Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Garsusis Arvo Pärto kūrinys skirtas Irenos Veisaitės dukrai

 
2015 11 02 8:00
Profesorė Irena Veisaitė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Taip, tas kūrinys tikrai skirtas mano dukrai“, – patvirtina profesorė Irena Veisaitė. Lygiai tiek – pačiai profesorei. „Bet nežinau, ar verta tai skelbti, – iškart priduria ji. – Kažkaip pats kompozitorius to nelabai viešina.“

Lzinios.lt susisiekė su Arvo Pärto centru Estijoje, saugančiu, kaupiančiu ir tyrinėjančiu kompozitoriaus palikimą. Jie patvirtino, kad tai nėra paslaptis.

Beje, centro pastatas – Aliina House – pavadintas tokiu pat vardu, kaip ir dedikuotasis kūrinys. Arvo Pärto centras įsikūręs netoli Talino (35 kilometrai), Laulasmaa vietovėje, pušyne netoli jūros.

Kas ta Alina?

Opusas „Für Alina“ estų kompozitoriui tarsi atvėrė naują kvėpavimą ir buvo kelio į pasaulinę šlovę pradžia. Taip pat naujo stiliaus – tintinnabuli – gimimas. Pirmąsyk šis kūrinys fortepijonui buvo atliktas 1976 metais Taline.

Irenos Veisaitės dukra – Alina Bumaitė (dabar Slavinsky), vertėja – gyvena Londone, į kurį su tėvu emigravo 1974 metais.

Matydamas, kaip bičiulė Irena ilgisi išvykusios dukters, A. Pärtas parašė „Für Alina“ – paguodai.

„Aišku, kad paguodė, – šiandien patikina profesorė. – Tada mes gyvenome viename bute Taline. Gal kokius metus, gal ilgiau. A. Pärtas buvo vedęs antrąsyk – Norą, aš – ištekėjusi už estų režisieriaus Grigorijaus Kromanovo. Mes neturėjome kur gyventi ir jie mus priėmė. Su kompozitoriumi susipažinau, kai G. Kromanovas „Talinfilme“ statė „Briliantus proletariato diktatūrai“. A. Pärtas filmui rašė muziką. Alinos jis nepažinojo, bet matė, kaip man sunku: dukra išvyko ir beveik nebuvo vilties, jog kada nors pasimatysim. Maždaug tada rutuliojosi varpelių stilius. Ir pirmąjį tokį kūrinį jis skyrė Alinai. Buvau sujaudinta, priblokšta. Kūrinys iki šiol be galo populiarus, dažnai atliekamas, daug kur naudojamas. Prieš išvykimą į užsienį 1980 metais A. Pärtas buvo paklaustas, kas ta Alina (filmavo estų televizija). Kompozitorius, labai artistiškas žmogus, atsistojo, paėjo toliau, dingo iš kadro ir tepasakė: „Toli, toli...“ Paklaustas, kodėl išvažiuoja, ištarė: „Įgriso“ ir brūkštelėjo ranka sau per kaklą.“

Autoportretas iš šiukšlių dėžės

„Mano namai pilni Arvo Pärto, – sako Irena Veisaitė. – Turiu jo paveikslų, jo sveikinimų, jo portretą, jo baldų. Dabar jis toks garsus ir užimtas, kad nebeturi laiko bendrauti. Visas pasaulis jį žino ir sveikina 80-mečio proga.“

A. Pärto paveikslai – tai jo piešiniai, nupiešti, matyt, norint atsipalaiduoti, kai įtemptai rašydavo muziką. Tarp jų – autoportretas, kurį I. Veisaitė išėmė iš šiukšlių dėžės. „Jis puikiai piešė, bet kažkodėl išmesdavo, – pasakoja profesorė. – Buvo ne tik išskirtinis kompozitorius, apskritai talentingas žmogus. Be galo kuklus. Labai tikintis. Yra padaręs gerų darbų, apie kuriuos kategoriškai draudžia skelbti. Nuostabi, nepakartojama asmenybė. Skirčiau jam aukščiausius balus.“

Dar viena A. Pärto pieštinė kompozicija, kurią įrėmino ir saugo I. Veisaitė, sukurta ant skiautės natų popieriaus.

Profesorės bute kabo A. Pärto ir jo žmonos Noros portretas, tapytas dailininkės Irinos Brźeskajos (Brźeskos; 1909–1990). Pasak I. Veisaitės, į Estiją dailininkė atvyko iš Maskvos, palikusi ten šeimą, o apsistojusi Taline sukūrė daug žymių Estijos žmonių portretų. Taip pat ji nutapė I. Veisaitės portretą. Vėliau tapo stačiatikių vienuole.

Ant kitos sienos – fotografijos. A. Pärtas, I. Veisaitė ir G. Kromanovas Talino rotušėje maždaug 1975-aisiais. A. Pärtas ir I. Veisaitė, du draugai.

Sužinojęs apie G. Kromanovo mirtį, kompozitorius jo atminimui parašė muzikinį kūrinį. Rankraštį perdavė I. Veisaitei.

Tėvo Stanislovo varpeliai

Profesorė iki šiol dirba prie A. Pärto rašomojo stalo. Netoli jo stovi kėdė, ant kurios sėdėjo ir savo kūrinius rašė kompozitorius. Dalis didžiulės I. Veisaitės asmeninės bibliotekos knygų sudėstytos į A. Pärto lentynas. Prieš išvykdamas į užsienį, kompozitorius viską atidavė bičiulei Irenai.

Virtuvėje – tintinnabuli garsų meistro ir jo žmonos dovanotas varpelis. Čia profesorė prisimena A. Pärto viešnagę Lietuvoje ir jų visų apsilankymą pas Tėvą Stanislovą Paberžėje. „Kaip jis žaidė su jo varpeliais! – sako I. Veisaitė. – Tėvas Stanislovas buvo sukaupęs liturginių drabužių, saulučių, varpelių, žibintų rinkinius. A. Pärtas kaip pakerėtas skambino ir įdėmiai klausėsi kiekvieno garso, jam labai patiko tas skambesys. Kaip tik tuo metu klostėsi jo tintinnabuli – varpelių – stilius.“

Taigi galbūt šiuo požiūriu Lietuva turėjo įtakos garsiausio pasaulyje esto kūrybai.

„Ir dar apie Tėvą Stanislovą, – tęsia I. Veisaitė. – A. Pärto muziką labai paveikė grigališkasis giedojimas. Prisimenu, kad tada visi buvome bažnyčioje, ir Tėvas Stanislovas giedojo specialiai A. Pärtui.“

Ir dar viena nepaprasta detalė. Matydama kompozitorių skalbiantį savo vaikų vystyklus, I. Veisaitė nusistebėjo: „Užuot skalbęs, turėtum rašyti muziką!“ – „Negaliu, sąžinė bus nešvari, – atsakė A. Pärtas. – O tada negalėsiu kurti. Juk iš tiesų tai ne aš kuriu, o per mane ateina ta muzika. Nešvari sąžinė užkirstų jai kelius.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"