Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

In memoriam. Baltu taku į šešėlių šalį

 
2015 12 17 6:00
“Vilniaus aukciono” archyvo nuotrauka

„Aš pasidariau dailininku tuo momentu, kai pirmąkart įėjau į studiją ir pamačiau dirbančius studentus, modelį. Tąkart pasakiau: aš būsiu dailininkas. Ir tapau – visam gyvenimui“, – gegužę išlydėdamas savo kūrinius į Lietuvą sakė Paryžiuje tada gyvenęs tapytojas, grafikas Pranas Gailius. Šį vakarą, gruodžio 17-ąją, Per Lašezo kapinėse bičiulių būrys jį patį palydės į paskutinę kelionę.

Pranas... Šiuo gražiu, trumpu ir aiškiu vardu jis garsėjo Prancūzijoje. Šiuo vardu giedros nuotaikos, prancūziškos šypsenos ir rivjeriško įdegio dailininkas, 2005-aisiais Vilniuje asmeniškai mus supažindinęs su savo kūryba, pagarsėjo ir gimtojoje šalyje. Iškart įgijo didžiulį būrį gerbėjų. Visam gyvenimui.

Mirtis pati pasirūpins

Meninę veiklą pradėjo rašydamas eiles, sukūrė grafikos darbų, unikalių dailininko knygų, nuliejo akvarelių. Jo kūryboje ilgainiui išryškėjo ne tik abstrakti forma, bet ir minimalistinė raiška, raidžių pomėgis, literatūros ir tapybos sąsajos. „Nesu vaizdo žmogus, esu energijos perteikėjas, – yra sakęs P. Gailius. – Turėdamas mano kūrinį namuose žmogus niekada nebus vienišas. Juk čia – mano siela.“

Vasaros pabaigoje sostinės Kazio Varnelio namuose-muziejuje ir galerijoje „Kunstkamera“ buvo surengtos paskutinės dailininko parodos. Keletą metų iš eilės Meno rinkos agentūra teikė P. Gailiaus kandidatūrą Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Tačiau išeivio kūryba nenusipelnė premijos skirstytojų dėmesio. Šiurpoka simbolika... Gruodžio 12-ąją, praėjus porai dienų po premijos laureatų paskelbimo, P. Gailiaus širdis nustojo plakusi.

2014 metų rudenį galerijoje „Arka“ vyko jo paroda „Ešerio noras“. „Ateina momentas, kai reikia pasirūpinti savimi. Bet mirti nebijau. Tegu mirtis rūpinasi manimi, o aš noriu gražiai nugyventi iki pat paskutinės akimirkos. Juk mums visiems taip reikia švenčių! Dar pasijuokime, pasidžiaukime, ir aš visa širdimi esu su jumis“, – tuomet žinutę iš Prancūzijos perdavė dailininkas. Tikino labiausiai pasiilgęs balto smėlio tako, vedančio į Ventos upę, ir ešerio šešėlio jos dugne.

P. Gailiaus aukštumos

Kultūrologas prof. Antanas Andrijauskas prisiminė apie P. Gailių pirmą kartą išgirdęs prieš 34 metus – iš dailininko Vytauto Kasiulio ir italų kilmės prancūzų kompozitoriaus Luco Ferrari. Su šiuo matydavosi Paryžiuje, Sorbonoje. Muzikos kūrėjas gyvai domėjosi lietuviais, klausdavo apie Praną. „Tokio jausmingumo, estetinės, plastinės kultūros dailininkas, koks yra P. Gailius, gali drąsiai konkuruoti su bet kuria pasauline meno figūra, – teigė profesorius. – Abstrakti tapyba yra amžina. Niekas kitas taip neatskleidžia kūrėjo asmenybės, esminių žmogaus dalykų. Turime puikių lietuvių abstrakcionistų. Tačiau įkopti į tokias aukštumas pavyko tik P. Gailiui.“

Jo akimis

P. Gailiaus bičiulė Rima Puniškaitė, Kanadoje gimusi ir augusi, su dailininku pirmą kartą susitiko 1979 metais. Parašė straipsnį apie jo parodą Toronte, jis buvo publikuotas „Tėviškės žiburiuose“. Tais tolimais laikais moteris svajojusi apie pokyčius, norėjo pakreipti savo gyvenimo tėkmę, ir Pranas pasiūlė jai skristi į Paryžių. „Gimiau Monrealyje, bet prancūziškai beveik nemokėjau, juk gyvenome „lietuvyne“. Mokytis kalbos pradėjau Toronte, pirmose gimnazijos klasėse. Skaičiau visai neblogai, bet kalbėti prancūziškai... nė pomidoro negalėjau nusipirkt“, – sakė R. Puniškaitė.

Jau 1980-ųjų sausį ji su lagaminais išsilaipino Paryžiuje. Maniusi paviešėti metus, o liko dešimtmečiams. Jiedu su Pranu tapo artimais draugais, kartu nugyveno dešimt metų.

Bibliotekininkystę baigusi R. Puniškaitė Prano skatinama susidomėjo knygrišyba. P. Gailius išmokęs ją raižyti, padovanojęs savo peiliukus. „Meninio išsilavinimo neturėjau, bet Prano nuopelnu į viską ėmiau žiūrėti kitomis akims“, – didžiavosi parodos lankytoja.

Trumpai

Pranas Gailius (g. 1928) per Antrąjį pasaulinį karą iš Mažeikių pasitraukė į Vakarų Europą. 1950 metais studijavo pas žymųjį modernistą Fernand'ą Leger, nuo 1953-iųjų – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje.

Dalyvavo parodose Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje. Pirmąkart Lietuvoje P. Gailiaus kūryba rodyta 2004 metais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Retrospektyvinė kūrybos paroda surengta 2005 metais Radvilų rūmuose Vilniuje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"