Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Iliustratorė Paryžiuje sukūrė mėlyną sodą

 
2016 07 11 6:00
"Prancūzijoje, ypač šioje mokykloje, supratau, kad čia nuo senovės ir iš kartos į kartą perduodama asmenybės laisvė ir pagarba jai." Asmeninio albumo nuotraukos

Vienoje žinomiausių Prancūzijos meno mokyklų „École Estienne“ jauna menininkė iš Lietuvos – Elena Launikonytė – apsigynė iliustracijos diplomą. Ji parašė ir apipavidalino išlankstomą knygą „Jardin bleu“ apie naktinį „Mėlynąjį sodą“.

Į Paryžių Elena pasuko iš Vilniaus dailės akademijos. Jau yra piešusi Albino Žukausko pasakų rinktinei „Varlė skalbėja“, Mariaus Marcinkevičiaus pasakas ir eilėraščius „Tolimoji karalystė“, iliustravo Aldonos Liobytės apsakymus „Lėlė Aili“, vaikų žurnalus ir sudalyvavo Bolonijos vaikų knygų mugės konkurse. Savo kūryboje ji derina pomėgius piešti ir rašyti.

Pasaka mažiems fantazuotojams

– Vilniuje studijavai grafiką, o prieš vykdama į „École Estienne“ – vieną žinomiausių Prancūzijos mokyklų, ruošiančią iliustratorius – turėjai pasirinkti siauresnę profesinę sritį ir specializuotis. Kaip nusprendei piešti būtent knygas?

– Mano kelias į iliustravimą buvo ilgas – vaikų knygas skaičiau nuo mažens, skaitau ir iki šiol. Vis grįžtu prie tekstų, į kuriuos dabar pažvelgiu kitaip. Vaikų literatūra – šviesi, galinga jėga, formuojanti visuomenę. Mažas žmogus – atviras ir imlus pasauliui. Geros istorijos, vaizdai, kuriuos atrandame literatūros kūriniuose, „įsirašo“ ilgam, kaip ir stiprūs išgyvenimai. Šios istorijos įvairiais pavidalais mus lydi visą gyvenimą.

Paryžiuje gyvenanti grafikė, iliustratorė yra apipavidalinusi kitų autorių knygų, o taip pat pati rašo vaikams.

– Per antruosius mokslo metus sukūrei autorinę knygą. Apie ką yra „Jardin bleu“?

– Prancūzišką tekstą parašiau pati. Pradėjau kaip pasaką, paskui nusprendžiau ją sutrumpinti iki kelių frazių viename puslapyje. Trumputės nuorodos padeda suprasti vaizdinę knygą, kuri yra pagrindinio personažo vaizduotės atspindys.

Istorija – septynerių metų berniuko reakcija į tamsą, naktinio sodo šešėlius, iš neaiškių pavidalų, nakties garsų gimstantys vaizdiniai. Knygą skiriu vaikams tarp penkerių ir septynerių metų. Jei kūdikystėje vaikai susipažįsta su pasauliu, o paauglystėje į jį žvelgia skeptiškai, tai šiuo laikotarpiu jie daugiausiai fantazuoja ir lavina vaizduotę.

– Pasirinkai išlankstomos knygos formą (tokių turbūt pati turėjai vaikystėje). Su kokiais iššūkiais susidūrei kurdama smulkias, preziciškas knygos detales?

– Su išlankstomomis knygomis susipažinau čia, Paryžiuje, tačiau pastebiu, kad susidomėjimas jomis vis didėja ir Lietuvoje. Sudėtinga buvo įgyvendinti kai kuriuos techninius knygos sprendimus – jos karpiniai kartais tokie smulkūs, kad primena nėrinius. Tačiau tuo ji ir įdomi, – kad piešinys sudarytas ne iš linijos ar potėpių, o karpinių.

Naktinio sodo iliustracija: tamsa ir šešėliai, poetiškais vaizdiniais besiskleidžiantys lakioje septynmečio fantazijoje.

