Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Į lietuvių parodą Pekine žiūrovai plūsta būriais

 
2017 05 26 18:00
Parodą „Lietuvos menas: peizažinis mąstymas“ pristatė (iš kairės): „Lewben Art Foundation“ atstovė Inga Jonikienė, parodos kuratorė Milda Žvirblytė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
Parodą „Lietuvos menas: peizažinis mąstymas“ pristatė (iš kairės): „Lewben Art Foundation“ atstovė Inga Jonikienė, parodos kuratorė Milda Žvirblytė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien, gegužės 26 dieną, Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje Pekine oficialiai atidaroma pirmoji reprezentacinė modernaus ir šiuolaikinio lietuvių meno paroda „Lietuvos menas: peizažinis mąstymas“.

2017-ieji – Kinijos kultūrinio bendradarbiavimo su Rytų ir Vidurio Europos šalimis metai. Lietuvių menininkų paroda ten veiks iki liepos pradžios. Projektas – tarptautinių mainų, todėl 2019 metais ketinama surengti kinų modernaus ir šiuolaikinio meno parodą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG).

Pekine žiūrovams lietuvių peizažai atviri nuo gegužės 13 dienos. Kaip pasakojo NDG vadovė Lolita Jablonskienė, į parodą lankytojai plūsta būriais. „Ne po vieną, o šimtais ir tūkstančiais žiūrovų išsyk. Tikimės, kad ir NDG lankymas padidės šimtais ir tūkstančiais lankytojų“, – juokavo L. Jablonskienė.

Kultūros diplomatija

Kai 2015 metais Kinijoje pradėjo dirbti kultūros atašė Agnė Biliūnaitė, ji ėmė svarstyti galimybę surengti pirmąją Lietuvos meną kinų publikai pristatančią parodą. Ją sukurti pavyko per porą metų. „Nelengvas intelektinis ir ekonominis iššūkis“, – tikino L. Jablonskienė.

Šiuo metu Kinijoje plečiasi valstybinių ir privačių muziejų tinklas. Nacionalinis muziejus Pekine yra vienas didžiausių šalyje, jis įkurtas 1958 metais. Dabar čia rengiamasi naujo pastato statybai. „Apie muziejaus ambicijas byloja tai, kad šios statybos konkursą laimėjo prancūzų architektas Jeanas Nouvelis, – kalbėjo NDG vadovė. – Muziejuje pristatoma Kinijos XX ir XXI amžiaus dailė, saugoma ir Vakarų Europos meno kolekcija. Užsienio meno parodos dažniausiai organizuojamos bendradarbiaujant su partneriais iš kitų šalių. 2015 metais panašų kultūrinį projektą įgyvendino lenkai. Taip pat čia surengta projektų su Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos muziejais. Taigi į tokį kontekstą patenka Lietuvos „Peizažinis mąstymas“ – reprezentacinę ir kultūros diplomatijos misiją įgyvendinanti paroda.“

Lietuvos dailininkų retrospektyva

Parodoje rodomi 38 menininkų 69 kūriniai. Iš dalyvaujančiųjų į Kiniją eksponuoti savo piešinių seriją vyko Antanas Gerlikas, taip pat parodos koordinatoriai.

Ekspoziciją jie sudarė iš keturių dalių: pirmoji – „Tapytojo akis“, po to – „Atviros struktūros“, „Deromantizacija“, šiuolaikinio meno – „Žemėlapiavimas“. Išdėstytos chronologiškai jos apima tris Lietuvos meno istorijos laikotarpius: XX amžiaus pradžią ir tarpukarį, pokarinį sovietmetį (1945–1990) ir nepriklausomos Lietuvos tarpsnį.

Į ekspoziciją įtraukti klasikai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis. Vėlesni autoriai – Kostas Dereškevičius, Algimantas Kuras, Igoris Piekuras, Mindaugas Skudutis. Taip pat menininkai, kuriantys užsienyje: Jonas Mekas, Žilvinas Kempinas, Kęstutis Zapkus (Kes Zapkus) bei jauniausios kartos atstovai. „Peizažinis mąstymas“ – ne vien tapyba, bet ir skulptūra, fotografija, instaliacijos, videomenas.

