Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Guoda Gedvilaitė – romantiška, tragiška Clara

 
2017 01 17 10:15
Guoda Gedvilaitė: Clara Schumann – atsidavusi muzikė, žmona ir motina – yra pavyzdys. Rolanos Kunske nuotraukos

Pianistės Guodos Gedvilaitės atkurtame salone – muzikos pasaulio aukštuomenė: Cecile ir Felixas Mendelssohnai, Bavarijos princesė Elizabeth, Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV ir Clara Schumann ruošiasi koncertui. G. Gedvilaitė mini garsios vokiečių pianistės, kompozitorės C. Schumann 200 metų jubiliejų.

Vokietijoje gyvenanti Guoda C. Schumann ir jos vyro, taip pat kompozitoriaus Roberto Schumanno šeimos duetu susidomėjo prieš keletą metų. Pernai režisavo koncertą „Meilės daina“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Pasak autorės, Clara – atsidavusi muzikė, žmona ir motina – yra pavyzdys jai pačiai.

Dešimties koncertų ciklas Lietuvos koncertų salėse vyks iki 2019 metų rugsėjo 13 dienos, 200-ųjų C. Schumann gimimo metinių. Pirmasis salonas bus atidarytas rytoj Druskininkuose, G. Gedvilaitės gimtajame mieste. Sausio 19 dieną bus rengiamas Vilniaus filharmonijos Mažojoje salėje, sausio 21 dieną – Kauno filharmonijoje.

Joris Sodeika salone įkūnija pianistą vunderkindą, kompozitorių Felixą Mendelssohną.

Žiūrovas, romantizmo svečias

Išlikę Claros ir Roberto vienas kitam rašytų laiškų, juos rengdamasi koncertui skaitė Guoda. Iškart po vestuvių kompozitorių pora pradėjo rašyti ir vedybų dienoraštį. „Clara gavo tuščią knygą, kuriai Robertas rado paskirtį: „Tai bus mūsų minčių, išgyvenimų, norų, svajonių ir neišreikštų nepasitenkinimų dienoraštis.“ Savaitę rašydavo vienas, kitą – kitas. Jų raštuose susipina muzika ir kūrybiniai išgyvenimai, taip pat kasdieniai: „Kokia audringa buvo kelionė laivu iš Hamburgo į Kopenhagą!“ Kelionės tuo metu truko visą savaitę“, – pasakojo pianistė ir pridūrė, kad perskaityti susirašinėjimai paskatino ir ją vėl rašyti laiškus ranka.

Teatrališkame koncerte – Schumannai ir Mendelssohnai, Johannesas Brahmsas, Franzas Lisztas, Fredericas Chopinas, anuomet gyvenę rašytojai ir dailininkai susitinka su mūsų dienų publika. Istorines asmenybes įkūnija patys muzikai. Salone taip pat skaitoma poezija, bendraujama su klausytojais, aptariami meno kūriniai – taip žiūrovai tampa XIX amžiaus svečiais.

„Norėtųsi, kad jie pajaustų to amžiaus ramesnę laiko tėkmę, – sakė Guoda. – Nepretenduoju į autentiką (svarbiausia čia – muzika), bet akcentuoju istorinius faktus. Kostiumai padeda įsijausti į vaidmenį. Mūsų, atlikėjų, tarpusavio bendravimas – pakylėtas, mandagus, manieros – elegantiškos. Juk koncerte dalyvauja pats karalius!“

Iš kairės: Cecile ir Felixas Mendelssohnai, Bavarijos princesė Elizabeth, Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV ir Clara Schumann ruošiasi koncertui.

Susitikimai, įėję į istoriją

C. Shumann salone groja Čiurlionio kvarteto stygininkai, Joris Sodeika, vaidinantis pianistą vunderkindą, kompozitorių F. Mendelssohną. F. Mendelssohno mecenatas – Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV, šio žmona – Bavarijos princesė Elizabeth. C. Shumann muzikavimą mėgo ir pasakų autorius Hansas Christianas Andersenas. Jiedu susitiko 1842 metų kovą Kopenhagoje.

R. Schumannas tuo metu kūrė pagal H. Ch. Anderseno eiles. Žmonai prisakė rašytojo atsiklausti, ar jis galėtų savo kompozicijas dedikuoti Andersenui. „Šiandien – poetiška, džiaugsminga diena“, – atsiminimuose pasižymėjo rašytojas.

Taigi menininkai bendravo tarpusavyje, žinojo vieni kitų kūrinius. „Clara laiškuose aprašo, kokios įdomios H. Ch. Anderseno pasakos. Jis – dar nežinomas autorius, bet kiek potencialo! Andersenas tapo Claros gerbėju, žavėjosi ja ir kaip atlikėja, ir kaip jauna moterimi. Bet ji jau buvo ištekėjusi, savo širdį patikėjusi Robertui, sulaukusi pirmos jų dukros Marie. Tokios paralelės mane nustebino ir sužavėjo“, – svarstė G. Gedvilaitė.

