Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Iliuzijų galima paieškoti muziejuje

 
2016 09 24 6:00
Oi, vanduo netyčia išbėgo iš paveikslo.
Oi, vanduo netyčia išbėgo iš paveikslo. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus senamiestyje, Vokiečių gatvėje, neseniai duris atvėrė „Iliuzijų muziejus“. Tokių visame pasaulyje yra vos keli, bet ir tie – labiau mokslinės pakraipos, o lietuviškame iliuzijų pasaulėlyje viskas orientuota į pramogą ir linksmą nuotykį.

„Iliuzijų muziejaus“ įkūrėjas Matvejus Linovas tikino, kad mokslu pagrįstų eksponatų Vilniuje taip pat gausu, tačiau jų ekspozicijos didelę dalį sudaro linksmi objektai, į kuriuos lankytojai patys gali „įsikomponuoti“, nusifotografuoti ir gluminti draugus ar šeimos narius neįtikimomis nuotraukomis. Prieš dvejus su puse metų į Vilnių iš Sankt Peterburgo atvykusiam filosofijos studijas baigusiam trisdešimtmečiui labai patinka Vilnius ir Lietuva, jis čia sako įžvelgiantis daug galimybių. „Dažnai pranašumai geriau matomi iš šalies, o ne tiems, kurie čia gimė ir užaugo“, – tvirtino gerai nusiteikęs ir lietuvių kalbą jau suprantantis vyras.

Mėgstantis iššūkius

„Iliuzijų muziejus“ – antras Matvejaus projektas Vilniuje. Prieš dvejus metus jis su bendraminčiais įgyvendino kitą pramoginį sumanymą „Wrong Room“ – pabėgimo kambarį, žaidimą-galvosūkį, kai kelių žmonių komanda per tam tikrą laiką turi išspręsti įvairius paslėptus galvosūkius ir išsilaisvinti iš uždaros patalpos. „Nors turiu filosofo išsilavinimą, man visada labai patiko pramogų sritis. Kai sukūrėme „Wrong Room“, surinkome šaunią vietinių lietuvių komandą ir sumanėme gerus žaidimo scenarijus, pramoga tapo labai populiari. Kadangi jau sukaupėme geros patirties, nutarėme imtis kitų projektų – taip atsirado „Iliuzijų muziejaus“ idėja. Sėkmingai ją įgyvendinome. Man labai įdomu kurti ką nors nauja, imtis nebandytų dalykų“, – kalbėjo Matvejus.

„Iliuzijų muziejus“, pasak jo įkūrėjo, – interaktyvi pramoga bet kokio amžiaus žmonėms. Ekspoziciją sudaro labai įvairūs objektai. Jie stebina, glumina, linksmina ir kartu turi šviečiamąją paskirtį. Vedžiodamas po savo valdas Matvejus demonstravo aikčioti verčiančius eksponatus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai paprasti ir nė kiek neprimena stebuklo. Tačiau užtenka sukeisti vietomis du keistos formos padėkliukus ir paaiškėja, kad jie yra vienodo dydžio, nors prieš tai žiūrėdamas galėjai prisiekti, jog mėlynas – akivaizdžiai didesnis už juodąjį. „Dalį eksponatų kūrėme patys, bendradarbiavome su vilniečiais menininkais Milda Simanavičiūte, Pauliumi Arlausku. Jis 3D technologija sukūrė mūsų logotipą, kuris taip pat tapo muziejaus eksponatu. Rūta Arlauskaitė irgi padirbėjo su 3D paveikslų koncepcija. Kita dalis „magiškų“ objektų pagaminta Amerikos ir Rusijos mokslo laboratorijose“, – pasakojo M. Linovas.

Filosofiją studijavusiam Matvejui Linovui visada buvo įdomi pramogų sritis.
Filosofiją studijavusiam Matvejui Linovui visada buvo įdomi pramogų sritis.