Ir iliustratorė, ir rašytoja

– Kokio požiūrio į iliustraciją mokė dėstytojai Prancūzijoje? Matyt, mums vis reikia pri(si)minti, kad iliustruojamos – ne vien vaikų knygos.

– Prancūzijoje, ypač šioje mokykloje, supratau, kad čia nuo senovės ir iš kartos į kartą perduodama asmenybės laisvė ir pagarba jai. Dėstytojai ištikimi kiekvieno menininko pasirinktai skirtingai kūrybinei krypčiai. Tarp kurso draugų baigiamųjų darbų buvo iliustracijų, realizuotų virtualioje erdvėje, pavyzdžiui, internetiniame puslapyje Paryžiaus operai. Iliustracija gali įgyti įvairių formų, ypač šiomis dienomis, kai spauda keliasi į kompiuterius, o riba tarp spausdintos knygos ir virtualumo vis mažėja.

Knyga skirta penkerių-septynerių metų auditorijai.

– Su kuo pati sieji savo ateitį?

– Norėčiau tęsti išlankstomų knygų kūrybą, ateityje jas kurti profesionaliai. Taip pat – ir piešti, ir rašyti, derinti šias dvi aistras.

– Esi publikavusi eilėraščių dar prieš grafikos studijas. Literatūra tau, regis, nebuvo svetima?

– Piešimas ir literatūra – abu artimi ir vienodai brangūs, kylantys iš šeimos. Mano tėtis baigė keramiką – nuo vaikystės lydėjo menai. Dėdė Liudvikas Jakimavičius yra poetas. Manau, mums, lietuviams, būdingas ypatingas, poetinis matymas, ateinantis iš glaudaus sąryšio su gamta. Matyt, todėl ji man tokia įdomi tyrinėti tiek vizualioje, tiek literatūrinėje kūryboje.

– Ar turi pakankamai kūrybinės laisvės dirbdama su autoriumi?

– Taip, mano pirmasis projektas – prieš trejus metus pradėtos poeto M. Marcinkevičiaus knygos iliustracijos. Paskui iliustravau fondo „Švieskime vaikus“ knygeles, bendradarbiavome su Kęstučiu Urba, rengėme A. Liobytės ir A. Žukausko knygas. Turiu nemažai laisvės kūrybinei minčiai, o ypač rašant autorinę knygą – galima savęs neriboti renkantis jos formą.

– Jautiesi atradusi savo stilių?

– Praeis daug laiko (o gal ir neateis ta diena), kai atsikvėpsiu ir pasakysiu: „Atradau save“. Žmogaus augimas – nuolatinis, o judėjimas, kaita teikia gyvybę kūrybai.

Smulkūs knygos karpiniai kartais primena nėrinius. Su išlankstomomis knygomis Elena susipažino Paryžiuje.

Piešiniai lengva ranka

– Kalbant apie judėjimą – jau porą metų gyveni Paryžiuje, esi čia apsistojusi. Kiek kartų spėjai apsilankyti Pompidou meno centre?

– Nesuskaičiuosiu – stengiuosi nepraleisti progų apsilankyti didžiųjų galerijų, muziejų parodose. Lankymasis jose – irgi mokykla.

Vos atvykus į Paryžių neapleido jausmas, kad esu čia svetima. Dabar šis kitoniškumo jausmas virto pasididžiavimu, kad esu kilusi iš Lietuvos, išaugusi mūsų kultūroje, ją ir noriu skleisti.

– Ką nupiešti tau būtų sunku, o ką paišai lengva ranka?

– Lengva ranka – man artimą pasaulį. Sunku tapatintis su tuo, kuris svetimas. O artima man – gamta, gyvūnija, mėgstu dirbti su vaikais. Visgi svarbiausia kūryboje jausti malonumą, susidomėjimą, džiaugsmą, kad kitiems gali duoti ką nors gražaus. Būtent tuomet ir piešiu lengva ranka.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"