Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Halės turgus tapo J. S. Bacho legendos dalimi

 
2017 09 02 12:00
Festivalio meno vadovas, akordeonininkas Martynas Levickis priminė legendą, kai gerokai jau primirštas Johannas Sebastianas Bachas vėl buvo atrastas Vokietijos ūkininkų turguje.
Festivalio meno vadovas, akordeonininkas Martynas Levickis priminė legendą, kai gerokai jau primirštas Johannas Sebastianas Bachas vėl buvo atrastas Vokietijos ūkininkų turguje. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Johanno Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll – Halės turguje. „Per 22 metus, kiek čia dirbu, nieko panašaus nėra buvę“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino prekeivė Vita. Tą vakarą neliko nė paties turgaus – klasikinės muzikos galia jis virto ištaiginga koncertų arena.

Festivalis „Akordeono muzikos savaitė“, prasidėjęs Lietuvos zoologijos sode Kaune, užsukęs į sostinės Šv. Kotrynos bažnyčią, Lokomotyvų remonto depą, apsilankė vietoje, kur nuolat maigomi skaičiuotuvai, mačetėmis dozuojamos dešros, maišosi mėsos, sūrio, prieskonių kvapai, gurmė parduotuvėlės prakaituoja kavos aromatu.

Praėjusio amžiaus pradžią menančioje Halėje vargonininkė Kristina Kuzminskaitė ir italų akordeonininkas Pietro Roffi surengė – per šykštu būtų sakyti neįprastą! – koncertą „Bachas turguje: dialogai / labirintai“. Nuo ano šimtmečio pradžios nieko panašaus ši vieta ir nebuvo mačiusi.

Nepaprasta pardavėja

Aštuntą valandą vakaro nė vienas klausytojas nesitikėjo, kad turgaus prekyba vyks kaip vykusi: drieksis pirkėjų eilės, vieni pirštu pardavėjoms baksnos į kumpelius, o kiti patenkinti atsišvartuos nuo vitrinos, maišelin įsikrovę būtiną ar tik dėl festivalinės nuotaikos nupirktą prekę.

Tikėdamiesi sulaukti daugiau pirkėjų, prekeiviai pratęsė darbo laiką. Regis, neapsiriko. Vis dėlto didesnė publikos dalis rinkosi dėl paties koncerto.

Festivalio meno vadovas, akordeonininkas Martynas Levickis priminė legendą, kai gerokai jau primirštas J. S. Bachas vėl buvo atrastas Vokietijos ūkininkų turguje – į jį vynioti sūriai ir dešros.

K. Kuzminskaitės muzikavimo vieta – portatyviniai vargonai – turguje irgi priminė kompaktišką krautuvėlę. Tik „pardavėja“ dalijosi dvasinėmis ir estetinėmis gėrybėmis, o ir sėdėjo neįprastai – pirkėjams atsukusi nugarą.

Italas P. Roffi įsitaisė balkone, sakytum, viškose. Man ši rokiruotė pasirodė verta dėmesio: liaudiškasis akordeonas užėmė vargonų ir giedotojų vietą, o instrumentų karalius priešingai – iš aukštybių nusileido arčiau liaudies.

Suardė šimtametę tvarką

Kai nugriaudėjo pirmieji J. S. Bacho akordai, viskas ūmai pasikeitė. Prigeso apšvietimas, prožektoriai mėlynai ir raudonai apliejo Halės turgavietės konstrukcijas. Prie langų gęstantį veidą priplojo vakaras, turbūt nepatikėjęs tokiu šimtametės tvarkos suardymu.

Pirkėjai ir pardavėjai nutraukė mainus, susėdo kas kur: tarp šaldytuvų, prie kavos puodelių kavinukėse ar ant plastiko dėžių, kuriose prekymečiu nešiojami produktai. Kiti neskubriai vaikštinėjo po navomis arba nugrimzdę į rimtį ramstė stiklines pertvaras. Tą valandą, na – dvi, visi virto klausytojais.

Mintis surengti tokį koncertą Martynui Levickiui kilo po to, kai sužinojo, kad Halės pastatas buvo statomas pagal bazilikos planą – kaip bažnyčia.

Nieko nevartojusiam jūsų ištikimam tarnui iš pradžių pasidingojo, kad jo atsidurta kažkurioje vokiškojo pasaulio stotyje. Gal Berlyne, o gal Hamburge? Tuoj atvažiuos tramvajus ir visas aukštas iš jo liuoktelės poetas Kazys Binkis. Sveikas, modernizme!

Ne, tramvajaus vietoje po centrine nava stovėjo tik stiklinis krautuvėlių ešelonas. Durys uždarytos, keleivių nėra, vadinasi, niekur judėti neketina.

Laiku pasirūpino paslėpti

Bachas (gal jau ir Bakchas) darė savo. Pasikeisdami, K. Kuzminskaitė grieždama tokatas, fugas ir preliudus, o P. Roffi – beveik visas Goldbergo variacijas, muzikai taip įsismarkavo, kad Halė užlieta taurių garsų darėsi panaši į bažnyčią.

