Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Gruzinai krašto grožį perteiks savitomis dainomis

 
2016 11 11 6:00
Gruzinų ansamblis “Bedinera” supažindins klausytojus su Gruzijos tradicinio vyrų dainavimo įvairove.
Gruzinų ansamblis “Bedinera” supažindins klausytojus su Gruzijos tradicinio vyrų dainavimo įvairove. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Lapkričio 16–20 dienomis Vilniuje vyksiantis XI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ žada būti reikšmingu kultūros įvykiu. Tarp devynių šalių folkloro kolektyvų – gruzinų ansamblis „Bedinera“, neseniai paminėjęs savo 80 metų sukaktį.

Išskirtinę progą perprasti paslaptingą Gruzijos sielą turės Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai lapkričio 17 dieną 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Gruzinų ansamblis „Bedinera“ supažindins klausytojus su Gruzijos tradicinio vyrų dainavimo įvairove. Bus atliekamos tiek senovinės, tiek mūsų dienų dainos pritariant liaudies instrumentui ir a cappella.

1936 metais, vadovaujant žymiam folklorininkui Ivanui Čomachijai, Calendžichos mieste buvo įsteigtas liaudies choras. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, prie choro prisidėjo tradicinių šokių grupė, ir ansambliui buvo suteiktas Calendžichos miesto kultūros namų dainų ir šokių kolektyvo „Bedinera“ vardas. „Bedinera“ – daugkartinis respublikinių ir tarptautinių konkursų ir festivalių laureatas. Kelios tradicinės dainos, atliktos „Bedineros“, yra panaudotos gruzinų meniniuose filmuose. Visi ansamblio 1936–1990 metų įrašai saugomi Tbilisio miesto radijo komiteto fonduose. Dabar kolektyvui, kuriame dainuoja skirtingo amžiaus vyrai ir viena solistė, vadovauja Murtaz Cimintija.

Tą patį lapkričio 17-osios vakarą, 19.30 val., per koncertą „Unikalios tradicijos“ sostinės Šv. Kotrynos bažnyčios lankytojų laukia susitikimas su festivalio „Pokrovskije kolokola“ dalyviais . Reta galimybė viename koncerte išgirsti pasaulyje pripažintą Gruzijos polifoninį dainavimą, susipažinti su dainuojamosiomis Baltarusijos Gomelio srities, Rusijos Vologdos srities tradicijomis, išgirsti Altajaus krašto gerklinį dainavimą ir retus liaudies instrumentus, taip pat Altajaus sentikių folklorą, susipažinti su Estijos setų, ukrainiečių, gyvenančių Lenkijos teritorijoje, kultūra, skirtingų Ukrainos regionų lyrinėmis ir apeigų dainomis, Italijos ir Bulgarijos dainomis ir šokiais bei Lietuvos sentikių dainuojamuoju paveldu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"