Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

E. Nekrošius „Vėlinėse“ permąsto klasiką

 
2016 04 05 6:00
Scena iš spektalio "Vėlinės" Varšuvos teatre "Teatr Naradowy". Krzysztofo Bielinskio nuotrauka

Kovo viduryje Varšuvos teatre „Teatr Narodowy“ Eimunto Nekrošiaus režisuotomis Adomo Mickevičiaus „Vėlinėmis““ baigėsi šio prestižiškiausio Lenkijos dramos teatro 250 metų jubiliejaus minėjimas. Iškart po premjeros spaudoje pasirodė nemažai recenzijų. Pateikiame šiek tiek sutrumpintą vieną jų.

Dienraštyje „Gazeta Prawna““ žinomas teatro kritikas Jacekas Wakaras rašo: „Stulbinamose „Vėlinėse““ E. Nekrošius atsisako lenkiškos A. Mickevičiaus pateikimo tradicijos, ieško šio klasiko tekste užrašytų slaptų reikšmių. Jis nuspalvina spektaklį karčia ironija, leidžia nuaidėti juokui, užmina dar daugiau mįslių, iškelia vis daugiau klausimų.

E. Nekrošius – tai dalis mano teatrinės jaunystės. Jo inscenizacijas tiesiog buvo privaloma pamatyti Torunės festivalyje „Kontakt“, kai festivaliui vadovavo Krystyna Meissner. Ši moteris mūsų publikai ir kritikams atvėrė Lietuvos teatro lobius, jo svarbiausius kūrėjus. E. Nekrošius tarp jų užėmė ypatingą vietą. Jis buvo atspirties punktas, tėvas – pradininkas, būtent į jį lygiavosi kiti, bandydami eiti panašiu keliu arba išdrįsdami maištauti prieš teatro guru. Torunėje E. Nekrošius rodė Williamo Shakespeare'o „Hamletą“, „Makbetą“, „Otelą“. Panardindamas juos į lietuvių ikonografiją, suteikė herojams pirmykščių instinktų, laikui nepavaldžią dramą įkėlė į nepermaldaujamos gamtos erdves. Jis buvo tas iškilus W. Shakespeare'o interpretuotojas, kuriam svarbu suteikti scenoms ir žodžiams kitokią prasmę. Ir tuo pat metu padarydavo iš jų kartais visiškai netikėtas išvadas, tarsi jo nevaržytų jokios tų kūrinių inscenizacijų tradicijos.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus "Vėlinių" pastatymas Varšuvos teatre lenkams buvo netikėtas, savitas./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kadaise jau pasakojau, bet vėl pakartosiu vos ne anekdotą, iškalbingai liudijantį didžio lietuvio režisieriaus strategiją. Jo „Tris seseris““ žiūrėjau Torunėje 1995 metais kartu su savo teatro kritikos mokytoju Andrzejumi Wanatu. Per spektaklį vis žvilgtelėdamas į A. Wanatą pastebėjau, kaip jo veidas kuo toliau, tuo labiau blyško – juk žymusis kritikas matė, kad E. Nekrošius nepalieka beveik ničnieko iš to, su kuo A. Wanatui siejasi jo mėgstama Antono Čechovo pjesė. Kai po spektaklio nuėjome į teatro bufetą, teatrologas skubiai išgėrė dvi taureles ir išrėžė: „Nekenčiu jo, bet jis – genialus!“

