Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Ingrydos Suokytės-Helmer virvė atsivyniojo iki Lietuvos

 
2017 06 05 11:33
Visus savo kūrybinės veiklos metus Ingryda Suokaitė-Helmer dirbo menų ir darbų, braižybos mokytoja. Nuo 2007-ųjų atsidėjo vien dailei.

Vilniaus paveikslų galerijoje veikia lietuvių kilmės dailininkės, Vokietijoje gyvenančios Ingrydos Suokaitės-Helmer paroda „Spalvų ribos“. Ji surengta menininkei panorus dalį savo kūrinių kolekcijos padovanoti tėvų gimtajam kraštui – Lietuvai.

I. Suokaitė-Helmer gimė Zalfelde, mokėsi dvikalbėje, lietuviškas tradicijas puoselėjančioje Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Čia dailės mokytojas pastebėjo jos talentą, todėl vėliau ji įstojo mokytis tapybos, studijavo grafinį dizainą Štutgarto ir Miuncheno dailės akademijose.

Iki šiol I. Suokaitės-Helmer kūryboje vyrauja ir tapybos, ir grafikos darbai. 75-erių menininkė yra dalyvavusi parodose Vokietijoje, JAV, Argentinoje, Italijoje. Dabar ji gyvena ir kuria Fiurstenfeldbruke. Kartu su vyru, taip pat dailininku Rolandu Helmeriu, jiedu aktyviai dalyvauja parodose.

Pirmoji paroda – retrospektyva

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rita Valionytė Lietuvos dailės muziejui pranešė, kad I. Suokaitė-Helmer ketina padovanoti Lietuvai dalį savo kūrybos. Lietuvos dailės muziejaus išeivijos rinkiniuose šios dailininkės kūrinių nėra, jos kūryba mažai žinoma, todėl muziejininkai ėmėsi iniciatyvos pargabenti kūrinius.

„Mūsų išeivijos dailininkus lyg ir pažįstame, bent dauguma jų mums žinomi. Ingryda – atradimas. Retai pasitaiko pasiūlymai priimti dovanų tokius kūrinius“, – atidarydamas parodą svarstė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

Viso autorė padovanojo apie 70 kūrinių. Parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė daugumą jų atsirinko eksponuoti. „Man didelė garbė. Žinau, kad dabar mano darbai bus gerose rankose. Čia susipažinau su daug įdomių žmonių, su kuriais bendradarbiavau, buvau sužavėta Vilniumi. Dėkingas ir mano vyras, kuris stovi šalia. Jei pavyks, abu atvešime ir didesnio formato kūrinių“, – lietuviškai kalbėjo I. Suokaitė-Helmer.

Virvelinai reljefai

I. Suokaitės-Helmer tapyba – abstrakti. Ji tapo geometrizuotas, konstruktyvias struktūras, ryškių, grynų spalvų kontrastus pabrėžia spalvas atskirdama kontūru – virve. Dėl to paroda pavadinta „Spalvų ribos“. Kaip sako dailėtyrininkė N. Nevčesauskienė, kontūrai visada yra ribos – laisvo pulsavimo ribojimai, susidūrimai, bangos užmojo, kvėpavimo, laisvės sutramdytos įtampos.

Baigusi meno studijas Ingryda dar įgijo braižybos mokytojos specialybę, su vaikais dirbo Fiurstenfeldbruke ir Eichenau. „Atsibodo tas linijas braižyti, pamačiau ant stalo gulintį šniūrą, kilo mintis juo pasinaudoti“, – prisiminė Ingryda, virvelinius reljefus (kaip ji įvardija) kurianti jau keturiasdešimt metų.

Iš pradžių darbuose vyravo aiškios geometrinės formos – trikampis, kvadratas. Vėliau medvilninės ar sizalio virvelės ėmė suktis, atsirado bangavimas ir dinamika. Tiesios linijos drobėje atsikartoja kurdamos ritmą ir reljefą. Tokią kompoziciją į parodą susirinkę dailininkai ir menotyrininkai gyrė – meistriška.

