Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Ekologinis požiūris į kultūrą

 
2016 03 08 6:00
Johnas Holdenas Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotraukos

Meno kūriniai vis dažniau laikomi kultūros produktais ar prekėmis, pirmiausia turinčiomis duoti ekonominę naudą, kurti pelną o tik vėliau – išliekamąją socialinę ar moralinę vertę.

Pasak Britanijos tyrimų centro „Demos“ nario Johno Holdeno, klaidinga apie kultūrą kalbėti vartojant tik ekonominius terminus.

Remdamasis savo 2015 metais publikuotu tyrimu „Kultūros ekologija“ jis teigia, kad į kultūrą galime žiūrėti kaip į ekologinį procesą, o ekologijos sąvokų taikymas vertinant kultūrą gali padėti jai susigrąžinti socialinę ir moralinę vertę.

Johnas Holdenas yra vizituojantis Londono Sičio universiteto profesorius ir Didžiosios Britanijos tyrimų centro „Demos“ narys. Būtent darbas šiame tyrimų centre paskatino jį analizuoti kultūros santykius su politika, visuomene, svarstyti, kodėl taip svarbu kalbėti apie kultūros vertę ir kaip būtų galima ją apibūdinti ne ekonominiu požiūriu.

Savo ekologinį požiūrį į kultūrą J. Holdenas pristatė Vilniuje, „Menų spaustuvėje“ susirinkusiems menininkams, kultūros tyrinėtojams ir valdininkams.

„Kai pirmą kartą išgirdau profesoriaus J. Holdeno mintis, buvau labai sužavėta, nes pirmą kartą per daug metų išgirdau ne kritiką ekonominiam požiūriui į kultūrą, bet naują požiūrį – alternatyvą, – diskusijoje kalbėjo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ biuro Lietuvoje vadovė Eglė Deltuvaitė, kuri ir pakvietė J. Holdeną atvykti į Lietuvą. – Apie naują požiūrį reikia diskutuoti, apie kultūros ekologiją reikia kalbėti plačiau“.

Pasak „Menų spaustuvės“ projektų vadovo, teatro kritiko Vaido Jauniškio, iš kūrybinių industrijų reikalaujama ekonominės naudos, pelno, pamirštant, kad pačią kultūrą reikia remti ir puoselėti. „Nuo tarpusavyje vartojamų sąvokų, kultūrinio žodyno – iki pat projektų kūrimo esame „paskendę“ ekonominiuose terminuose. Šiuo metu jaučiamės lyg kultūra būtų citrina, iš kurios norima išspausti kiek tik įmanoma daugiau ekonominės naudos. Bet pamirštama, kad norint citriną išspausti, reikia ją užauginti. Ją reikia tręšti, prižiūrėti ir rūpintis visai kitais dalykais, nei mes dabar patys rūpinamės“, – kalbėjo V. Jauniškis.

Alternatyva ekonominiam požiūriui

Pasak profesoriaus J. Holdeno, kultūros kaip ekonomikos dalies vertinimas yra įdomus ir naudingas, bet jis dažniausia pateikia tik daug skaičių ir faktų, kuriems reikia paaiškinimo. Ekologinis požiūris leidžia kultūrą vertinti kaip tam tikrą socialinį procesą ir aiškinti ją vartojant tokias sąvokas kaip augimas, atsiradimas, evoliucija, gyvybė ir mirtis.

Menininkams reikia sąlygų užaugti, suklestėti, jų talentus reikia puoselėti. Pats menas niekada nestovi vietoje – vienos menų rūšys pamirštamos, vietoj jų atsiranda naujos. Tad kultūra kaip ir gamta, nuolatos plėtojasi, vystosi.

Remiantis J. Holdeno ekologiniu požiūriu, kultūroje kaip ir ekologijoje egzistuoja ekosistema. Nė vienas kūrinys, kultūros produktas neatsirado iš niekur – jis dažniausiai slypėjo kažkur, kas jau seniai buvo sukurta. Tai, kad kurdami kažką naujo išties sugrįžtame prie to, kas buvo jau seniai sukurta, puikiai iliustruoja šiandieninis mados dizainerių sugrįžimas prie stiliaus, egzistavusio pankų subkultūros laikais.

1976 metais atsiradus pankų subkultūrai, labai mažai žmonių susidomėjo šiuo fenomenu. Netrukus pankai patys pradėjo rūpintis savo sukurto stiliaus populiarinimu. Jie emėsi inciatyvos ir leido stiliaus žurnalus, kuriuose išskyrė, kas tinka pankų stiliui, o kas – ne. Konkrečiai išskyrę tam tikrus bruožus, būdingus tik pankų stiliui, jie suteikė galimybę žmonėms nupręsti ir atsirinkti, ar jie iš tikrųjų gali save priskirti šiai subkultūrai. Taigi, pankų subkultūra atsirado ir augo.

Susidomėjimas šiuo nauju stiliumi sparčiai didėjo, todėl parduotuvėse atsirado grandinių, džinsų su įsegtais žiogeliais, išpopuliarėjo tatuiruotės.

