Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Gytis Padegimas teatre pagerbia trečiąjį prezidentą

 
2016 12 17 6:00
„Kai kurių to meto politikų valdžios troškimas buvo didesnis, pamynęs tautos suverenumą ir valią“, - sakė režisierius ir pjesės apie trečiąjį prezidentą autorius Gytis Padegimas.
„Kai kurių to meto politikų valdžios troškimas buvo didesnis, pamynęs tautos suverenumą ir valią“, - sakė režisierius ir pjesės apie trečiąjį prezidentą autorius Gytis Padegimas. Erlendo Bartulio nuotrauka

Gruodžio 17-ąją minimos 150-osios prezidento Kazio Griniaus gimimo metinės. Šią dieną režisierius Gytis Padegimas rengia savo naujausios pjesės skaitymą istorinėje prezidentūroje Kaune. „Alksniškės“ – apie K. Griniaus gyvenimą nuo 1942 iki 1944 metų, kai prezidentas buvo ištremtas iš Kauno už protestą dėl žydų naikinimo.

Kitąmet vasario 16-ąją Kauno kameriniame teatre vyks spektaklio premjera. Su kūrybine grupe režisierius vyko į Alksniškių kaimą, kur K. Grinius gyveno vokiečių okupacijos metais pas savo seserį Oną. Aktoriai aplankė jos sodybą, kapą, kaimo bažnyčią. Režisierius filmavo ir rinko medžiagą vaizdo projekcijoms, kurios bus naudojamos spektaklyje. Jo pastatymą parėmė Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas.

K. Griniaus pavardę G. Padegimas sako girdėjęs nuo vaikystės. Režisieriaus tėčio (fiziologo ir mokslininko Bernardo Padegimo) mokytojas buvo medicinos mokslų profesorius Vladas Lašas. Artimas K. Griniaus draugas V. Lašas inicijavo Kauno klinikų statybą, kartu jie pasistatė namus Aukštaičių gatvėje Kaune. „Bendraudamas su V. Lašu mano tėtis daug žinojo apie K. Grinių, ir mano paties vaizduotėje išliko pasakojimai, kaip jis pėsčias be jokios apsaugos eina į prezidentūrą, sustoja gatvėje, sveikinasi su žmonėmis“, – pasakojo pjesės autorius.

Už raštą prieš holokaustą – tremtis

K. Grinius gimė 1866 metais dabartiniame Marijampolės rajone, ūkininkų šeimoje. Jo pirmoji žmona Joana Griniuvienė buvo knygnešė. Kaune pažiūrėjusi Keturakio spektaklį „Amerika pirtyje“ ji sumanė statyti pjesę ir Marijampolėje. J. Griniuvienė su vaikais mirė Pirmojo pasaulinio karo metais. Likęs gyvas sūnus Kazys vėliau tapo Lietuvos kariuomenės pulkininku.

1926 metais K. Grinius buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Tų pačių metų pabaigoje, per K. Griniaus gimtadienį, įvykdytas karinis perversmas ir prezidentas buvo nuverstas. Nuo tada jis užsiėmė visuomenine ir šviečiamąja veikla, rašė apie mediciną. 1942 metais vokiečių generaliniam komisarui Kaune K. Grinius, Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius įteikė protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo ir Lietuvos kolonizavimo. Memorandumo autoriai buvo suimti.

„Kokia pilietinė drąsa ir kokio aukšto rango politikas, drįsęs paprieštarauti žydų kilmės žmonių šaudymui tada, kai pats popiežius tylėjo, – svarstė G. Padegimas. – K. Griniaus tarnavimas demokratijai buvo pagrindinė jo gyvenimo misija. Jis kovojo už laisvę, gyvendamas Amerikoje bandė kreipti pasaulio dėmesį į valstybių už geležinės uždangos likimą. Šais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys.“

Po mirties emigracijoje (JAV) K. Grinius su antrąja žmona Kristina Griniuviene buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, šiemet jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Pjesė – apie maištininkų šeimą

„Alksniškiai“ – pasakojimai apie K. Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį. G. Padegimas pjesę rašė praėjusį rugpjūtį savo sodyboje Juškonyse. Joje – tikslūs biografiniai faktai, autorius sukūrė ir prezidento portretą. K. Grinius prisimenamas kaip korektiškas, pakantus kitų nuomonei, sąžiningas ir kuklus žmogus, pasižymėjęs humoro jausmu.

Režisierius dialogus rašė naudodamasis paties K. Griniaus mintimis – gyvendamas Vokietijoje jis pradėjo rašyti memuarus, iš viso yra parašęs keturis tomus prisiminimų. „Šią vasarą perskaičiau keletą jam skirtų monografijų, į rankas pakliuvo viena, paskui kita knyga. Naudojausi autentiškais tekstais, todėl pjesė – arti realybės, istoriška, dokumentinė. Panorau pasidalyti ir paties susižavėjimu šia asmenybe, apie kurią dar mažai žinome“, – sakė G. Padegimas.

