Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Galerijoje – keramikos modernėjimo istorija

 
2015 08 05 6:00
Ona Kreivytė-Naruševičienė šiemet pažymės gražią gyvenimo sukaktį, ta proga ir rengiama jubiliejinė paroda. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotrauka

Šiandien, rugpjūčio 5-ąją, Lietuvos dailininkų sąjungos Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje atsivers garsios lietuvių keramikės Onos Kreivytės-Naruševičienės autorinė paroda „Šviesos siekiai“.

Ji skiriama menininkės 80-ajai sukakčiai. Autorė eksponuoja tarptautiniuose keramikos konkursuose apdovanotus darbus iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijos, svarbesnių kūrybos tarpsnių. Taip pat – pastaraisiais metais išdegtus kūrinius.

Ona Kreivytė-Naruševičienė. "Užuovėja".

„Per vienos menininkės kūrybą atskleidžiama visa lietuvių keramikos modernėjimo istorija. „Šviesos siekiai“ išryškina daugiabriaunį kūrėjos santykį su lietuviškos keramikos ir skulptūros mokykla. O. Kreivytė-Naruševičienė savitai transformavo tradicijas, atvėrė kelią moderniems ieškojimams“, – teigė „Lietuvos žinių“ kalbinta dailėtyrininkė Laima Kreivytė.

Moderni forma radosi ne iš didelių avangardinių eksperimentų, o apibendrinant tradiciją, atsisakant nereikalingų detalių. Skulptūriškai mąstančią keramikę šia linkme skatino žengti pats profesorius Juozas Mikėnas. O. Kreivytė-Naruševičienė yra savita neoklasikinės mikėniškosios tradicijos transformuotoja. Jos skulptūriniai darbai atrodo apibendrinti, žmonių figūros statiškos, kupinos iškilmingos rimties. Tačiau dailininkė ieškojo jų judėjimo, plėtimosi, sklaidos galimybių. „Sutelktos, vientisos formos auga ir virsta daugianarių kompozicijų spiečiais. Abstraktūs elementai dažnai grupuojami į savotiškas šeimas“, – teigė L. Kreivytė.

Pajudino iš sąstingio

Būtent šeimos motyvas prasmingai sieja keramikės gyvenimą ir kūrybą. Pati ji gimė ir augo meniškoje šeimoje. Sesuo – garsi odos menininkė Zita Kreivytė, brolis Vaclovas kūrė gintaro dirbinius. Su vyru, žymiu keramiku Jonu Naruševičiumi dailininkė užaugino tris vaikus. Sūnus Rytas pasekė tėvų pėdomis – tapo keramiku. Dukros Saulė ir Giedrė – grafikės. Visos šeimos su aibe anūkų spiečiasi viename name. Telkimo, telkimosi veiksnys būdingas ir O. Kreivytės-Naruševičienės visuomeninei veiklai. Sunkiais menui ir menininkams laikais, apie 1999-uosius, ji su vyru sumanė Nidoje ir Vilniuje rengti „Harmonijos“ simpoziumus, į vieną darnią šeimą sutelkė kelių kartų keramikus. Simpoziumai vyko penkiolika metų, keramikos meną jie pajudino iš sąstingio, mirties taško.

Bachtino karnavalas

O. Kreivytei-Naruševičienei įkvėpimą teikė ir teikia vaikystės kaimas, tolimos kelionės, šeimos gyvenimas ir nacionalines tradicijas tęsiantis teatras – istorinės dramaturgijos inscenizacijos. „Tačiau biografijos ir buities detalės perėjo dvigubą ugnį – degimo krosnies ir vaizduotės. Todėl jos figūrinės kompozicijos, dekoratyviniai pano, interjero ir eksterjero keramika atrodo pakylėta. Viską persmelkia romantiškas tikėjimas meno ir vaizduotės galia“, – tvirtino L. Kreivytė.

Pasak dailėtyrininkės, autorės figūros žemiškos kaip bachtiniškasis karnavalas, kur susimaišo aukšta ir žema, gyvenimas ir žaidimas, kasdienybės rutina ir poetinė svaja. Svarbus vaidmuo tenka improvizacijai, atsitiktinumui, laisvam rankos mostui, kuris figūrą paverčia abstrakcija, o abstrakcijoje palieka figūratyvo pėdsakus.

„Šviesos siekiai“ išryškina daugiabriaunį kūrėjos Onos Kreivytės-Naruševičienės santykį su lietuviškos keramikos ir skulptūros mokykla./Augustės Smailytės nuotrauka

Archajinis kodas

Parodoje „Šviesos siekiai“ atskleidžiami ir liaudiški O. Kreivytės-Naruševičienės kūrybos elementai. Tačiau liaudiškumą autorė suvokia moderniai, kaip tam tikrą archainį erdvinį kodą. Vieni žymiausių liaudiškos tematikos darbų – dekoratyviniai pano „Aukštaitija“ (1983) ir „Šventė“ (1987). Parodoje rodomos išdidintos jų fotografijos, atskleidžiančios tikslų ritmo, kompozicijos, erdvės pajutimą. „Šiuose pano galime rasti paralelių su neoklasikų plėtotomis darbo ir poilsio temomis, tačiau savitas figūrų grupavimas, vyksmo akcentavimas leidžia atpažinti O. Kreivytės-Naruševičienės braižą“, – tvirtino L. Kreivytė. 1982 metais sukurtas pano „Iš pašto istorijos“, kur kiekvienai naujai pašto gabenimo priemonei autorė skiria po paveikslėlį, fragmentišku komponavimu primena kompiuterio ikonų dėlionę ekrane.

„Būtent skirtingų laikų jungtys O. Kreivytės-Naruševičienės keramiką daro įdomią ir aktualią. Mitinį klasikos laiką, kalbantį apie amžinąsias vertybes, menininkė sulydo su istoriniu laiku, kuriame atsiskleidžia skausmingi ir svarbūs tautos ir žmogaus gyvenimo įvykiai“, – pabrėžė LŽ pašnekovė.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"