Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Ekstremalūs menininko pasivaikščiojimai

 
2015 11 16 6:00
Savo pasirodymą Niujorke menininkas vadina šokiu danguje. Užsienio spaudos nuotraukos

Kinuose rodomas lietuvių kilmės režisieriaus Roberto Zemeckio filmas „Pasivaikščiojimas“ („The Walk“) apie lyno akrobatą iš Prancūzijos Philippe“ą Petit. 1974 m. P. Petit (jį vaidina aktorius Josephas Gordonas-Levittas) lynu perėjo per Pasaulio prekybos centro bokštus Niujorke.

Kurti tikrais faktais paremtą filmą R. Zemeckis sumanė dar prieš dešimtmetį. Režisierius, scenarijaus autorius teigė atradantis daug panašumų savo ir P. Petit kūryboje: „Lyg klausti, kodėl dailininkas nutapė paveikslą – Philippe“as negali atsakyti, kodėl jis eina lynu. Šis filmas ir yra apie akstiną kurti, nepermaldaujamą aistrą įgyvendinti savo viziją. Su tuo išties galiu tapatintis“, – sakė R. Zemeckis.

1974 m. rudenį Philippe‘as Petit už Atlanto tapo žvaigžde.

Žmogus ant lyno

P. Petit pasivaikščiojimas 411 metrų aukštyje nuo vieno Pasaulio prekybos centro bokšto iki kito truko 45 minutes, iškart po to jį suėmė policija. Kaip rašė vienas pareigūnų, „P. Petit ne tik ėjo lynu – jis šokinėjo, bėgiojo pirmyn ir atgal, kvailiojo, mus pamatęs nusijuokė ir iškart nubėgo atgal į vidurį.“ Teisėjui Philippe“as tepasakė: „Pamatęs tris apelsinus žongliruoju, pamatęs du bokštus – nusitiesiu trosą ir juo pereinu.“

Triukui Niujorke akrobatas ruošėsi šešerius metus, apie jį rašė knygoje „To Reach the Clouds“ („Pasiekti debesis“), buvo sukurtas dokumentinis filmas „Man On Wire“ („Žmogus ant lyno“). R. Zemeckio tikslas – kartu ant lyno pastatyti ir žiūrovą. „Tam, mano galva, ir reikalingas kinas. Kurti 3D filmą, atkurti Pasaulio prekybos centrą – iššūkis. Tačiau man patinka imtis to, kas dar nebuvo sukurta. Visą savo gyvenimą ir ruošiausi būtent tokiam kinui“, – kalbėjo režisierius.

Istoriją apie P. Petit ekstremalų pasivaikščiojimą jis atrado vaikiškoje knygoje: „Aštuoni puslapiai su iliustracijomis. Klausiau savęs: tai tikra istorija? Kur aš tuo metu buvau? Pradėjęs ja domėtis supratau, kad tai – nepaprastas spektaklis, kurį vaidina neįtikėtinas aktorius, savotiškas anarchistas.“

Filme „Pasivaikščiojimas“ akrobatą vaidina Josephas Gordonas-Levittas. Pučiant stipriam šoniniam vėjui jis guli.

Maištininkas nuo mažumės

P. Petit ir vaikystėje nebuvo linkęs paklūsti taisyklėms – iš mokyklos buvo išmestas penkiskart, o savo bendraamžius laikę nuobodomis. Jis mėgo būti vienas, miegodavo ne savo kambaryje, o arklidėse ir savarankiškai mokėsi magijos, važinėti vienaračiu bei žongliruoti. Neilgai trukus tapo mikliu kišenvagiu, jo pirmosiomis aukomis – mokytojai. Philippe“as tvirtino, kad gali nepastebėtas pavogti kaklaraištį ar akinius.

1966 m. iliuzijos menininkas atsisakė laikyti pagrindinius kalbos ir matematikos egzaminus, metė mokyklą. Septyniolikos atsiskyrė nuo tėvų, dar po metų brolis jam parodė knygą apie lyno akrobatą iš Čekoslovakijos Rudolfą Omankowsky. „Iškart supratau turįs išmokti vaikščioti lynu, – pasakojo Philippe“as. – Abejonės, laikas, kurį praleidau mokydamasis piešti, tapyti, žongliruoti, vogti, energija, kurią iššvaisčiau bėgdamas iš namų – visa tai staiga redukavosi į vieną paprastą formą – liniją. Ant virvės tau niekas nesako pabaigti maistą lėkštėje.“

Niujorke gyvenantis Philippe‘as iki šiol kasdien treniruojasi po šešias-septynias valandas.