Rengdamasi koncertui Guoda Gedvilaitė skaitė Claros ir Roberto laiškus vienas kitam, iškart po vestuvių kompozitorių pora pradėjo rašyti ir vedybų dienoraštį.

Tragiško likimo ikona

C. Schumann – pedagogė, muzikos kūrinių redaktorė, išpopuliarinusi ir savo vyro kūrybą. „Romantiška rašytoja, atsidavusi muzikai ir vyrui, genialiam kompozitoriui, taip pat septynių vaikų motina, – vardijo G. Gedvilaitė. – Poetiška ir subtili Clara yra man pavyzdys: taip stipriai ir besąlygiškai mylėti žmogų, džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka ir nepalūžti sunkiausiomis, beveik nepakeliamomis gyvenimo situacijomis, mėgti muziką – stipriai ir nepaviršutiniškai.“

Alinos Ožič nuotrauka

C. Schumann muzikavo daugiau nei šešis dešimtmečius. Nuo vaikystės jos karjerą griežtai diktavo tėvas. Pedagogas, pianinų parduotuvės savininkas Friedrichas Wieckas pats mokė dukrą skambinti fortepijonu. Kasdien dar po valandą ji studijuodavo smuiką, dainavimą, muzikos teoriją, kompoziciją, harmoniją.

Pirmąkart Clara koncertavo aštuonerių, komponuoti pradėjo vėliau – keturiolikos. Pirmojo koncerto metu sutiko kitą talentingą pianistą – savo būsimą vyrą – R. Schumanną. Devyneriais metais vyresnis jaunuolis taip susižavėjo Claros grojimu, kad paprašė motinos leisti teisės studijas iškeisti į fortepijono. Jo mokytoju tapo C. Schumann tėvas. Vėliau, beje, muzikų santuokai jis nepritarė.

Pianistės gyvenimą lydėjo tragedijos – vaikų mirtys, porą metų prieš mirtį R. Schumannas išprotėjo, ji pati gyvenimo pabaigoje apkurto. „Šiais laikais gal būtų įmanoma išgelbėti ir anksti prarastus vaikus, ir Robertą, pailginti jų gyvenimą“, – kalbėjo Guoda. Vis dėlto pirmuosiuose koncertuose ji akcentuoja gražiausią Schumannų gyvenimo etapą. „Jie – apimti kūrybos, vaikelio gimimo euforijos, dar nežino, koks likimas laukia. Vėlesniuose laikotarpiuose (kaip ir vėliau jų gyvenime) atsiras J. Brahmsas, F. Chopinas – kitos temos, žmonės. Todėl ir koncertų ciklą sugalvojau ilgesnį“, – užsiminė pašnekovė.

Clara Schumann Andreaso Staubo litografijoje.

Įkvėpė kovotojos dvasia

Anksti pradėjusi pianistės karjerą C. Schumann pakeitė fortepijono rečitalių repertuarą ir formatą, lavino klausytojų skonį. Buvo viena nedaugelio pianisčių, savo atliekamus kūrinius mokėjusių atmintinai.

Iš pradžių grojo virtuoziškus kūrinius – reikėjo įsitvirtinti, įrodyti, kad yra tokia pat stipri atlikėja, kaip ir kolegos vyrai. Vėliau augino vaikus – visą dešimtmetį negrojo. „Dievas davė talentą groti ne tam, kad sėdėčiau namie, o dalyčiausi juo su kitais“, – buvo įsitikinusi. Tad vėl ėmė keliauti po Europą. „Kitas etapas – J. Brahmso kūrinių puoselėjimas. Jai grojant girdėti vidiniai išgyvenimai, sukauptas skausmas – visas gyvenimas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Frankfurte G. Gedvilaitė gyvena daugiau nei dvidešimt metų. C. Schumann, Vokietijoje žinoma ir vertinama kompozitorė, buvo jos atradimas. „Yra ir kitų moterų kūrėjų, kurių biografijos žavi (pavyzdžiui, F. Mendelssohno vyresnioji sesuo Fanny, kuriai buvo uždrausta muzikuoti), bet su Clara radau ryšį“, – aiškino Goda. Mokydamasi groti C. Schumann kūrinius ji ėmė domėtis kompozitorės gyvenimu, apie jį skaito iki šiol. „Iš Claros laiškų iššifravau, kad ji nemėgo blizgučių, buvo natūrali. Taip pat nepasiduodanti kovotoja. Jos įkvėpta dvasia ir pati naudojuosi gyvenime“, – sakė pianistė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"