Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Į Galvės ežerą netrukus nutūps šokančios gulbės

 
2016 07 20 6:00
Kad spektaklių metu šokti nebūtų slidu, įvairias scenos paviršiaus medžiagas ir puantus išbando primabalerina Olga Konošenko
Kad spektaklių metu šokti nebūtų slidu, įvairias scenos paviršiaus medžiagas ir puantus išbando primabalerina Olga Konošenko Organizatorių nuotraukos

Žiūrovus užburiantis vaizdas – Piotro Čaikovskio baletas „Gulbių ežeras“ ant plūduriuojančios scenos Trakuose, Galvės ežere – šiemet bus rodomas jau trečią kartą. Organizatoriai parinko dar du klasikinio baleto perlus – Fryderyko Chopino „Šopenianą“ ir Ludwigo Minkaus baleto „Bajaderė“ trečiąjį veiksmą „Šešėlių karalystė“.

Baleto spektakliai Trakuose vyks rugpjūčio 5 ir 6 dienomis, o rugpjūčio 7-ąją Palangos koncertų salėje bus surengtas gala koncertas. Vasaros baleto šventėje (meno vadovė Tatjana Sedunova) pasirodys ryškiausios pasaulinio lygio baleto žvaigždės – Londono karališkojo (Covent Garden) teatro primarijus ukrainietis Ivanas Putrovas, Ukrainos nacionalinio baleto primabalerina Olesia Šaitanova, taip pat dviejų geriausių Ukrainos operos ir baleto teatrų trupės.

Padeda ir narai

Pasak projekto kuratorės Jelenos Lebedevos, ypač svarbus techninis pasirengimas. „Scena montuojama 20 metrų nuo pakrantės, gylis toje vietoje – 8 metrai. Pernai buvo labai vėjuota, todėl sceną vėjas nunešė 30 metrų nuo kranto. Stengiamės, kad taip nenutiktų šiemet. Visą dugną apžiūrėjo narai, parinko tinkamiausią vietą. Labai svarbu, kad pontoninė scena stovėtų stabiliai, – aiškino ji. – Rengdami šią šventę neturime iš ko semtis patirties, nes projektas yra unikalus, galima sakyti, eksperimentinis. Kitados Madride teko matyti spektaklį ant vandens, tik ten pastatyti sceną buvo lengviau, nes jų ežero dugnas buvo cementuotas. Trakuose viskas kitaip.“

Narų komanda pontoninei scenai parinko tinkamiausią vietą.
Narų komanda pontoninei scenai parinko tinkamiausią vietą.

Klasika žvaigždžių šviesoje

Kad vaizdas dar labiau susilietų su ežeru, tamsoje atrodytų tarsi gulbės šoka vandenyje, šiemet organizatoriai sceną pažemino iki 1,20 metro (pernai buvo 2 metrų aukščio). „Baleto artistai į šią sceną subėga žemu 100 metrų ilgio tilteliu, kurio tamsoje beveik nematyti. Atrodo, tarsi šokėjai bėgtų vandens paviršiumi. Žiūrovams tai paliko įspūdį, – teigė J. Lebedeva. – Šį tiltelį pritaikysime ir kitiems spektakliams – „Šopenianai“ ir „Šešėlių karalystėje“. Ant jo irgi bus šokama.“

Primabalerina Olga Konošenko scenos statybų aikštelėje išbando, ar šokėjams šokti bus patogu.
Primabalerina Olga Konošenko scenos statybų aikštelėje išbando, ar šokėjams šokti bus patogu.

Kaip pasakojo J. Lebedeva, baletas scenoje ant ežero daro įspūdį ir patiems šokėjams. „Užpernai Latvijos nacionalinio baleto artistai prisipažino patys buvę tarsi užburti įspūdžio. Įsivaizduokite: ežeras, žvaigždės, šviesų žaismas, gamta, pilis... Visų artistų akys švytėjo, – džiaugėsi projekto organizatorė. – Be to, pasirinkome klasikinius baleto spektaklius, jie gamtoje geriau dera nei modernūs.“

„Šopenianos“ Lietuvos baleto repertuare apskritai nėra, Vilniaus publika tokio spektaklio dar nemačiusi. Todėl vien tai yra įdomu. „Ieškojome tokio spektaklio, kur būtų daug artistų, nes scena didelė – dvigubai didesnė nei teatre. Dar svarbu, kad šokėjai būtų šviesiais drabužiais, kitaip tamsoje scenoje be kulisų nesimatys. „Šopeniana“ tam tinka, – sakė J. Lebedeva. – „Šešėlių karalystė“ – techniškai pats sudėtingiausias iš visų baletų, tad žiūrovus turėtų sužavėti. Tai bus gražiausia, ką galima parodyti ant vandens.“

Vasaros baleto šventė jau laukia žiūrovų.
Vasaros baleto šventė jau laukia žiūrovų.

Techniniai sprendimai

Kadangi užpernai virš ežero tvyranti drėgmė nugulė sceną ir šokėjams buvo slidu, šiemet iš anksto bandomos įvairios medžiagos, kurios tą drėgmę sugertų. „Kol kas neapsisprendėme, kokią medžiagą rinksimės, bet ant linoleumo klosime dar vieną sluoksnį, pasiūsime 500 kvadratinių metrų scenos apdangalą, – teigė J. Lebedeva. – Svarbu, kad ir šokėjų puantai būtų neslidūs. Jie būna skirtingų firmą, vienus reikia apsiūti dar kokia nors medžiaga, kitų nereikia. Ieškome geriausių variantų, susirašinėjame, kalbamės su atvykstančiais šokėjais.“

Organizatoriams daug padeda Lietuvos nacionalinio baleto primabalerina Olga Konošenko, ji išbando ant drėgno paviršiaus šokti su įvairiomis medžiagomis apsiūtais puantais.

Projekto kuratorė J. Lebedeva pati daug metų yra šokusi Rusijoje, vėliau Lietuvos baleto trupėje, todėl gerai supranta problemas, kurios šokėjai gali kilti neįprastoje scenoje ant vandens. „Labai svarbu, kad artistams būtų patogu, nes tai lemia ir atlikimo kokybę. O jei slidu, neįmanoma parodyti viso savo meistriškumo, – pabrėžė pašnekovė. – Šiemet sceną dar šiek tiek padidinome – kad artistams netrūktų erdvės. Kaip pastebėjome anksčiau, dėl atsargumo jie niekada nešoka iki scenos krašto, palieka kokius du metrus.“

Kaip prisipažino projekto kuratorė, tokiam dideliam, techniškai sudėtingam projektui VšĮ „Klasikinio baleto fondas“ pradeda ruoštis jau prieš metus, o pusmetį dirba intensyviai. „O tada spektakliai per kelis vakarus išskrenda kaip drugeliai į nakties tamsą, – sakė J. Lebedeva. – Gerai, kad bus nufilmuota Lietuvos televizijos.“

Devintą valandą vakaro prasidedantys baleto spektakliai susilies su ežero tamsa.
Devintą valandą vakaro prasidedantys baleto spektakliai susilies su ežero tamsa.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"