Virš visų žemiškų gėrybių, virš nugarinių ir karkų, suknelių ir batų, sviesto ir grietinės, regis, ėmė ir išsiskleidė amžinybės dvasia. Pakylėjanti, net sugraudinanti. J. S. Bacho atminimas buvo atgaivintas, jo kūryba prikelta.

O Lozoriau, pamaniau, nerimastingai žvelgdamas į šaldytuvus, ar muzikos galia ir valia neatgis ten laikomi lašiniai ir kanopos, neatsilieps gurgiančių pilvų maršu? Ne, laiku pasirūpinta juos pridengti marška.

Muzikinis debiutas tėvynėje

Mintis surengti tokį koncertą M. Levickiui kilo po to, kai iš menotyrininko Vido Poškaus knygos „Nedingęs Vilnius“ sužinojo, kad Halės pastatas buvo statomas pagal bazilikos planą – kaip bažnyčia.

„Ką gi, jei taip, pamaniau, tegul čia skamba religinę muziką rašęs J. S. Bachas“, – LŽ atskleidė festivalio meno vadovas.

Vargonininkė K. Kuzminskaitė sparčiai garsėjantį M. Levickį surado pati, per feisbuką, siūliusi jam kartu koncertuoti. Ko gero, taip atsitiks ateityje, o kol kas pirmuoju vargonininkės partneriu Lietuvos scenoje tapo italas P. Roffi.

Visi skeptiškai sako „turgus, turgus“, o pažiūrėkite, kaip čia šaunu, koks gražus statinys, kokia gera akustika!

Vokietijoje gyvenanti lietuvė vadovauja penkiems chorams, styginių orkestrui, užsiima pedagogine veikla, dirba Rotenbucho bazilikos sakralinės muzikos choro vadove. Ji mokėsi Rokiškio kolegijoje, Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Greifsvaldo universitete, studijas tęsė Rotenburgo-Štutgarto aukštojoje sakralinės muzikos mokykloje.

Galima teigti, kad lietuvių publikai pirmasis šią vargonininkę atrado M. Levickis. Per 17 metų tai pirmasis muzikės pasirodymas tėvynainiams.

„Bachui nebuvo svetimas paprasto žmogaus gyvenimas. Net ir turguje jo muzika gali būti kiekvienam artima. Tad viskas dera, – J. S. Bacho ir turgaus klausimu pasisakė K. Kuzminskaitė. – Manau, priešingai: sakralinę muziką pernelyg sterilizuojame. Lietuvoje ne kiekviena bažnyčia leidžia surengti sakralinės muzikos koncertą. Kai kuriems dvasininkams ji nėra pakankamai šventa. Tai liūdna ir tamsu.“

Kitokia publika

Turgavietėje delikatesais prekiaujanti Ligita dirbo viršvalandžius, tikėdamasi sulaukti daugiau pirkėjų ir „kitokios publikos“. Akordeonui ir vargonams sakė esanti dar kiek per jauna, jai labiau prie širdies šiuolaikinė radijo stočių transliuojama muzika, o iš lietuvių – Jazzu.

Poetas, kultūros renginių organizatorius Juozas Žitkauskas stovėjo sustingęs, kerintiems muzikos garsams leisdamas pripildyti jį visą. Pažadintas atsakė akordeono muzikai visada buvęs neabejingas, gražiai juo „grajydavo“ tėviškės dzūkai.

„Kadangi vis nepataikydavau į klavišus, anksti supratau, kad muzikantas nebūsiu, nebent „grojikas nervais“. Toks ir likau, o muzikos klausausi mielai, ji visada mane kur nors nukelia, nuskraidina arba pridaužia“, – teigė J. Žitkauskas.

Klausant koncerto jam kilo simbolinė mintis, kad viskas ateina iš žemės: nuo jos į aukštį kyla muzika, iš jos randasi dešros ir visos kitos valgomos gėrybės. Sakė, turbūt nusipirksiąs ir dešrikės, kad pjaustydamas griežinėlius ir kramtydamas lavintų ritmo pojūtį.

Dievo dovana Lietuvai

Halės prekeivei Vitai akordeono muzika – gerai pažįstama, vaikystėje Lentvaryje mokėsi groti šiuo instrumentu. „Kadangi mano dėdė Česlovas buvo kaimo muzikantas, tai man labai patiko tokia muzika“, – prisipažino ji. Vis dėlto gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad muzikante netapo, nuėjo į tiksliuosius mokslus, chemiją, matematiką.

„Tokio šurmulio Halėje dar nebuvo. Visi skeptiškai sako „turgus, turgus“, o jūs pažiūrėkite, kaip čia šaunu, koks gražus statinys, kokia gera akustika! Šaunūs žmonės, pakili nuotaika... M. Levickis – tikra Dievo dovana Lietuvai!“ – apibendrino Vita.

Prekeivei Leokadijai irgi labai patiko festivalio viešnagė Halėje. Uždariusi savo vitriną, ji pasiliko klausytis koncerto. „Tokių renginių čia galėtų būti dažniau. Tik reikia truputį linksmesnės muzikos, kad žmonės galėtų ir pašokti. Gal turgaus valdžia apie tai susimąstys“, – vylėsi Leokadija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"