Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Eglės apgynimas nuo seksizmo

 
2015 11 17 16:31
Iš kairės: Davidas Geringas, Kristina Gudžiūnaitė, George"as Williamsonas.
Iš kairės: Davidas Geringas, Kristina Gudžiūnaitė, George'as Williamsonas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Dar kartą pastatyti Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje – Krzysztofo Pastoro sumanymas. Veikalas svarbus lietuvių muzikos ir lietuviškojo baleto kontekste, be to, tinkama proga – Lietuvos baleto 90-metis.

Kristina Gudžiūnaitė.
Kristina Gudžiūnaitė.

„Naujas, gaivus“ žvilgsnis buvo patikėtas jaunam britų choreografui George“ui Williamsonui, pasak K. Pastoro, mokančiam ne tik surikuoti šokio figūras, bet ir rišliai papasakoti istoriją.

Kaip dirigentas LNOBT debiutuos ir ryški šiandienos muzikų elito figūra – iš Lietuvos kilęs Davidas Geringas. Jis yra „Eglės žalčių karalienės“ muzikos vadovas.

„Nuo vaikystės žinau šį baletą ir šią muziką, – sako jis. – Bet kiek sužinojau dabar! Aš net sapnuoju „Eglės...“ meilės temą, o matant scenoje solistę Kristiną Gudžiūnaitę meilės šiai muzikai jausmas tik stiprėja.“

Davidas Geringas.
Davidas Geringas.

„Menas yra tai, ko niekas nelaukia, – pabrėžė D. Geringas. – Jei scenoje pamatome, ko visi ir tikėjosi – banalu, nuobodu. „Eglės...“ pasaka atkeliavusi iš tų praeities klodų, kurie priklauso visiems, universaliajai patirčiai, todėl anglas šią istoriją gali perteikti ne prasčiau.“

George"as Williamsonas.
George'as Williamsonas.

Gilintis į Eglės istoriją G. Williamsonas pradėjo nuo finalo. Vaikų pavertimas medžiais – ypatingos valios apraiška. O pradžioje Eglė – paprasta, naivi mergaitė. Taigi jos istorija – virtimas išskirtinai stipria moterimi. Herojė suranda savyje daugybę dalykų. Choreografas sakė stengęsis šią istoriją pasakoti kuo universaliau, kuo įvairesnei auditorijai, kad ji būtų patraukli ir vaikams, ir paaugliams, pasiektų kuo daugiau žmonių. Vis dėlto jo istorija – ne pasaka, o mitas. Specialiai niekas nešiuolaikinta, nemoderninta – kad nedingtų pirmykštė magija.

Anglų tautosakoje, pasak choreografo, nėra nieko panašaus, todėl didysis raktas į šį veikalą jam buvęs finalas. Eglės sūnūs virsta Lietuvoje iki šiol labai mylimais medžiais. Tai ir lietuviško artumo žemei tradicija.

Krzysztofas Pastoras.
Krzysztofas Pastoras.

Pasakos apie pagrobiamas moteris paprastai turi seksistinių elementų: moterų valios tiesiog nepaisoma. Todėl G. Williamsonui juo svarbiau buvę Eglės personažą sustiprinti. Ji nebegali grįžti į ankstesnįjį savo – žemės – pasaulį. Į mylimojo pasaulį – irgi ne. Itin tragiškas itin stiprios moters pasirinkimas – egzistuoti tarsi „vidury“, „tarp“ šių pasaulių.

Eglės partija buvo repetuojama (kuriama) su Kristina Gudžiūnaite. Šokėja sakė šio baleto pastarojo pastatymo LNOBT scenoje (1995) nemačiusi, tačiau žiūrėjusi jo įrašų. Solistės partneris bus Genadijus Žukovskis – tai jau ne pirmas spektaklis, kur jie šoka kaip pagrindinė pora.

„Eglės žalčių karalienės“ premjera – lapkričio 20 dieną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"