Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Fotografų susitikimai Nidoje: laisvė buvo ginama neįtikimais būdais

 
2017 09 05 20:53
Fotografijos seminaras Nida"17. 
Fotografijos seminaras Nida'17.  Mindaugo Kluso nuotrauka

„Laisvės gali būti tiek, kiek pats esi laisvas ir kiek gali jos pasiimti“, – Nidoje sakė fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Aleksandras Macijauskas. Plėsdamas laisvės ribas, svarstydamas apie kartų santykius, klasikų, modernistų ir postmodernistų priešpriešas, šiandien prasidėjo 40-asis tarptautinis fotografijos seminaras „Nida‘17“.

Iš pradžių buvo paskelbtas pirmasis Neringos savivaldybės mero premijos laureatas. Rugpjūtį įsteigto apdovanojimas atiteko fotomenininkui Vitalijui Butyrinui už koliažų seriją jūros tema.

Vėliau minėtas almanacho „Lietuvos fotografija“ 50-metis. Pasisakė pirmasis jo sudarytojas Povilas Sigitas Krivickas, prie leidinio savo laiku prisidėję fotografas Algimantas Aleksandravičius, menotyrininkė Agnė Narušytė.

Vito Luckaus fotografijos centro vadovė Ieva Meilutė-Svinkūnienė reiškė apmaudą dėl susipriešinimo tarp fotomenininkų kartų. „Anksčiau konfrontacija būdavo visapusiškai aptariama, mėginama išsiaiškinti. Dabar ji liko, o diskusijos – nėra“, – pabrėžė centro vadovė.

Fotografų seminaras 1984 metais. Organizatorių nuotrauka
Fotografų seminaras 1984 metais. Organizatorių nuotrauka

Trynė karininkams nugaras

A. Macijauskas, leisdamasis į prisiminimus, pasakojo apie Nidos seminaruose sklandžiusiais idėjas. Jų būta daug, jų būta keistų. Kažkada vienas pranešėjas teigęs, esą galima matematiškai apskaičiuoti talentą. Kitas dievažijosi fotografavęsis su Jėzumi Kristumi.

Neišvengta ir politikos. Nepaisęs draudimo maudytis jūroje po dešimtos vakaro, fotografas Virgilijus Šonta buvo areštuotas pasieniečių, už bausmę jam teko skusti bulves. Kolegos sumanė vadavimo akciją – vadovaujančius karininkus draugiškai, įsiteikdami, pakvietė į pirtį. „Trynėme vieni kitiems nugaras, kad išlaisvintų mūsų bičiulį“, – pasakojo A. Macijauskas.

Fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas priminė, esą Nidos seminarai prasidėdavo nuo užkardos viršininko pamokymų, kaip elgtis atvykus į pasienio zoną. „Sakė, reikia stebėti, kuris iš stovyklos dalyvių nevalgo varškės. Toks vienas čia buvo nevalgantis, po to valtimi išplaukė į Švediją“, – viršininko žodžius perteikė S. Žvirgždas.

Fotografijos seminaras Nida
Fotografijos seminaras Nida

Pasinaudojo palankiomis aplinkybėmis

Visi „Lietuvos žinių“ kalbinti pašnekovai pabrėžė vieną bendrą ankstesniųjų Nidos susitikimų bruožą – laisvę. Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir vadovas fotografas Antanas Sutkus pasakojo, kad su Nida jį sieja itin tamprūs ryšiai. Septynetą metų nuo 1960-ųjų fotografavo, sutiko jam labai svarbių žmonių.

„Žinote, kai fotografuoji, nuolat dirbi ir poilsiauji, susipažįsti su žmonėmis, buriuotojais. Rugsėjį Nidoje dar veikia valgyklos, o poilsio namai tušti, lankytojų nėra. Pasiūliau draugijos valdybai čia rengti fotografų susibūrimus. Draugija tada buvo finansiškai pajėgi. Patekti į Nidą, pasienio zoną, reikėjo specialaus leidimo. Asmeniškai žmogui tai būtų vargas. O mes įvažiuodavome bendru sąrašu. Nutarėme pasinaudoti palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis“, – apie renginio pradžią pasakojo jo sumanytojas A. Sutkus.

