Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Filharmonija sezoną baigia simfoninės muzikos vakaru

 
2017 05 19 9:30
Nacionalinės filharmonijos sezono pabaigos koncerte gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno./Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Nacionalinė filharmonija 76-ojo koncertų sezono pabaigai klausytojams parengė įspūdingą simfoninės muzikos vakarą. Šiandien, gegužės 19-ąją, su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys Kauno valstybinis choras ir puiki solistų grupė.

Išgirsime Lietuvos dainininkų tercetą – Verą Talerko (sopranas), Algirdą Bagdonavičių (kontratenoras) ir Vytautą Juozapaitį (baritonas). Išskirtinis vakaro svečias – charizmatiškasis prancūzų arfininkas Xavier de Maistre. Anot įtakingo muzikos žurnalo „Gramophone“, šis arfininkas yra tikras virtuozas, jo interpretacijos pasižymi begaline muzikinių niuansų įvairove.

Vakaro svečias – charizmatiškasis prancūzų arfininkas Xavier de Maistre./Organizatorių nuotrauka

Pietryčių Prancūzijoje, Tulone, gimęs X. de Maistre mokytis groti arfa pradėjo būdamas devynerių. Vėliau studijavo Paryžiuje, 1998 metais tarptautiniame arfininkų konkurse Blumingtone (JAV) pelnė I premiją ir iškart buvo pakviestas groti prestižiniame Vienos filharmonijos orkestre. Atlikėjo repertuaras itin gausus, jam savo kūrinių yra parašiusi viena ryškiausių Suomijos kūrėjų Kaija Saariaho, be to, jis dažnai atlieka plačiai žinomų kompozicijų, kaip antai, Bedricho Smetanos simfoninių poemų ciklo „Mano Tėvynė“, aranžuotes arfai. X. de Maistre koncertavo su svarbiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais, yra pasirašęs išskirtinę garso įrašų leidybos sutartį su kompanija „Sony Music“. Nuo 2001 metų X. de Maistre dėsto Hamburgo muzikos akademijoje, nuolat veda meistriškumo kursus Niujorko Juilliardo muzikos mokykloje, Tokijo Toho universitete bei Londono Trejybės muzikos koledže. Atlikėjas groja arfos gamintojų „Lyon & Healy“ instrumentu.

Arfininkas Xavier de Maistre yra tikras virtuozas, jo interpretacijos pasižymi begaline muzikinių niuansų įvairove.

Su LNSO X. de Maistre atliks ugningų sąskambių kupiną ispanų kompozitoriaus Joaquino Rodrigo „Aranchueso koncertą“. Originaliai šis kūrinys buvo parašytas klasikinei gitarai, o šįvakar skambės kūrinio solisto partijos aranžuotė arfai. Šį J. Rodrigo koncertą gitarai inspiravo Madrido apylinkėse ant Tacho upės krantų plytinčios įspūdingos 300 akrų septynių Aranchueso sodų platybės, Ispanijos Burbonų karalių šeimos vasaros rezidencijos dalis. Muzika autorius siekęs atkurti „magnolijų aromatą, paukščių čiulbėjimą ir trykštančių fontanų skambesį“ – tai pojūčiai, kuriuos, apsilankęs Aranchueso soduose, galėjo patirti kone aklas kompozitorius. Visa tai koncerte J. Rodrigo perteikė derindamas gimtosios Ispanijos folkloro, senosios bažnytinės ir baroko muzikos bruožus.

Choras ir orkestras koncerte atskleis temperamentingojo brazilų kompozitoriaus Heitoro Villa-Loboso kūrybinį portretą atlikdami, ko gero, populiariausią šio autoriaus simfoninę pjesę iš ciklo „Raudos“ (dažniausiai muzikinėje literatūroje vartojamas pavadinimas portugalų kalba Choros). Pasakojama, kad iš pradžių kompozitorius šioje pjesėje panaudojo poeto Catulo da Paixao Cearenses eiles, tačiau šio giminaičiai kreipėsi į teismą dėl autorių teisių, ir H. Villa-Lobosas buvo įpareigotas poetinį tekstą pašalinti; vietoj jo tiesiog įrašė raidės a vokalizavimą. Tačiau šiandien kūrinys dažniausiai atliekamas su poeto eilėmis.

Koncertą tarsi apibendrins pasaulinį populiarumą pelniusi Carlo Orffo sceninė kantata „Carmina Burana“. Jos tekstai paimti iš rankraščių, rastų vienuolyne Bavarijos Alpių papėdėje. XIII amžiuje sukurti tekstai buvo aptikti 1803 metais, o išspausdinti 1847-aisiais – keli šimtai eilėraščių, daugiausia lotynų kalba. C. Orffas pasirinko eiles apie gamtą, meilę, užstalės ir satyrines dainas, o visam kūriniui pridėjo paantraštę cantiones profanae (pasaulietinės giesmės). Minėtame poezijos rinkinyje C. Orffas matė iš viduramžių rankraščio perspausdintą miniatiūrą – besisukantį Fortūnos ratą. Šis piešinys jam padiktavo kantatos idėją: kūrinio pradžioje ir pabaigoje dainuojama apie nepermaldaujamą likimą, o viduryje parodomi įvairūs žmogaus gyvenimo vaizdai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"