Sužavėjo dar nepradėjus statyti

Kai P. Petit laimėjo jaunųjų lyno akrobatų konkursą Prancūzijoje, R. Omankowsky jam pasiūlė darbą savo trupėje „Les Diables Blancs“ („Baltieji velniai“). Tačiau kas vakarą kartoti tuos pačius triukus Philippe“ui atrodė nuobodu. „Norėjau ne paskęsti cirko biurokratijoje, o išrasti naują teatro ore formą“, – P. Petit užmačios ir arogancija nežavėjo kolegų cirko artistų, todėl jis paliko trupę.

1971 m. artistas atliko savo pirmąjį triuką ore tarp Notre Damo katedros bokštų. Tuo metu pastate vyko dvasininkų įšventinimo į kunigus ceremonija. Philippe“as buvo nuteistas, paleistas iš kalėjimo ir tik vėliau, vartydamas žurnalus laukiamajame pas stomatologą, atrado Manhetene dar tik planuojamų statyti dangoraižių nuotrauką.

Šimtmečio meninis nusikaltimas

Įgyvendinti planą – ištirti pastatų struktūrą, treniruotis Prancūzijos laukuose, dar nebaigtos statybos dangoraižiuose paslėpti 200 kilogramų svėrusį trosą 104-ame aukšte – padėjo draugų komanda. Savo sceną P. Petit pasiekė pavogęs pastatų žemėlapius, suklastojęs asmens tapatybės korteles, sukūręs istoriją apie tai, kad ant dangoraižio stogo tiesiama elektrinė tvora, pasisiuvęs darbininkų uniformas ir įsibrovęs į krovinius gabenantį liftą. Trosu jis perėjo aštuonis kartus ir nulipo tik tada, kai pradėjo lyti.

Jo pasivaikščiojimas buvo pavadintas šimtmečio meniniu nusikaltimu. Neilgai trukus didieji pasaulio miestai panoro, kad Philippe“as panašius šou surengtų ir jų dangoraižiuose. Šįkart nuteistas jis nebuvo, todėl nemokamai pasirodė vaikams Niujorko Centriniame parke.

Iš kairės: režisierius Robertas Zemeckis, aktoriai Benas Kingsley ir Josephas Gordonas-Levittas.

Mirti visai nenori

Šešiasdešimtmetis P. Petit Amerikoje gyvena jau daugiau nei tris dešimtmečius, bet angliškai vis dar kalba su prancūzišku akcentu. Viso yra sugalvojęs ir atlikęs 78 pasirodymus. Pastaruosius 42 metus kasdien treniruojasi po šešias ar septynias valandas savo namų kieme nusitiesęs 15 metrų ilgio virvę. Kartais kaimynų vaikų paprašo ją kratyti, ir visgi niekada nepraranda ligsvaros.

„Tiesiog negaliu nukristi, apie tai ir negalvoju. Kai tik užlipu ant virvės, jaučiuosi laisvas. Vėjas tampa mano bendrininku. Jei jis pučia šonu – atsigulu, jei iš priekio ar iš nugaros – tęsiu, – pasakojo akrobatas. – Žmonės klausia, ar aš noriu mirti – tai mane žeidžia. Nesu nei nuotykių ieškotojas, nei kaskadininkas. Esu menininkas ir trokštu gyventi.“

Filmas – 4 metrų aukštyje

R. Zemeckis ilgai ieškojo aktoriaus vaidinti „Pasivaikščiojime“, kuris kalbėtų prancūziškai, angliškai – su paryžietišku akcentu, atitiktų fizinius kriterijus. J. Gordoną-Levittą vaikščioti lynu savo namuose mokė pats P. Petit. „Tai – lyg koncentracijos žaidimas, – komentavo aktorius. – Balansuojant ant įtempto lyno turi surasti tašką, į kurį nukreipi visą savo dėmesį. Žiūri į jį ir kitur nesidairai, apie nieką negalvoji, antraip iškart prarasi ligsvarą.“

Filmavimai vyko keturių metrų aukštyje. Nors aukščio nebijo, pasak aktoriaus, prie jo įprato tik baigiant kurti filmą. „Manau, kad Philippe“o ėjimas lynu yra metaforiškas. Įmanoma pasiekti didžių dalykų, jei tam pasiryžti, – sakė J. Gordonas-Levittas. – Philippe“as mane išmokė sakyti ne „nukrisiu“, o „pats nuspręsiu, kada man nulipti“. Jis sukūrė visą pozityvaus mąstymo žodyną.“

Pagal užsienio spaudą parengė Gintarė ČIULADAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"