Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Emocingoji Kristynė, kuri nuoga nedainuos

 
2016 10 04 11:52
Tatjanos Vlasovos nuotrauka

Liepoja, Rėzeknė, Ryga. Po gana ilgos pertraukos latvių operos dainininkė Kristynė Opolais pagaliau ištaikė laisvesnio laiko koncertų turui gimtojoje šalyje – iki tol sveikinimus tautiečiams perduodavo tik per žiniasklaidą.

Mums irgi pasisekė – Vilnius yra vienas šio turo maršrutų. Spalio 7-ąją K. Opolais dainuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Teatro orkestrui diriguos italas Sesto Quatrini.

K. Opolais (g. 1979) vadinama vienu geriausiu šių dienų Giacomo Puccini operų sopranų. „Bet man reikia žengti toliau! – nerimsta ji. – Gyvenimas nesibaigia G. Puccini. Taip, šioje muzikoje aš kaip žuvis vandenyje, bet matau kitus horizontus.“

Vis dėlto kaip tik šio kompozitoriaus opera „Madam Baterflai“ solistė pradėjo ir 2016–2017 metų sezoną Vienos operoje. Ir tęs toliau: „Bohema“ ir „Manon Lesko“.

Londono karališkojoje operoje K. Opolais debiutavo G. Puccini operoje „Manon Lesko“ – iškart su Jonu Kaufmannu, diriguojant Antonio Pappano.

Niujorko „Metropolitan“ teatre per 18 valandų (du vakarus iš eilės) jai teko du debiutai – G. Puccini „Madam Baterflai“ ir „Bohema“; pastaroji transliuota tiesiogiai daugelio pasaulio šalių kino teatruose. „Tikra beprotybė! – kitaip vertinti negali dainininkė. – Ačiū Dievui, viskas gerai baigėsi.“ Po tokio istorinio įvykio ji miegojo dvi dienas. Pabudo tikra įžymybė. Visi norėjo interviu, o ji prašė juos atidėti. „Are you crazy?!“ – papriekaištavo viešųjų ryšių agentė.

Pasak dainininkės, visos durys jai atsivėrė po 2010 metais Bavarijos operoje Miunchene padainuotos Antoníno Dvořáko „Undinės“.

Kristiano Schullerio nuotrauka
Kristiano Schullerio nuotrauka

Kristynė Opolais tvirtai atsistojo į latvių-pasaulinių operos žvaigždžių gretą: šalia Elynos Garančos, Marinos Rebekos, Aleksandro Antonenkos.

Mergina iš Rėzeknės, kuri iš pradžių apskritai nelabai norėjo dainuoti. Užtat to norėjo jos mama, pati turėjusi nuostabų balsą, bet nebuvę galimybių jo išlavinti. Tik dėl dukros ateities šeima persikėlė į Rygą, kur juos visus užklupo finansiniai ir kitokie sunkumai (prisiminimai apie juos ir įgyta patirtis labai padeda kuriant vaidmenis, ypač dramatiškuosius). Solistė sako, kad po laimės dienų Rėzeknėje, taip pat įpratus prie širdingųjų latgaliečių, Rygoje buvo nesunku pasijusti niekam nereikalingai: „Atvažiavau naivi, nusiteikusi teigiamai ir atvira, nebijanti žmonių. Čia išmokau pamoką: yra blogų žmonių, tačiau yra ir gerų.“

Į Latvijos nacionalinės operos chorą ji pakliuvo todėl, kad neįstojo į Muzikos akademiją. Mokėti už studijas nenorėjo (būtų sutikusi, bet vien tik už dainavimo pratybas). Dveji metai chore – tai tokia patirtis, apie kokią akademijos studentai gali tik pasvajoti. Taip šiandien atrodo Kristynei. Tuo metu ji ir panoro būti dainininke, soliste. Gera dainininke. Ne, pačia geriausia.

Per choro repeticijas Kristynė visada buvo su natomis ir užsirašinėdavo, ką sako dirigentas. Rusų režisierius Dmitrijus Bergmanas apie ją pasakė: „Arba ji išprotėjusi, arba bus žvaigždė.“

Ji pelnė dramatinės aktorės ir dainininkės reputaciją. Solistė neslepia, kad čia nemažas režisieriaus Andrejo Žagaro nuopelnas. Kartu jie nuveikė labai daug: „Pikų dama“, „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, „Demonas“, „Karmen“, „Traviata“, „Eugenijus Oneginas“, „Skrajojantis olandas“, „Don Žuanas“... Liza, Katerina Izmailova, Tamara, Mikaela, Violeta, Tatjana, Zenta, Donja Elvyra...

„Demono“ repeticijų neužmiršta nei režisierius, nei dainininkė. Iš džiaugsmo, kad gavo Tamaros vaidmenį, K. Opolais visa švytėjo, tiesiog spinduliavo. O reikėjo įsijausti į herojės gedulą. Daug laiko repetuoti nebuvo. Ir A. Žagaras labai šiurkščiai pratrūko. Kristynė suprato akimirksniu. Vėliau, pasak režisieriaus, jai niekada nereikėjo kartoti dukart. Ji iškart suvokdavo, ko reikia, jos fantazija ir temperamentas tuoj pat rutuliodavo mintis ir asociacijas. Iki šiol K. Opolais ir A. Žagaras – labai geri bičiuliai.

Beje, dabartinį K. Opolais koncertų turą rengia Andrejo Žagaro kultūros paramos ir plėtros fondas.

Kristynei skambina teatrų direktoriai ir klausinėja, ką ši pageidautų dainuoti. Tokia privilegija užsidirbta sūriu prakaitu. Niekas nenukrito iš dangaus per vieną vakarą. Kartais, išgirdus viliojančių pasiūlymų, sunku pasakyti „ne“, bet... visko vis tiek nepadainuosi ir visų pinigų neuždirbsi. Jai nepatinka būti tik preke turguje. Ji net susipyko su režisieriumi Dmitrijumi Černiakovu, norėjusiu, kad ji dainuotų Donją Elvyrą tokia suknele, kur krūtinę dengia tik siaura juostelė. Ramiausiai pasakė „ne“. Režisieriui buvo didžiulė staigmena.

Kristynės vyras – garsus dirigentas Andris Nelsonas. Daug kas tvirtina, kad tokia sėkminga jos karjera iš dalies yra ir jo nuopelnas.

Dainininkės laukia daug daug spektaklių ir koncertų, didžioji jų dalis suplanuota iki 2020 metų. Pavyzdžiui, šių metų spalio 30 dieną vyks iškilmingas koncertas Niujorke, Carnegie Hall. K. Opolais dainuos drauge su Renée Fleming, Anna Netrebko, Jessica DiDonato. Kitais metais naujas „Undinės“ pastatymas „Metropolitan Opera“. „Kuo didesni sunkumai, tuo svaresni pasiekimai“ – štai K. Opolais sėkmės paslaptis. Viena iš paslapčių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"