Tuose A. Wanato žodžiuose, be abejonės, skambėjo susižavėjimas E. Nekrošiumi, tačiau į „Vėlines““ Varšuvos „Teatr Narodowy“, manau, reaguotų kitaip. Juk išeidamas iš teatro girdėjau žiūrovus kalbant, kad režisieriaus kvailumui nėra ribų, ir nesuprantama, kam reikalingas tas ar anas dalykas... E. Nekrošius traktuojamas kitaip jau vien dėl to, kad jis yra E. Nekrošius. Jeigu šitaip pateikė mums „Vėlines“, vadinasi, turime klauptis prieš jas. Jei panašiai pateiktų kas nors kitas, gūžtelėtume pečiais, ir tiek. Mano nuomone, reikalas kur kas paprastesnis. Mirus Jerzy Grzegorzewskiui, nebeturime Lenkijoje režisieriaus, kuris galėtų prilygti E. Nekrošiaus vaizduotės mastui. Krystianas Lupa dirba kitaip, Krzystofo Warlikowskio ir Grzegorzo Jarzynos pasauliai irgi paremti visiškai skirtingais principais. Lietuvių menininkas kuria savo teatrą remdamasis vaizdais, simboliais, o jų reikšmes ima tiesiai iš literatūros. Jis visada bėgo nuo publicistikos, nenorėjo nieko komentuoti. Tokiu savo požiūriu prieš daugelį metų užkrėtė mus, nes matėme jo bėgimą nuo politikos, nuo tikrovės tiesioginio atspindėjimo.

Stovi akyse scenos iš kitados matytų E. Nekrošiaus spektaklių, prisimenu didžiulius vartus iš jo „Idioto“ pagal Fiodorą Dostojevskį, parodyto 2009 metais Vroclavo festivalyje „Dialogas“. Žiūrėdamas šio lietuvio pastatymus susidarai įspūdį, kad visi mes stovime prieš tokius vartus. Atverti juos nelengva, jie sunkūs, priešinasi. O už jų driekiasi daugybės takelių labirintas. Reikia ten įeiti ir ieškoti savojo kelio.

„Vėlinės““ primena būtent tokį labirintą. Nuo premjeros „Teatr Narodowy“ jau praėjo šiek tiek laiko, o ji vis dar grįžta, kelia man klausimų. Kartais randu į juos atsakymus, o kartais niekaip nepavyksta...

Pagrindinis herojus Gustavas Konradas į sceną įeina pro dainiaus paminklo Vilniuje kontūrų formos plyšį. Tas kontūras tampa langu į pasaulį, parodo, kad ne tik romantizmas mums siejasi su A. Mickevičiumi, ne tik jis perfiltruotas per dainiaus kūrybą. Grzegorzo Maleckio puikiai vaidinamas Konradas, išlikdamas Vėlinių herojumi, įkūnija ir patį poetą... E. Nekrošius iš daugelio dramos fragmentų pašalina patosą, leidžia mums pajusti „Vėlinėse““ slypinčią humoro dozę. Jo spektaklyje apstu karčios ironijos.

...Beprasmiška lyginti šią inscenizaciją ne tik su legendinėmis Kazimierzo Dejmkos režisuotomis „Vėlinėmis“, bet ir su šiuolaikiniais Michalo Zadaros ir Radoslawo Rychciko pastatymais. Ir vis dėlto verta pasigilinti į E. Nekrošiaus kūrinį neužmirštant, kad mūsų dienų Lenkijos teatro peizaže jis bus tarsi atskira sala.

Lietuvių menininkas jau seniai nedalyvauja jokiuose konkursuose, jį menkai tedomina įvairios klasifikacijos. Kur kas įdomiau jam pasigalynėti su A. Mickevičiumi. ...Klausimų lieka daug, turiu prisipažinti, kad nepajėgiu atsakyti, ar E. Nekrošiaus „Vėlinių““ pasaulyje yra Dievas, ar, priešingai, akivaizdus Jo nebuvimas.

Prie E. Nekrošiaus „Vėlinių““ reikia vėl ir vėl sugrįžti, dar kartą panyrant į jų labirintą. „Teatr Narodowy“ išties gavo jo misijai puikiai tinkantį spektaklį. Kas jeigu ne nacionalinė scena turi naujai įvertinti, permąstyti klasiką, nušviesti ją kitaip, pavyzdžiui, lietuviška šviesa?“

Parengė EDITA DEGUTIENĖ

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"