Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Į pasaulio scenas ją palydėjo maestro S. Sondeckis

 
2016 02 06 6:00
Ji nuolat griežia solo. Asmeninio albumo nuotraukos

Šiandien amžinybėn išlydime maestro Saulių Sondeckį. Tačiau didžiojo muziko gyvastis tebešildo, skatina, veda tuos, kuriems profesorius buvo brangus: ugdė, įkvėpė savo pavyzdžiu, globojo. Į pasaulio scenas S. Sondeckis palydėjo ir smuikininkę Dalią Kuznecovaitę.

Dvidešimt septynerių muzikės studijos klostėsi labai palankiai, puikiai sekasi ir karjera: ji nuolat griežia solo su Meksikos, Prancūzijos, Ukrainos, Rusijos simfoniniais ir kameriniais orkestrais. Ir nuolat grįžta į tėvynę pamaloninti savų gerbėjų.

Lietuvos kamerinio orkestro muzika Dalią supo nuo mažumės, mergaitė daug kartų klausėsi mamos, orkestro smuikininkės Gintvilės Vitėnaitės, repeticijų. Būdama aštuonerių su S. Sondeckio orkestru Dalia debiutavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje. O pastaruoju metų įvyko svarbių permainų: gruodį D. Kuznecovaitė tapo Valstybinio Vilniaus kvarteto nare, pirmuoju smuiku. Ji pakeitė ilgametę kvarteto solistę profesorę Audronę Vainiūnaitę.

Dalios smuiko Vilniuje klausėmės praėjusį rugsėjį. Dar vieną progą vakar, vasario 5-ąją, suteikė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Kongresų rūmuose per koncertą „Kur šiaurė sutinka pietus...“ D. Kuznecovaitė griežė vienintelį suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliuso koncertą smuikui ir orkestrui d-moll, op.47. Taip pat skambėjo šio kūrėjo koncertinė pjesė „Finlandia“ ir Gioacchino Rossini operų „Šarka vagilė“, „Vilius Telis“, „Sevilijos kirpėjas“ uvertiūros. Dirigavo ilgametis orkestro draugas Martynas Staškus.

Dalios Kuznecovaitės debiutas su maestro Sauliumu Sondeckiu.

Prilygsta simfonijai

– Kada išmokai J. Sibeliuso koncertą? – pasirodymo išvakarėse LŽ žurnalistas klausė Dalios Kuznecovaitės.

– Prieš gerus ketverius metus. Pirmą kartą pagriežiau 2012 metais su Ščecino simfoniniu orkestru. O pastaruosius sykius – 2014-ųjų rugpjūtį Meksike ir lapkritį Vokietijoje.

– Ką klausytojams būtų pravartu žinoti apie šį kūrinį?

– Koncerto premjera 1904 metais J. Sibeliusui nepavyko, jis buvo visai „nepagrojamas“. Kompozitorius kūrinį redagavo. Iš tiesų smuiko partija labai sudėtinga. Daug itin sunkiai pagriežiamų pasažų pirmoje ir trečioje dalyse. Orkestro partija taip pat grandiozinė, jam tenka toli gražu ne akompanimento vaidmuo. J. Sibeliuso koncertas iš esmės prilygsta simfonijai.

– Ar tai reiškia, kad smuiko ir kitų instrumentų grupių skambesys lygiaverčiai?

– Taip. Tarkime, per Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertus orkestras tik akompanuoja smuikui. O šiuo atveju negalima tvirtinti, kad smuiko partija svarbesnė už orkestro.

Patarimo – į maestro

– Gruodį tapai Vilniaus kvarteto nare. Kitaip tariant, įsidarbinai valstybinėje įstaigoje. Ar gali nuraminti gerbėjus, kad tavo solinė karjera nenutrūks?

– Galiu atsakyti tik teigiamai ir niekaip kitaip. Soliniai koncertai tikrai vyks, neatsisakiau nė vieno. 2017-ųjų rudenį numatytas dešimties koncertų turas Vokietijoje. Taip pat griešiu su Liepojos orkestru. Gegužę skrendu į Meksiką, rudenį – į Kijevą. Kitą sausį lankysiuosi Jungtinėse Valstijose. Kvarteto kolegos, laimė, tai priima lanksčiai. Stengiamės, kad darbas nenukentėtų. Jeigu turiu išskristi, daugiau repetuojame iš anksto. Juk esame keturiese. Jei dirbčiau orkestre, tada solinę karjerą tektų paaukoti.

– Kaip atsidūrei kvartete?

– Kolektyvą paliko prof. A. Vainiūnaitė. Kiti nariai ieškojo, kas galėtų pakeisti smuikininkę. Gana netikėtai sulaukiau jų pasiūlymo. Filharmonijos vadovės prašiau leisti pasvarstyti, nes jau mąsčiau apie nuolatinį darbą Paryžiuje, kuriame baigiu aspirantūros studijas.