Laikotarpis, apie kurį bus kalbama spektaklyje – reikšmingas ir prieštaringas K. Griniaus gyvenime, tada prezidentas pradėjo galvoti ir apie demokratinių principų užrašymą. „Tremtyje jis tarsi turėjo laiko apmąstyti pasaulinius karus, valdžios jėgų kaitą, Europos ateities perspektyvas. Jis vaikščiodavo po laukus, sutikdavo seniai matytus žmones (kaip sakė Vincas Kudirka, stiprybės semdamasis iš praeities), kalbėjosi su savo sūnėnu Vytautu – jaunosios kartos patriotu, pasiryžusiu kovoti už Lietuvą. Šis laikotarpis – labai įdomus, verčia susimąstyti, kaip būtų susiklosčiusi Lietuvos istorija, jei demokratija būtų gyvavusi“, – tikino pašnekovas.

Istorinės temos – dažnos G. Padegimo kūryboje. Jis statė spektaklius apie įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius, lietuviškos dramaturgijos kūrinius (Justino Marcinkevičiaus, Liucijos Armonaitės, Arvydo Juozaičio), sukūrė pjesę apie rašytoją Juozapą Albiną Herbačiauską, joje taip pat rėmėsi autoriaus tekstais ir memuarais.

Kultūra senelių palėpėje

Šiuo metu režisierius dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Klaipėdos universitete. Šiemet išleista jo mokomoji knyga „Michailo Čechovo vaidybos metodo dėstymas“. G. Padegimas kuria Kauno kameriniame teatre. Šio teatro aktoriai pjesę skaitys gruodžio 17-osios vakarą, kurį (prieš 90 metų) ir įvyko minėtas perversmas.

„Kaip dramatiška! Svarstau, kad anuomet jo gimimo dieną mokyklose turėjo būti rengiamos šiai datai skirtos pamokos, bažnyčiose laikomos mišios, Kaune buvo paruoštos vitrinos su prezidento portretais. O staiga viso to neįvyko – kai kurių to meto politikų valdžios troškimas buvo didesnis, pamynęs tautos suverenumą ir valią“, – mąstė G. Padegimas. Politinių spektaklių statyti jis niekad nesiekė, bet sako, kad menininko tikslas – įprasminti, atgaivinti istoriją, padėti atsakyti į šiandienos klausimus.

Teatralo susidomėjimas istorija atsirado dar vaikystėje, klausantis tėčio istorijų apie K. Grinių: iš stalčiaus ištraukdavęs jis duodavo sūnui skaityti Adolfo Šapokos „Lietuvos istoriją“. „Tėčio tėviškėje, Dzūkijos vienkiemyje, palėpėje buvo slepiama ir saugoma jo dėdės, jauno karininko, biblioteka, kurią šis surinko studijuodamas Kaune. Čia mokydamasis jis prenumeravo visus įmanomus literatūros ir meno žurnalus. Atvažiavęs vasaroti pas senelius lipdavau „ant aukšto“ ir dienų dienomis ten skaitydavau“, – prisiminė režisierius.

Pasak jo, teatras visada buvo Padegimų šeimoje – tėvai klausydavosi Kipro Petrausko, vakarais, grįžę iš spektaklių, apie juos kalbėdavo. Kai sūnus svarstė, kurią – istorijos ar teatro – profesiją pasirinkti, tėvai supažindino su teatralais. Šie papasakojo apie scenos meno užkulisius, ne tik gražiąją, bet ir sunkiąją dalį, kuri būsimo režisieriaus neišgąsdino.

Aplankė 44 svečiai

Kaip 2011-aisiais kurdamas JAH, taip ir dabar, rašydamas „Alksniškius“, G. Padegimas gręžiasi į istorines asmenybes, išlikusius dokumentinius jų tekstus.

JAH skamba J. A. Herbačiausko „Vampukų opera“, pradedama žodžiais „Mūzos, atsibuskit“. G. Padegimo mūzos, sako jis, – poezija, muzika, kelionės ir gamta. „Jei reikia rinktis filhamoniją ar spektaklį, renkuosi klasikinę muziką. Mėgstu poeziją ir gamtą, dėl to daug keliauju po Lietuvą, – vardijo režisierius ir suskaičiavo kitas mūzas: – Vasaromis su aktoriais repetuojame ir kūrybines dirbtuves rengiame Juškonyse. Šiemet, rašantį pjesę, šioje sodyboje mane aplankė 44 svečiai.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"