Pankų stiliaus klestėjimo bangai nurimus, muziejai pradėjo kolekcionuoti tai, ką pankai naudojo savo stiliui išreikšti. Galiausiai mados dizaine pankų stilius vėl atgimė iš naujo, kuomet 1994 metais aktorė Elizabeth Hurley filmo premjeroje pasipuošė „Versace“ suknele, kuri buvo susegta dideliais auksiniais „pankiškais“ žiogeliais.

Šiandien pankų stiliaus elementų galime sutikti ir muzikos ar Holivudo pasaulyje. Pankų laikais išpopuliarėjusios tinklinės pėdkelnės ir grandinės dabar neatsiejamas elementas tokių muzikos žvaigždžių kaip Madonna, Rihanna ar Beyonce, pasirodymuose. O visiems puikiai žinoma dainininkė Lady Gaga, dažniai išsiskiria įspūdingais sceniniais kostiumais, pagamintais iš odos ir papuoštais kniedėmis, kurias drabužių puošimui, pirmieji pradėjo naudoti irgi pankai. Ši pankų stiliaus evoliucija panaši į gyvybės ratą gamtoje.

Dėmesys turi būti skiriamas visiems

Gamtoje prieglobstis suteikiamas visiems, tiek ką tik pražydusiam daigui, mažam vabalui, tiek ir plėšriam vilkui ar galingai meškai. Todėl visi turi lygias galimybes augti, vešėti. Kad kultūra teiktų visuomenei moralinę ir socialinę naudą, ji pati taip pat turi turėti galimybes užaugti ir klestėti. Deja, kultūros finansuotuojai orientuojasi į didesnius kultūrinius objektus ir menininkus, pamiršdami, kad kultūroje kaip ir gamtoje, reikalinga harmonija ir tolygus dėmesys visiems menininkams, nepaisant amžiaus skirtumo ar pasiekto profesionaliumo lygio.

„Ekosistemoje yra musė ir dramblys. Mums atrodo, kad dramblys yra didesnis ir galingesnis už musę, tačiau ekosistemoje jie yra nepriklausomi, bet taip pat ir svarbūs vienas kitam. Kalbant apie kultūrą, vyriausybių dėmesys koncentruojamas į dramblius – į orkestrus ir simfonijas. Tuo tarpu pianinu grojantis ar ant drobės piešiantis vaikas yra toks pat reikšmingas kaip ir orkestras. Jie abu yra reikšmingi vienas kitam ir jiems abiem turi būti skiriamas vienodas dėmesys“, – sakė britų profesorius J. Holdenas.

Skirtingai suprantame kultūros vertę

Anot britų tyrėjo J. Holdeno, pati kultūros sąvoka yra probleminė, kadangi apibūdindami skirtingus dalykus vartojame vieną sąvoką. Meną ir įvairias jo rūšys suvokiame ir įvardijame kaip kultūrą. Tačiau šią sąvoką naudojame apibūdinti ir žmonių bendruomenes, kurias sieja tam tikras požiūris ar pasaulėžiūra, jas įvardindami kaip subkultūras. Šiandien egzistuoja ir nacionalinės kultūros, etninės kultūros, regioninės kultūros, ir net gi darbo kultūra.

„Tikiu, kad ne kartą susidūrėte su tuo, jog jums patikusią dainą pasiūlėte paklausyti savo draugui tikindami, kokia ji puiki, bet likote nesuprastas. Kartais labai sunku paaiškinti, kodėl būtent šis paveikslas yra nuostabus, kodėl būtent šis, o ne kitas spektaklis vertas dėmesio“, – sakė profesorius. Jo požiūriu, būtent dėl to, jog kiekvienas iš mūsų turime subjektyvų, individualų požiūrį į kultūrą ir menus, kultūros sąvoka tampa dar sudėtingesnė.

Skirtingai suprantame ne tik meno kūrinius, bet ir jų vertę. Daliai menininkų, meno stebėtojų, svarbiausia, kad kultūra teiktų ir socialinę, ir moralinę naudą visuomenei. Bet yra ir tokių, kurie kultūrą mato kaip puikų šaltinį pasipelnyti.

Profesorius J. Holdenas aiškino, kad panašus žmonių požiūris vyrauja ir apie gamtos vertę. Geriausiai pasak jo, žmonių supratimą apie gamtą, parodo aplinkosaugos judėjimuose skelbiamos žmonių nuostatos. „Aplinkosaugos judėjimuose vieni žmonės teigia, jog mes turime vertinti gamtą tokią, kokia ji yra, kad turime ją saugoti ir puoselėti. Bet kiti teigia, kad gamta turi žmogui teikti ekonominę naudą. Juk šiandien egzistuoja panašus požiūris ir į kultūrą. Vieni sako, jog kultūrą turime vertinti dėl jos moralinės vertės, kad ji yra visuomenės pagrindas. Bet yra ir teigiančiųjų, jog kultūra turi duoti ekonominę naudą, gaminti ir parduoti prekes, kurti darbo vietas“, – kalbėjo profesorius.

Tad iš tiesų panašumų tarp ekologijos ir kultūros yra nemažai. Galbūt gebėjimas tuos panašumus įžvelgti, padėtų tiek kultūros kūrėjams, tiek paprastiems žmonėms suvokti, jog kultūros vertė – ne „prekė“ ir „suvartojimas“, o puoselėjimas ir žydėjimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"