Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Į Lietuvą atvežami Čekijos impresionistų darbai

 
2017 09 05 17:25
František Jakub. Gamtos giesmė. 1906

Lietuvos dailės muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje rugsėjo 7 dieną Vilniaus paveikslų galerijoje atidaro parodą „Banko „Česká spořitelna“ rinkinio šedevrai“, kuri supažindins su XIX a.-XX pr. čekų daile (veiks iki lapkričio 19 d.).

Ši paroda yra išskirtinė, nes banko „Česká spořitelna“ sukaupta šio laikotarpio dailininkų kūrinių kolekcija yra didžiausia ir vientisiausia visoje Čekijos Respublikoje.

Rugsėjo 8 dieną 16.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks parodos kuratorės dr. Duňos Panenkovos paskaita „Peizažų tapyba Čekijoje XIX a. – XX a. I pusėje“ (paskaita vyks čekų kalba ir bus verčiama į lietuvių kalbą). Dr. Duňa Panenková – viena autoritetingiausių ir žymiausių čekų meno istorikių, visame pasaulyje garsi tarptautinių parodų kuratorė, ilgametė Prahos karališkosios pilies darbuotoja. Ji talkino Valdovų rūmų atkūrimo specialistams, konsultavo įvairiais Vidurio Europos meninių ryšių klausimais, 2016 metų gegužę Valdovų rūmuose skaitė paskaitą apie Čekijos pilis ir dvarus.

Bankas ir menas

Pirmoji taupomoji kasa (šiandien – bankas „Česká spořitelna“) dabartinės Čekijos ir Moravijos teritorijoje buvo pastatyta 1825 metais. Viena priežasčių įsteigti tokią instituciją buvo įsitikinimas, kad pagerės gyvenimas ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams. Gyventojai buvo mokomi taupyti, kaupti pinigus senatvei, planuoti finansus ir numatyti savo išlaidas. Šis iš pažiūros paprastas motyvas tuo metu buvo beveik revoliucinis ir ypač sėkmingas.

Tačiau bankas rūpinosi ne tik pinigais, bet ir kultūriniu gyvenimu. Penkiasdešimties metų veiklos proga „Česká spořitelna“ Prahos centre pastatė Rudolfinumą – pastatą, kuriame buvo įrengta koncertų salė ir meno galerija. Šiandien Rudolfinumas yra vienas reikšmingiausių neorenesanso stiliaus architektūros paminklų Prahoje.

Rėmė menininkus

Įvairiuose šalies regionuose įsikūrę banko „Česká spořitelna“ filialai pirko vietinių menininkų kūrinius, rėmė jaunuosius muzikus ir tokiu būdu formavo, ugdė visuomenės skonį, skatino domėtis kultūra. Bankas pirkdavo dailininkų darbus, nes žmonės juos pažinojo, o šie tapė tai, kas domino visus. Todėl sukurti paveikslai šiandien reikšmingi ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip šalies kultūros istorijos artefaktai.

Parodoje pristatoma apie šimtas darbų. Joje eksponuojami ir tokių žymių čekų dailininkų, kaip Jóža Úprka, Luděkas Maroldas, Františekas Ženíšekas, darbai. Dominuojanti tema – kraštovaizdis. Šis žanras minimu laikotarpiu buvo populiarus ne tik Čekijoje, bet ir visoje Europoje. Prahos dailės akademijos absolventų Adolfo Kosáreko, Hugo Ulliko ir Antoníno Waldhauserio darbai yra labai aukštos meninės vertės. Antoníno Chittussi kūrybai didelę įtaką padarė impresionistų mokyklos atstovai (Theodore’as Rousseau, Charles’is-François Daubigny, Camille’is Corot).

Peizažistų studija

1887 metais į Prahos dailės akademiją dėstyti buvo pakviestas žymus čekų peizažistas, profesorius Julius Mařákas. Dvylika metų veikusi J. Mařáko studija išaugino itin stiprią šio žanro tapytojų kartą. „Česká spořitelna“ kolekcijoje saugomi J. Mařáko mokinių Ferdinando Engelmüllerio, Otakaro Lebedos, Jano Honsos, Jaroslavo Panuškos, Oto Bubeníčeko, Aloiso Kalvodos, Františeko Kaváno, Karlo Langerio, Stanislavo Loleko, Františeko Pečinkos ir Josefo Ullmanno darbai. Į studijos plenerus atvykdavo ir Antonínas Hudečekas. Plačiojoje visuomenėje buvo populiarūs Karlo Liebschero ir Václavo Jansos darbai, dar atstovaujantys konservatyviajai kraštovaizdžio tapybos srovei. Šalia stiprios tradicinės mokyklos, kuriai vadovavo Antonínas Slavíčekas, kūrėsi naujoji karta, paveikta impresionizmo ir postimpresionizmo. Charakteringiausios impresionizmo savybės ryškiausiai atsispindėjo Ludvíko Kubos, Františeko Cínos Jelíneko, Gustavo Poršo kūryboje.

Žymių Čekijos dailininkų, tokių kaip Emilis Arturas Pittermannas-Longenas, Václavas Špála, Jindřichas Prucha, Janas Trampotas ir Otakaras Nejedlý, darbuose jau įžvelgiame ir naujų krypčių – ekspresionizmo, kubizmo, taip pat ir Paulio Cézanne’o įtaką. Saviti Vlastimilo Rados ir Karlo Holano miestą bei miesto periferijas vaizduojantys paveikslai.

Šioje parodoje mažiau figūrinės tapybos atstovų darbų, bet ir čia netrūksta žinomų vardų: Václavas Brožíkas, Vojtěchas Hynaisas, Emanuelis Krescencas Liška, Františekas Ženíšekas, taip pat unikalūs ir išskirtiniai Jakubo Schikanederio paveikslai. XIX a. visi šie dailininkai dėstė Prahos dailės akademijoje, o kiekvieno jų studija išaugino ne vieną žinomą dailininkų kartą, tuo metu pasivadinusią „Mánes“ draugija. Šios draugijos atstovai – Maxas Švabinský, Janas Preisleris, Viktoras Stretti – dailininkai, padarę didelę įtaką moderniajam čekų menui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"