Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Gyvenimą kuria kaip paveikslą

 
2015 11 09 13:22
Kartu su paroda „Gyvenimo spalvos ir atsakymai“ pristatytas albumas, į kurį sudėti Grytės Pintukaitės tapybos darbai bei muzikinės improvizacijos. Fone – Galinos Dauguvietytės portretas, 2015 m. Aušros Volungės nuotrauka

Dailininkė portretistė Grytė Pintukaitė galerijoje „555“ atidarė jau trisdešimtąją savo darbų parodą „Gyvenimo spalvos ir atsakymai“. Joje – keliasdešimt aktorių, operos ir baleto atlikėjų, muzikantų bei menininkės sutiktų žmonių portretų.

Kaip sako G. Pintukaitė, pats gyvenimas jai – kaip tapyba. „Nėra ribų tarp gyvenimo ir kūrybos. Kaip nulipusi nuo molberto, su skrybėle, besitęsiančiu vualiu išeinu iš studijos ir žvilgsniu tapau, žaidžiu spalvomis“, – pasakojo menininkė.

Sutinka užkulisiuose ar gatvėje

Portretistė yra nutapiusi ne vieną scenos menininką: aktores Jūratę Onaitytę, Reginą Varnaitę, režisierę Galiną Dauguvietytę, solistes Sigutę Stonytę, Judita Leitaitę, baleriną Eglę Špokaitę, smuikininką Vilhelmą Čepinskį ir kitus.

Paveikslas „Tu taip toli...“ rugsėjį atstovavo Lietuvai pasaulinėje Pekino bienaleje. /Asmeninio albumo nuotraukos

Pati G. Pintukaitė gyvendama Kaune šoko pas Jūratę ir Česlovą Norvaišas, vėliau mokėsi aktorinio ir klasikinio dainavimo. Jos tėtis yra Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Algirdas Pintukas. „Išeinu iš teatro sužavėta, pilna emocijų, užkulisiuose užkalbinu patikusį aktorių, sukuriu jo portretą, – pasirinktus herojus vardijo Grytė. – O galbūt tą pačią diena netikėtai sutinku gatve einantį žmogų, gyvenimo menininką, visų apleistą bobutę, žvelgiančią pro langą į šviesą. Ją taip pat turiu nutapyti.“

G. Pintukaitės tapyba – ne realistinė, o atskleidžianti žmogaus charakterio ypatybes. Pirmasis eskizas – susitikimas. Grytė sako kaip aktorė įsikūnijanti į tapomą žmogų, jo vidinį pasaulį.

Tuomet piešia iš natūros, dažniausiai pakanka vos vieno susitikimo. „Su žmogumi, kuris man pozuoja, dalijamės, keičiamės vienas kito praeitimi ir ateitimi. Nereikia, kad sėdėtų sustingęs, gerai, jei juda, kalba, – galiu dar labiau į jį įsigilinti, – apie savo darbo procesą pasakojo portretistė ir pridūrė: – E. Špokaitę stebėjau užkulisiuose, jos grimo kambaryje, su G. Dauguvietyte susidraugavome – paveikslas nesibaigia užbaigtu paveikslu.“

Kompozicijos-būsenos

G. Pintukaitė tapyti pradėjo savo šeimos narių portretus. Juokavo, kad pagrindinis jos pozuotojas – tėtis, įvairiais gyvenimo laikotarpiais ar fiksuojant skirtingus vaidmenis, taip pat literatė mama, sūnus.

Nutapė ir nemažai autoportretų. Pasak autorės, kartais žmonės nori įsigyti jos atvaizdus dėl paveiksluose atsispindinčių bendražmogiškų temų. „Kai esu paliesta skausmo ar džiugesio, šios būsenos atsispindi ir mano autoportretuose. Nors taip jų nevadinu – kiekvienas turi po antrą pavadinimą“, – kalbėjo ji.

Dailininkei artima meilės tema, šioje parodoje ji tiria vyro ir moters pasaulius, jų santykius. Tapydama kitus žmones sukūrė kompozicijų, kurios taip pat atskleidžia vidines būsenas. Jau pastebi ir besikeičiantį kūrybos etapą: „Vieni portretai reprezentuoja asmenybę, o kiti – būsenas. Kuo toliau, tuo labiau norisi perteikti ir kito žmogaus sielos virpesį, ir savo mintį. Vis labiau suprantu, kad vienas kitą traukiame ne išore, o kalbamės vidumi, atsivėrę nematomiems dalykams“, – svarstė Grytė.

Grytės autoportretai turi ir antrąjį pavadinimą. „Po lietsargiu“, 2012 m.

Moterys iš Kinijos

Rugsėjo pabaigoje G. Pintukaitė ir dailininkas Antanas Obcarskas atstovavo Lietuvai pasaulinėje meno bienaleje Pekine. Šių metų tema buvo „Atmintis ir sapnas“, bienalės simpoziume Grytė skaitė pranešimą tema „Užuomina ir tyla mene“. „Buvo smagu aplankyti penkiaaukštį Kinijos nacionalinį muziejų, susipažinti su savo šalies meną atstovaujančiais dailininkais iš viso pasaulio. Netikėtai nustebino, kad patys kinų menotyrininkai dalyvauti bienalėje atrinko Lietuvą. Esu laimingame gyvenimo etape“, – įspūdžiais dalijosi menininkė, kurios paveikslą kinai panoro įtraukti į muziejaus kolekciją.

Grytė pakviesta po pusmečio dalyvauti parodoje „Kinija užsienio menininko akimis...“ „Kiekvienas menininkas, matyt, pamato tuos motyvus, kurie jam artimi, – tikino portretistė, stebėjusi šventes parkuose. – Staiga kaip iš mano paveikslų pasipylė moterys su išpuoštais lietsargiais, spalvingomis tautinėmis suknelėmis, tarp kurių ir aš įsipyniau. Parodai nebūtinai kursiu psichologinį portretą, mano paskutinieji portretai virsta abstrakcijomis. Kinija mane įkvėpė jas tęsti.“

Dainuojanti dailininkė

Kartu su paroda „Gyvenimo spalvos ir atsakymai“ pristatytas ir albumas, į kurį sudėti autorės tapybos darbai bei muzikinės improvizacijos. Grytė dainuoja, groja fortepijonu, koncerte sudalyvavo ir poeziją skaitė A. Pintukas, dailininkės sesuo, sopranas Gabrielė Pintukaitė.

Pintukai dažnai susitinka per Grytės parodų atidarymus arba meno (magiškojo teatro) vakarus, kuriuos ji rengia savo dirbtuvėse. „Dailės keliu einu nuo mažumės ir dėkoju tėveliams, kad pastebėjo šį mano polinkį, – sakė Grytė, kuri tais pačiais metais buvo įstojusi ir į aktorinį, ir dainavimą. – Dabar jaučiu, kad tapybą pasirinkau teisingai, nes čia – laisvė, pati esu ir kompozitorė, ir aktorė. O tapybos vardu vadinu viską – kūrybą, bendravimą su žmonėmis, tylą, ir stebuklingą gyvenimą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"