Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

E. Janso kūrybinėse provokacijose – sarkazmas ir saviironija

 
2016 07 25 6:00
Menininkas per savo parodos "Janso kelias" atidarymą prie videodarbo. 
Menininkas per savo parodos "Janso kelias" atidarymą prie videodarbo.  Alinos Ožiič nuotrauka

Provokuojančio savo darbais ir kartu siūlančio mąstyti Evaldo Janso gyvenimas ir kūryba yra neatsiejami. Taip teigia ir pats menininkas, ir tie, kurie gilinasi į šio autoriaus kūrinius bei išraiškos priemones.

Menininko E. Janso kūrybos paroda „Janso kelias“ atidaryta Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje. Eksponuojami maždaug pastarųjų penkerių metų darbai – nuo tapybos, fotografijos iki videomeno ir objektų. „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt menininkas sakė, kad paroda pavadinta „Janso kelias“ dėl kūrybos įvairovės.

Dėl vyraujančios nuomonės, kad E. Jansui patinka provokuoti ir šokiruoti, jis teigė, kad gyvenime yra buvę įvairių peripetijų, kurios perkeliamos kaip kūrybos vaizdiniai. Tarkime, susirgo epilepsija, patyrė įvairių traumų. Ir štai vienas iš E. Janso parodoje eksponuojamų darbų pavadintas „Vizija po epilepsijos priepuolio“. Menininkas teigė išraiškos priemonėmis sustiprinantis idėjas, pasiimtas iš gyvenimo, todėl kūryba gali atrodyti itin aštri ir paradoksali.

Kūrybos ir gyvenimo paribiai

E. Jansas sakė, kad dabartinės visuomenės gyvenime kaip oro trūksta šilumos ir draugiškumo. Savo darbuose jis tai atskleidžia. Tarkime, parodoje eksponuojamas skaudžią romantiką atspindintis kūrinys „Puokštė mylimajai“ – raudona širdis, suformuota iš stiklo butelių duženų.

Pro langą stebimas gyvenimas virsta menininko videodarbu, kuriame gatvėje trypčioja prostitutės, norinčios parsiduoti klientams, o už jų juoduoja kieme sustatyti parduodami antkapiai. Kitame vaizdo įraše žmonės, užsimaukšlinę maišus ant galvų, verčiasi kūliais ir braunasi per ventiliacijos vamzdį – taip su sarkazmu E. Jansas vaizduoja tuos, kurie iš „gyvenimo būdo trenerių“ mokosi, kaip siekti tikslų. Nuotraukose rodomos apverstos menininko dirbtuvės – beveik kaip gyvenime. Fotomontažas vaizduoja magnetinį rezonansą – kažkas tarp realybės ir fantazijos. Tapytame paveiksle, kuriame vaizduojama, kad kentauras renkasi pigią prekę, šaipomasi iš šiuolaikinių reklaminių triukų.

Dailėtyrininkės Vaidilutės Brazauskaitės teigimu, koliažai, kupini akių, mirguliuojantys portretiniais fragmentais, gyvenimo, praėjusio laiko fragmentais, kas dieną fiksuoti, dokumentuoti, fokusuoti judesiai, vyksmai, tapyboje „pagauti“ socialaus-asocialaus paribiai, aštri širdis, ekskrementas ant pjedestalo – E. Janso kelio dokumentai. Pastarąjį provokuojantį darbą E. Jansas pavadino „Aš ant pjedestalo“. „Lietuvos žinių“ portalo lzinios.lt žurnalistei menininkas pažymėjo, kad tai yra saviironija.

Menininkas priminė, kad vieną darbą, sukurtą žengiant į XXI amžių, pavadino: „Įvaizdis kaip autoportretas“. Tai tinka visai E. Janso kūrybai.

Radikaliausias, aštriausias, kraštutinis

Tapyba, videodarbai; fotografijos, objektai – tokie įvairūs parodos „Janso kelias“ eksponatai. Įvairi buvo ir į parodos atidarymą susirinkusi publika: menininkai, fotografai; menotyrininkai, žurnalistai, įvairių profesijų žmonės – provokuojančios kūrybos gerbėjai, autoriaus bičiuliai. Jie smalsiai apžiūrinėjo ekspoziciją, klausėsi, ką kalbėjo pristatantieji parodą.

Per parodos „Janso kelias“ atidarymą dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė priminė, kad E. Jansas į lietuviško meno sceną pakilo dešimtame dešimtmetyje, kai menas labai stipriai keitėsi. Tie, kurie studijavo tapybą, skulptūrą, pradėjo naudoti kitokius kūrybos metodus, nebesilaikė vienos meno krypties, rinkosi įvairias išraiškos priemones, kūrė ir videodarbus, ir objektus, ir tapybą, ėmėsi naujų temų, pradėjo labiau domėtis visuomeninėmis. Ji teigė, kad E. Janso kūryboje ypatinga tai, kad net meninių perversmų metu jis atrodė pats radikaliausias, aštriausias, labiausiai kraštutinis kūrėjas. „Kaip žinome, tokia pozicija niekada nebūna patogi – gyvenime, kūryboje. Tačiau ji yra svarbi ir visuomenę varo į priekį“, – kalbėjo R. Jūrėnaitė. Ji teigė, kad E. Jansą domina visuomenės marginalai – tokios, kaip kaliniai, prostitutės, girtuokliai ir taip toliau. Menininkas savo dėmesį kreipia į pralaiminčius žmones. O tai turi ryšį su menininkais. Ne tik jiems, bet kuriems žmonėms visada yra pavojaus atsidurti tarp pralaimėjusiųjų.

Dailėtyrininkė teigė, kad valstybė ir atskiri asmenys gyvenimą bando vis labiau kontroliuoti. Ir patys žmonės visą laiką save kontroliuoja. „Kontrolė visus tarsi apsėdusi, tai šiam laikotarpiui charakteringa, – sakė R. Jurėnaitė. – O E. Jansas mums pasiūlo tai, ko visi turbūt labiausiai bijome kaip visuomenė ir kaip asmenys – situacijas, kai kontrolė prarandama. Žiūrint eksponuojamus darbus matyti, kad visi jie yra apie kontrolės praradimą.“

Dailėtyrininkės teigimu, dauguma yra pripratę, kad šiuolaikinis menas savotiškai šiek tiek terorizuoja. Ji atskleidė, jog kūrėjai apskaičiuoja, kiek teroro ar agresijos demonstruoti savo darbuose, kad jie pritrauktų dėmesio. O E. Janso kūrybą dailėtyrininkė vadino gyva, tikra ir paveikia. Ir teigė, kad jo gyvenimas ir menas yra neatsiejami, galima rasti ir ironijos, ir autoironijos, ir meilės, ir pagarbos.

„Performansas tegul tęsiasi“, – parodos atidarymo renginiui Pamėnkalnio galerijoje baigiantis sakė E. Jansas. Menininkas publiką pakvietė aplankyti kelis sostinės barus ir ten toliau bendrauti, galiausiai išsivaikščioti „savais keliais“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"