Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Garsinė knyga – kompozitoriaus pabėgimas nuo realybės

 
2016 01 25 6:00
Karolio Buržinsko knyga susidomėjo vyresniosios kartos skaitytojai, įrašų jis ketina padovanoti Aklųjų ir silpnaregių sąjungai.
Karolio Buržinsko knyga susidomėjo vyresniosios kartos skaitytojai, įrašų jis ketina padovanoti Aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Muzikantas, garso režisierius ir audioknygų autorius Karolis Buržinskas išleido savo naujausią garsinį kūrinį „Princas“.

Audioknygų – „Aušra“, „Toli toli“, „Metropolis“ – rašytojas „Princą“ pradeda intriguojančiu detektyvu: „1965 m., gruodžio mėnuo. Kauno mieste įvykdomos keturios brutalios žmogžudystės. Jokių įkalčių, be paties žmogžudžio paliekamų raštelių su graudulinga poezija ir dienoraštiniais pamokymais. Pasirašo vienas ir tas pats – Princas. Tuometinė valdžia traktavo šiuos nusikaltimus kaip ypatingai žiaurius ir metė visas įmanomas pastangas išnarplioti šią bylą ir surasti lunatiką.“

– Karoli, koks yra tas pasaulis, kuriame gyvenai pastaruosius trejus metus kurdamas knygą? Kodėl keliavai į sau nepažinų laikotarpį?

– Tas laikotarpis man atrodo romantiškas, jį pasirinkau intuityviai. Kai pradėjau mąstyti apie garsinę knygą, dirbau Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Pamenu, prieš spektaklį pasakojau aktoriui Dainiui Svobonui apie būsimą kūrinį. Jis prasideda nuo to, kad 1965 m. į Kauno gatves išrieda pirmasis troleibusas. Dainius pažiūrėjo į mane keistai, nieko nesakė, bet žvilgsniu užklausė: „Iš kur žinai, kad šešiasdešimt penktais metais?“ Susinepatoginau, grįžęs namo sėdau prie kompiuterio, pasirodo, išties – 1965 m.

Keliavau mintimis į tą laikotarpį norėdamas pabėgti nuo kasdienybės. Man smagu kurti ir dalintis, bet už viską labiausiai mėgstu pačią kūrybą kaip pabėgimą nuo realaus pasaulio.

„Princą“ (tiek patį tekstą, tiek garso takelį) autorius leidžia atsisiųsti nemokamai.
„Princą“ (tiek patį tekstą, tiek garso takelį) autorius leidžia atsisiųsti nemokamai.

– Kiek dar autentikos (pavardžių, datų, bylų) čia galima rasti? Kokio žanro visgi yra „Princas“ – detektyvas ar fantastika?

– Kūrinys yra gyvenimiškas, neperkrautas mitologijos ar veiksmo. „Princas“ – fantastinio žanro knyga, nors autentikos čia nemažai: ieškojau informacijos, tyriau ir analizavau. Vardų nenaudojau, kai kur palikau tik pavardes. Kadangi kūrinys išgalvotas, nebuvo noro painioti skaitytojų į pramanytus reikalus.

– Paruošei internetinę knygos versiją. Kodėl nusprendei kūriniu dalintis nemokamai?

– Kelerius metus užsiėmiau komercine veikla, kuri mane slėgė. Taip užsidaro daug durų, o svarbiausios ir plačiausios durys – žmonių širdys. Kuriant šį kūrinį man buvo svarbu žmogus ir kaip jis jausis klausydamasis garsinės knygos. Stengiausi ją įkalbėti švelniu tonu, kad balsas skambėtų kuo minkščiau ir leistų klausytojui nusiraminti, galbūt sulėtinti gyvenimo tempą – toks būtų tikslas.

– Kūrinyje gausu keiksmažodžių? Nuomonė apie kūrybos priartinimą prie šiuolaikinio gyvenimo – kontroversiška.

– Pagrindinė mano taisyklė – iki galo išlaikyti kūrinio charakterį. Gyvename pasaulyje, kuriame žmonės keikiasi. Nesikeikite, ir kūryboje nereikės keiksnoti (šypsosi). Personažų silpnybės leidžia skaitytojui labiau susilieti su kūriniu. Viskas atrodo realiau. Bet sutinku, nevalia persistengti.

– Kaip visuomet, pats kūrei garso takelį. Kokį jį rinkaisi? Ar keitei, stilizavai savo braižą, kuriam būdingos lengvos klavišinių melodijos?

– „Paleidau“ save nuo grandinių ir kūriau tai kas šaudavo į galvą. Realizavau ir seną svajonę įterpti klasikinės akademinės muzikos. Džiaugiuosi rezultatu, pats klausausi kiekvieną dieną.

– Neseniai įrašei ir fortepijoninės muzikos rinkinį „Piano pasaulis“ – Claude'o Debussy, Maurice'o Ravelio, Edvardo Griego, Ferenco Liszto, Frédérico Chopino, Sergejaus Rachmaninovo kūrinius (šiuos kompozitorius mėgsta ir vienas „Princo“ veikėjų, kriminalistas Vytautas Rotušė). Kokį kitą trejų metų masto projektą esi sumanęs?

– Vytautas Rotušė be galo myli šiuos nepaprasto talento kompozitorius. Beje, jis – tai mano senelis Vytautas Barkauskas, ilgą laiką dirbęs kriminalistu Kaune. Kaip ir kūrinio personažas, buvo šlubas, kadangi kartą banditai, kuriuos gaudė, jį nuvertė nuo motociklo. Pagrindiniai mano įkvėpėjai ir buvo senelis Vytautas bei močiutė Dalia-Uršulė, kuri pardavusi žemes daug prisidėjo prie Vilkaviškio katedros atstatymo. Ji nebuvo menininkė, bet jos tikėjimas buvo beprotiškas.

Ką tik išėjau kūrybinių atostogų („PlayStation“ plius „Nintendo“ – pozityvus laikas), o paskui sėsiu prie pasakos vaikams apie kosminius piratus, kuri vadinsis „Merkurijaus žvaigždė“. Kitas mano rimtas darbas bus „Labas rytas, Europa!“ – pasakojimas apie dvylikos metų berniuką Boleką Fialą, kuris 1945 metais per Prahos miesto bombardavimą prarado visą savo šeimą. Dėl patirto šoko jam sutrinka atmintis – kasdien tenka visko mokytis iš naujo. Viena, ką atsimena – savo šuns vardą – Europa.

– Elektroninę „Princo“ versiją galima atsisiųsti kartu su garso takeliu iš bandcamp.com svetainės. Ar tokią matai kūrybą ateityje – pdf plius mp3?

– Šiandien patogiausi yra būtent šie formatai. Garsinės knygos galima klausytis ir Youtube platformoje, skaityti internete. Viskas nemokamai, o parama skiriama „Aušros radijo“ leidyklos vystymui (naujam sintezatoriui). CD išleisiu tik simboliškai – kūryba noriu dalintis kuo patogesniais būdais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"