Pirmasis kūrybinis fotografų seminaras įvyko 1973-aisiais poilsio namuose „Rūta“. Antrasis dėl pinigų stygiaus buvo surengtas tik po ilgos pertraukos, 1979 metais. Nuo tada susitikimai Nidoje vyko pamečiui.

Pirmajame seminare dalyvavo apie 40 žmonių, antrame – gerokai daugiau. Tada jau apsilankė svečių iš Maskvos, Leningrado, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos.

Jonas Staselis, Stanislovas Žvirgždas, Aleksandras Macijauskas. Mindaugo Kluso nuotrauka
Jonas Staselis, Stanislovas Žvirgždas, Aleksandras Macijauskas. Mindaugo Kluso nuotrauka

Gaisrininkų balius

Prašomas pasidalyti smagesniais atsitikimais, S. Žvirgždas prisiminė įvykį „Zundos“ poilsio namuose. Vakare rodytas čekų režisieriaus Milošo Formano filmas „Gaisrininkų balius“. Paryčiais užsidegė priešais esanti rūkykla. „Išgirdome triukšmą, išėjau į balkoną, žiūriu – liepsnų apimtas visas stogas. „Kaip gražiai dega bazė“, – Arkadijaus Raikino sentenciją pasakiau šviesaus atminimo bičiuliui Skirmantui Valiuliui, – prisiminė S. Žvirgždas. – Viskas vyko kaip filme: sargas miegojo, jį reikėjo žadinti, viršininkai buvo dingę, o gaisrininkus seminaro dalyviai bėgo pakviesti – jų irgi nebuvo.“

O fotografas Vilius Jasinevičius viską nufotografavo. Ryte norėjo rūkyklą įamžinti iš vidaus, tačiau jo neįleido. „Fotografas turėjo Seimo akreditaciją, parodė. Viršininkas atsiradęs pasakė: „Na, va, mums tik Seimo šunų ir betrūko.“ Bet reportažą V. Jasinevičius padarė ir visai neblogą“, – baigė pasakojimą S. Žvirgždas.

Informacijos badas

Milda Šeškuvienė nuo 1980-ųjų beveik dešimtmetį ėjo Fotografijos meno draugijos atsakingosios sekretorės pareigas, prisidėjo rengiant Nidos seminarus.

„Nuo dabartinių jie visų pirma skyrėsi tuo, kad tada jaustas informacijos badas: nebuvo interneto, galimybių lankytis užsienyje. Nebuvo ir užsieninių fotografijos leidinių, vos vienas kitas – čekiškas, vokiškas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo M. Šeškuvienė.

Milda Šeškuvienė - seminaro archyvinių nuotraukų karuselėje. Mindaugo Kluso nuotrauka
Milda Šeškuvienė - seminaro archyvinių nuotraukų karuselėje. Mindaugo Kluso nuotrauka

Anot jos, žinios buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. „Juokais draugiją vadinome „Bendravimo meno draugija“. Bendrauta taip intensyviai, kad po 10 dienų žmonės sakydavo išėję visą aukštosios mokyklos kursą. Iš tiesų, fotografijos studijų tada nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Fotografai daugiausia buvo savamoksliai arba atėję iš kitų sričių. Mielas pomėgis ne vienam tapo pagrindine profesija“, – paliudijo pašnekovė.

Išsinuomojo net priekabą

Klausimas, ar fotografija – menas, tais laikais dar buvo labai atviras. Daug apie tai diskutuota ir per Nidos seminarus.

Į juos kartais susirinkdavo iki 100 dalyvių. Stovyklautojai gaudavo nemokamą maitinimą, nakvynę – išvaduoti nuo buitinių rūpesčių dieną naktį galėjo atsidėti pokalbiams apie fotografiją.

Rengtos „blitz“ parodos, kartais net penkios per dieną. Porai valandų iškabinami darbai, žmonės juos apžiūri ir susėda gyvam aptarimui. Pasisakydavo menotyrininkai, kritikai, žiūrovai, tada ateidavo paties autoriaus eilė.

„Kitų galimybių rodyti savo darbus nebuvo. Salių mažai, o ir cenzūra – negailestinga. Pati nešiodavau kolekcijas į Cento komitetą (CK), paskui į „Glavlitą“. Kiekvieną darbą pažymi spaudu – ką leidžiama rodyti, o ko – ne“ – prisiminė M. Šeškuvienė.