Sunkiausias – minimalizmas

Spalvas menininkė išgauna nutapydama net 60 dažų sluoksnių. Kartais ji tapo ant stiklo, kuria koliažus. I. Suokaitės-Helmer grafika panaši į tapybą – ir linoraižiniams būdingas abstraktumas, minimalizmas.

Tapybą grafika ji keisdavo tuomet, kai pabosdavo spalvos – pereidavo prie juodai baltų spaudinių. „Štai čia – mano mėgiamiausias kūrinys, – rodė ji į nedidelę grafikos „Kompoziciją“, atspaustą 2015 m. – Anksčiau mano stilius buvo geometrinis. Kurdamas nemanai, kad kopijuoji Pietą Mondrianą ar Fernandą Légerą (jaunystėje man labai patiko Vasilijus Kandinskis ir minimalizmo atstovai), bet per daugelį metų matytos parodos, spalvos užsilieka. Visiškai minimalistiškai dirbti nesugebėjau – viską mesti, susikoncentruoti vien į liniją man buvo labai sunku.“

Visus savo kūrybinės veiklos metus Ingryda dirbo menų ir darbų, braižybos mokytoja. Nuo 2007-ųjų atsidėjo vien dailei. Nedideliame Alingo kaime, netoli nuo Fiurstenfeldbruko, buvusio karinio aerodromo teritorijoje, įkūrė savo ateljė.

Savo dirbtuves turi ir jos vyras R. Helmeris. „Gaila, jei mirsi nežinodamas, kur yra tavo darbai. Apgalvojome, parašiau laišką į lietuvių gimnaziją, paklausiau, ar norėtų priimti mano paveikslus“, – kalbėjo Ingryda. Pernai ten, savo vaikystės mokykloje, ji surengė nedidelę parodą. „Kai ilgai dirbi, visą amžių, surenki daug paveikslų. Galerijos negali jų visų parduoti, jiems nerūpi, kur tie darbai liks. Esame du menininkai – įsivaizduokite, kiek paveikslų sukaupėme!“, – šypsojosi dailininkė.

Vokiečių rojus

Vokietijoje gimusios lietuvių kilmės menininkės mama – estė, tėtis augo Šiaulių rajone, o abu susipažino Jurbarke. „Mano močiutės mama turėjo giminaičių Vokietijoje, todėl jie galėjo išvykti į „vokiečių rojų“, – kaip tėvus kvietė į Vakarų Europą pasakojo Ingryda. Ten šeima bėgo dukart – po pirmojo karto grįžo į Lietuvą, tuomet I. Suokaitės tėtis tapo partizanu. Išvykę į Vokietiją antrąkart ten, 1942 m., susilaukė dukros.

„Gaila, jei mirsi nežinodamas, kur yra tavo darbai. Esame du menininkai – įsivaizduokite, kiek paveikslų sukaupėme!“

Lietuvos dailės muziejus išeivijos dailę pradėjo kaupti 1966 m. ir dabar yra sutelkęs daugiau nei 6 tūkst. kūrinių. Tarp svetur kūrusių autorių – Adomo Varno, Adomo Galdiko, Viktoro Vizgirdos, Vytauto Kazimiero Jonyno karta ir Freiburgo meno mokykloje išugdyti menininkai. Daugelio jų kūrybos palikimas rodytas individualiose parodose.

Tarp išeivijos dailės kūrėjų yra ir tokių, kurie gimė Vokietijoje ar kitose šalyse. Karo ir pokario kartos menininkų – Kęstučio Zapkaus, Vidos Krištolaitytės, Giedrės Ūselytės-Montvilienės – kūrinių kolekcijos nedidelės. Šiai kartai priklauso ir I. Suokaitė-Helmer, su kurios kolekcija susipažįstame pirmąkart.

Paroda eksponuojama keturiose Vilniaus paveikslų galerijos salėse ir veiks iki birželio 25 d. Paviešėjusi Vilniuje menininkė dar išvyko į Latviją pasidairyti po Rygos architektūrą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"