Solistų duona sunki ir nepastovi. Gerai, kad iki šiol sekėsi, koncertų netrūko. Bet socialinių garantijų nėra – kas nors nepavyks, ir gali likti „ant ledo“. Suprantama, tokių žvaigždžių kaip Maksimas Vengerovas situacija kitokia.

Paryžiuje turėjau dvi galimybes – dėstyti arba dirbti orkestre. Mieste tėra viena aukštoji mokykla ir daug „rajoninių“ konservatorijų, kuriose mokomasi savo malonumui. O man norėtųsi dirbti su profesionalų profilį pasirinkusiais studentais. Tam esu pasirengusi – Vokietijoje įgijau pedagogikos magistro diplomą.

Galimybė dirbti orkestre... „Įsėdus“ į orkestrą Paryžiuje, solinius koncertus reikėtų pamiršti. Ten tvarka griežta, „nenusiimsi“. Todėl darbas Vilniaus kvartete man pasirodė įdomesnis, kūrybingesnis ir solistei tinkamesnis.

Patarimo kreipiausi į maestro S. Sondeckį. Grįžusi jį aplankydavau arba paskambindavau. Profesorius visada mane palaikė, džiaugėsi, kad apsisprendžiau dirbti Vilniaus kvartete. Sakė seniai laukęs, kada taip įsitvirtinsiu.

Dalia - Vilniaus kvarteto smuikininkė.

Naudinga proga

– Pažįstame tave kaip solistę, koncertuojančią su orkestrais. O kamerinis muzikavimas tau patinka, kiek tokios patirties turėjai?

– M. K. Čiurlionio menų mokykloje kvarteto mokiausi pas prof. A. Vainiūnaitę. Buvome subūrę mokinių kvartetą. Tai nebuvo pagrindinis mano profilis tuos ketverius metus. Tačiau gavau daug žinių, įgijau tvirtus kamerinio muzikavimo pagrindus. Ir iš pačios A. Vainiūnaitės! Todėl labai smagu dabar kvartete perimti, tęsti jos darbus.

Kamerinės muzikos disciplina buvo ir Vokietijoje, griežiau kvartete. Esu atlikusi daug sonatų smuikui ir fortepijonui. Tačiau tai truputį kitokia kamerinė muzika, duetai.

Suprantama, šiuo metu mano muzikavimas kiek keičiasi. Ir tai labai įdomu. Kvartetas daug ko išmoko. Atlikdama solinius kūrinius turėjau susitelkti į savo grojimą, pati ieškoti muzikinių idėjų, interpretacijos galimybių. Dabar esame keturiese, tad turiu klausyti ne tik savęs, bet ir trijų kolegų.

Kitas dalykas – repertuaras. Smuiko ir orkestro koncertus esu griežusi beveik visus. Jų yra gana daug, o štai kūrinių kvartetui – neaprėpiama galybė. Taigi turiu didelę užduotį ir progą praplėsti savo repertuarą. Naudinga progą, nes augu kaip muzikantė.

Namų debiutas

– Vasario 24 dieną debiutuosi su Vilniaus orkestru naujuose savo namuose – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

– Iš tiesų koncertuoti išvykstame jau kitą savaitę. Aplankysime Kauną, Vilkaviškį, kitus Lietuvos miestus. Vasario 24-osios koncertui „Čiurlionio šviesoje“ rengiame didelę programą. Tikiuosi, klausytojams ji patiks. Pasirinkome Josepho Haydno Kvintų kvartetą. Kaip pradedančioji juk turiu debiutuoti „kvartetų tėvo“ kūriniu... (Nusišypso.) Su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaičiu pianistu Roku Zubovu Vilniaus kvartetas grieš du kvintetus – Remigijaus Merkelio „MiKonst“ ir Mindaugo Urbaičio „Ramybę“. Antrai koncerto daliai pasirinkome didžiulį ir itin sudėtingą Franzo Schuberto kvartetą „Mirtis ir mergelė“.

Ryžtas

– Kokia aspirantūros tema Paryžiaus konservatorijoje?

– Mano studijų profilis – solisto diplomas. Kitaip tariant, mokausi būti atlikėja. Aspirantūroje studijuojama savarankiškai, jokiais rašto darbais netenka užsiimti. Tik koncertai ir kūrybinė veikla. Į aspirantūrą stojo per aštuoniasdešimt studentų iš visų specialybių. Regis, patekome keturiese.

– Oho! Motyvacijos tau netrūksta...

– Nežinau, gal tiesiog sekasi... Turėjau pateikti projektą, į kurį tuos dvejus metus gilinsiuosi. Surengiau virtinę koncertų, sugretindama atlikau J. S. Bacho Antrąją sonatą ir Alfredo Schnittke's „Senovinio stiliaus siuitą“.

– Tavo kūrybos kraitis įspūdingas, trūksta tik įrašo?

– Vasarą įrašiau solinę smuiko programą: pirmąją J. S. Bacho partitą /////, Eugene'o Ysaye Ketvirtąją sonatą ir du Niccolo Paganini kaprisus. Plokštelė turėtų pasirodyti visai netrukus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"