnius tekstus, atrodo, kad poezijos ten visai nedaug. Arba ji sunkiau „pagaunama“, remiasi ne žodžių žaismu ar metaforomis, o randasi iš visai kitos plotmės. Vienu metu poetas buvo kaltinamas dėl pernelyg proziškų eilėraščių. Nors šiandien toks prozos ir poezijos suartėjimas nieko nestebina“, – teigė E. Ališanka.

Ankstyvieji T. Różewicziaus eilėraščiai buvo publikuoti 1938 metais. Po pirmųjų poetinių atradimų autorius mažai keitėsi. „Savitą kalbėsenos būdą atrado labai anksti ir laikėsi jo iki mirties. Kūrinius dažnai perrašinėjo, todėl gana keblu kalbėti apie T. Różewicziaus kūrybos periodizavimą. Nelengva atsekti, kuris tekstas ankstesnis, o kuris parašytas vėliau“, – teigė vertėjas.

Lietuviškoje periodikoje šio autoriaus poezijos publikuota tikrai nemažai. Be to, 2004 metais vertėjas Vytautas Dekšnys išleido nedidelę T. Różewicziaus poemų knygelę „Kritimas, arba Apie vertikaliuosius ir horizontaliuosius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo elementus“.

Matematiko rudimentas

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykloje jau atsidūrusi septintoji E. Ališankos poezijos knyga „Stuburo tik punktyrai“. „Kai tenka kalbėti apie savo tekstus, iškart darosi sunkiau. Manyje atgyja matematiko rudimentas: pradedu skaičiuoti, kada knyga parašyta, kiek joje eilėraščių ir kiek juose eilučių“, – sakė poetas.

Nuo paskutinio E. Ališankos poezijos rinkinio „Jeigu“ (už jį ir pelnė „Poezijos pavasario“ laurus, – aut.) praėjo penkeri metai. „Galbūt septintoji yra geriausia mano poezijos knyga, – svarstė E. Ališanka. – Gyvenu iliuzija, kad augimas tęsiasi, augu – iš vienos knygos į kitą.“

Prisipažino eilėraščius rašąs iš nepasitenkinimo poezija. Ar didžiąja jos dalimi. „Skaitai ir matai: kas nors „ne taip“, galėtų būti kitaip. Tada nusprendi parašyti taip, kad tau pačiam būtų įdomu. Šiuo atžvilgiu nemąstau apie skaitytoją. Esu žiaurius egoistas. Jei mano poezija patinka dar kam nors, džiaugiuosi. Tačiau siekiu, kad pirmiausia ji patiktų man“, – nukirto poetas.

Kelioninis Empedoklio batas

„Empedoklio batas“. Taip turėtų vadintis ketvirtoji E. Ališankos esė knyga. „Sunku pasakyti, ar tai tikroji eseistika. Šiandien turbūt jau niekas nežino, kas iš tiesų yra esė. Nes knygoje yra ir mano patirties, ir istorijų, ir... nežinau, ko daugiau – vaizduotės ar tikrų dalykų: šis tas išsigalvota, šis tas yra įvykę, šis tas galėjo įvykti, šis tas – turėjo. Ir viskas tekstuose vienaip ar kitaip iškyla, pasirodo.“

Negalėjęs pasakyti, ir apie ką ši knyga. Vis dėlto pagrindinis „Empedoklio bato“ motyvas – kelionės. „Skaitome daug knygų, kurių autoriai pasakoja kelionių įspūdžius, iliustruoja juos nuotraukomis. Manoji knyga „kelioninė“ visai ne ta prasme. Kokiame nors prastame laikraštyje ją pavadintų „Kelionės kitaip“, – prajuokino rašytojas.

Regis, E. Ališanka savo eseistiniais tekstais mėgina išsitekti tarp Jameso Joyce'o „Uliso“ ir kelionių dienoraščių. „Gal dar vertėtų paminėti Homero „Odisėją“. Nes tai iš tiesų savotiška „Odisėjos“ versija. Rašiau nepaisydamas tekstų vientisumo, tačiau jo knygai netrūksta. Iš teksto į tekstą mane nuolat lydėjo pagrindiniai motyvai. Knygos branduolys siejasi su kelionės archetipu, esmine žmogaus būsena. Juk mes nuolat keliaujame. Kartais tą kelionę eksteriorizuojame. Tačiau ir pats žmogaus gyvenimas yra kelionė, jo minčių, jausmų judesiai“, – teigė E. Ališanka.

Trumpai

E. Ališanka gimė 1960 metais Barnaule (Rusija). Vilniaus universitete baigė Matematikos fakultetą. Dirbo Kultūros ir meno institute moksliniu bendradarbiu, 1994–2002 metais – LRS tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 2003 metų dirba žurnalo „Vilnius“ vyriausiuoju redaktoriumi. LRS valdybos narys, PEN klubo narys. Dalyvavo daugiau nei trisdešimtyje festivalių ir literatūrinių renginių visoje Europoje, todėl kartais pašaipiai vadinamas „literatūros turistu“.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"