Parodai kūrinius skolino Lietuvos dailės muziejus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, patys menininkai, Ž. Kempino „Kolonas“ – meno fondas „Lewben Art Foundation“.

Visa apimantis peizažas

Parodos kuratorė Milda Žvirblytė sakė siekusi atskleisti lietuviškąjį dailės paveldą, meno modernėjimo procesus ir pristatyti europinius kontekstus, daugiakrypčius lietuvių menininkų kultūros ryšius. Peizažo žanras vienijo visų kūrėjų darbus. Be to, patys kinai turi ilgaamžę peizažų tapymo tradiciją, gamtos dailę jie supranta ne vien kaip tikrovės vaizdo kopiją, o pajautimą.

„Etninių ypatybių kupini lietuvių peizažai neabejotinai rodo pasauliui europietiškojo meno susiliejimą į visumą.“

Pasak M. Žvirblytės, peizažas šioje parodoje intepretuojamas daugiaprasmiškai, kaip talpi metafora. Jis – dailės modernizacijos sąlyga, subjekto ir vietos ryšį garantuojantis vaizdinys, taip pat egzistencinis simbolis.

„Peizažo reikšmė Lietuvos dailės istorijoje – didelė. Koloristinės tapybos pradininkai, Justinas Vienožinskis ir „Arsininkai“, teigė, kad tapybos esmė slypi gamtoje. Ši mokykla atgimė sovietmečiu. Povilas Ričardas Vaitiekūnas, taip pat sekdamas Paulio Cézanne'o kūrybine linija, teigė, kad svarbiausia dailėje – tapytojo akis: kaip jis mato pasaulį, gamtą, tikrovę. Gamtoje įžvelgti spalvų dariniai yra menininko individualumo garantas“, – pasakojo parodos kuratorė.

Kaip atsvarą ekspresionistinei tapybai ji pasitelkė konstruktyvią, minimalistinę ir konceptualią Lietuvos dailę. Čia gamtos formos ir struktūros stilizuojamos, gamta yra dailininkų įkvėpimo šaltinis ir vidinių išgyvenimų atspindys.

Vėliau, nuo aštuntojo dešimtmečio, augant miestams santykis su gamta buvo deromantizuojamas. Kūriniuose pastebima priešprieša tarp natūros, kultūros ir civilizacijos. Šiuolaikinių menininkų požiūris į gamtovaizdį – konceptualus. Retas jų tęsią tradicinį peizažo žanrą. „Kadangi kuria tarptautiniame kontekste, dailininkams rūpi klausimai apie pasaulį, įdomios tos vietos, kuriose atsiskleidžia nacionalinės, kultūros istorijos, jų socialiniai, politiniai aspektai, juos menininkai analizuoja per individualią prizmę“, – pabrėžė M. Žvirblytė.

Susilieja europietiškos tradicijos

Paroda Pekine veiks iki liepos 2 dienos. Kinijos nacionalinio dailės muziejaus vadovas skulptorius Wu Weishanas atsiliepime apie lietuvių parodą rašė: „Lietuvių menininkai gėrisi plačiu regėjimo lauku – šalis išsidėsčiusi greta Baltijos jūros, Rytų ir Vakarų Europos sankirtoje. Peizažuose galime ne tik įžvelgti vokiečių romantizmo saulėlydį, bet ir rusų realizmo platumą.

Etninių ypatybių kupini lietuvių peizažai neabejotinai rodo pasauliui europietiškojo meno susiliejimą į visumą. XX amžiaus viduryje socialiniai pokyčiai ir technologijų revoliucija gerokai praplėtė menininkų kūrybos ir mąstymo būdus. Peizažuose mums nesunku suprasti jų sunkų darbą dėl meninių inovacijų.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"