O Nidos seminarai priešingai – buvo visiškai laisvi. Galiojo tik vidinė autoriaus cenzūra. Fotografai nepaprastai kruopščiai ruošdavosi parodoms.

„Pamenu, V. Luckus atsivežė 500 darbų – „pasportuotų“, parodinių. Net išsinuomojo automobilio priekabą, kad atgabentų juos į Nidą, bent tas kelias valandas sulauktų žiūrovų dėmesio. Aptarimas buvo karštas, vyrai kone susimušė. Noriu pabrėžti, kiek tada būta energijos, smalsumo. Gyvenome nepaprastą gyvenimą“, – teigė LŽ pašnekovė.

Nuobodulio karta: modernistai

Per seminarus iškilo nauja fotomenininkų karta, kuriai A. Narušytė priskyrė „nuobodulio estetikos“ terminą. Jauniesiems labai reikėjo filosofų ir dailininkų palaikymo, todėl ir jie buvo kviečiami į seminarus. Paskaitas skaitė menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, dažnai lankydavosi šviesaus atminimo filosofas Romualdas Ozolas.

Pasak M. Šeškuvienės, kritikai įtvirtino nuostatą, kad fotografija nėra tik gyvenimo atkartojimas, bet ir kūrėjų vidinės jausenos atspindys.

„Visai ne iš nuobodulio taip buvo, o iš baisios nevilties, kad esi nereikalingas, kad negali daryti to, ką nori. O ką bruka valdžia ir ideologija – tau nepriimtina“, – su „nuobodulio estetika“ grūmėsi M. Šeškuvienė.

Jaunoji kartos atstovai tada vadinti modernistais. Valdžia prisibijojo jų laisvės pojūčio. Tiesos sakymas jai atrodė baisus tikrovės juodinimas.

Fotografijos seminaras Nida
Fotografijos seminaras Nida

Kompromato virvutė

Į seminarus veržėsi fotografai iš visos Sovietų Sąjungos. Paskaitas skaitė žymus ano laiko menotyros profesoriai.

„Tarp jų pasitaikydavo ir saugumiečių, kuriuos V. Luckus ar kuris kitas trukteldavo „už kompromato virvutės“. Rengėsi atvažiuoti toks maskvietis, grasino rašysiąs raportą, kaip nederamai stovyklautojai elgiasi, kaip čia nemėgsta rusų. Kojos atšalo, maniau – viskas, uždarys seminarą, – pasakojo M. Šeškuvienė. – V. Luckus sako: „Ramiai, atvažiuos į Vilnių, aš jį paglobosiu.“ Prigirdė, pridarė kompromituojančių nuotraukų ir susitarė gražiuoju. Visaip būdavo dirbama, kad stovykla išliktų laisva.“

Nidos seminarai leisdavo pamatyti, kas kuriama mažesniuose Lietuvos miestuose. Į kurortą buvo atgabenama ir Fotografijos meno draugijos biblioteka. Su ja galėjo susipažinti regionuose gyvenantys kūrėjai. Dalyviai dienomis ir naktimis skaitė ir dalijosi knygomis. Pasak M. Šeškuvienės, draugijos vadovas A. Sutkus knygoms pinigų negailėjo, iš visų supirkdavo vertingus, asmeniniais kelias gautus užsienio leidinius.

Parodos aptarimas Zundoje. J. Karpovičiaus nuotrauka
Parodos aptarimas Zundoje. J. Karpovičiaus nuotrauka

„Dabartiniams seminaro dalyviams norėčiau palinkėti, kad stovykla taptų „Bendravimo meno draugija“, – sakė pašnekovė. Apsilankiusi keliuose pastarojo laiko seminaruose ji pajuto mažyti kartėlį.

„Buvo neįdomu, nes pamačiau, kad nebėra azarto, liepsnos. Man regis, kad ta nuobodulio estetika yra apsėdusi dabartinius fotografus – čia tai tikrai! Dvasinis nuobodulys. Juk viską gali pats sužinoti, nusiųsi darbus į užsienį – įvertins. Tad su laisve gavome labai daug, bet tuo pačiu ir šio to netekome. Nebėra prasmės kovoti už teisę pasirodyti. Tada reikėjo“, – pabrėžė M. Šeškuvienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"