Optinė apgaulė

Kai kuriuos muziejaus eksponatus galima bandyti pačiupinėti, jeigu tai ne optinė iliuzija, kaip Matvejaus parodyta rausva kiaulaitė, kuri, regis, ramiai pūpso ant juodo cilindro viršaus. Tik užgriebus tuštumą supranti, kad čia paprasčiausias triukas, nes eksponatas „magiškas“. Iš tikrųjų kiaulaitė – cilindro viduje, o ne paviršiuje. Prie visų eksponatų yra paaiškinimai, kaip tai veikia. Tačiau suglumusiems lankytojams į pagalbą visada pasirengę ateiti muziejaus darbuotojai. Jie mielai paaiškina, kaip iš ore kybančio čiaupo į laistytuvą bėga vanduo arba kodėl gėlių vazonai kabo ore.

Tiems, kas nori neįprastų nuotraukų, prie tam tikrų objektų pažymėta tinkama vieta, iš kurios geriausia fotografuoti. Vienas tokių daiktų – „mažinanti“ kėdė. Nusifotografavus tinkamu kampu atrodo, kad ant paprastos kėdės šalia normalaus ūgio žmogaus stovi mažas žmogeliukas. Žinoma, viskas yra ne taip, kaip atrodo nuotraukoje, tačiau pramoga socialinių tinklų vartotojams – garantuota. Matvejus aiškino, kad jo muziejus nuo įprastų skiriasi dar ir tuo, jog čia ne tik nedraudžiama fotografuoti, bet net ir prašoma tai daryti. „Šiais laikais beveik visi mobiliuosiuose telefonuose turi fotoaparatus, tad apsilankę „Iliuzijų muziejuje“ savo socialinių tinklų paskyras galite tiesiog užtvindyti gluminančiomis nuotraukomis. Jas pamatę draugai tikrai patikės, kad Lietuvos trispalvę įsmeigėte Marse, kad dalyvavote banko apiplėšime ir susižėrėte išbyrėjusius pinigų paketus į savo kuprinę, kieno nors miegamajame vaikščiojote lubomis ar ištraukėte iš paveikslo popierinį laivelį ir iš jo ėmė lietis vanduo“, – juokėsi neįprasto muziejaus įkūrėjas.

Veidrodžiai, hologramos, stebuklai

Daugelis muziejaus iliuzijų pagrįstos veidrodžių sistemomis. Lankytojas čia turi progą išvysti save tokį, kokį jį mato aplinkiniai, – atvirkščio atspindžio veidrodis rodo tikrą, o ne atspindėtą žmogaus atvaizdą, kokį esame įpratę regėti žvelgdami rytais į savo veidrodį. Juostomis padalytame veidrodyje galima optiškai sukurti vieną veidą iš dviejų žmonių veidų – vaizdas iš tiesų keistas, gluminantis. Triukų su veidrodžiais čia apstu, nuo jų net gali apsisukti galva.

Su M. Linovu „Iliuzijų muziejuje“ dirba dar aštuoni žmonės – pristato lankytojams objektus, aiškina jų paslaptis. „Lietuviai labai šaunūs bendradarbiai, kūrybingi žmonės. Kurdami muziejų ir pirmąjį pabėgimo kambarį daug dirbome su elektronika, ieškojome specialistų, galinčių sukonstruoti „protingas“ sistemas, kurių iki šiol nebuvo. Viską kūrėme nuo nulio. Mums būtinos įrangos parduotuvėje nenusipirksi. Lietuvoje buvo pagaminta viskas, ko reikėjo ir „protingam“ kambariui, ir iliuzijų muziejui įrengti. Kai kuriuos objektus surinkome tiesiog iš „Ikea“ parduotuvėje nusipirktų detalių. Man labai patinka kurti ką nors nauja, be to, šioje srityje kol kas neturime konkurentų“, – prisipažino Matvejus.

Jis patikino, kad dirbti netyrinėtoje srityje ir kurti naujoves yra ir didelis iššūkis, ir ne menkesnis malonumas, ypač kai savo jėgomis pavyksta nugalėti kylančias kliūtis. Kol kas „Iliuzijų muziejus“ labiau orientuotas į pramogą, tačiau Matvejus turi ambicijų ilgainiui išplėtoti ir jo mokslinę dalį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"