Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Irmos Balakauskaitės mistinio likimo lėlės

 
2017 01 11 12:00
„Šeštos ir septintos klasės fizikos vadovėlius išmokau atmintinai kaip poeziją, gal dėl to sūnus geba taip unikaliai derinti dailės ir tiksliuosius mokslus“, - juokavo muzikų šeimoje užaugusi menininkė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Irmos Balakauskaitės grafikos paroda „Būsenos“, sudaryta iš kūrinių, iliustruojančių kelis menininkės kūrybos ciklus, pristatoma sostinės galerijoje „Meno niša“. Dailininkė, parodų kuratorė ir pedagogė savo grafikos kūrinius pavadino teatro terminu – scenovaizdžiais.

„Kiek atsimenu, lėlių teatras mane lydi visą gyvenimą, dėl jo, matyt, atėjau į šį pasaulį, – aiškino I. Balakauskaitė. – Atsargiai bandžiau režisuoti, bet supratau neturinti potencialo dirbti su aktoriais. Mano grafikoje pagrindinė veikėja – lėlė. Jaučiuosi tarsi Brahmanas, kuris sukuria pasaulį, stebi jį ir per tai bando prisiminti, kas gi jis yra.“

Dailininkų teatras

„Susitikimai“.

I. Balakauskaitė gimė Kijeve, Ukrainoje, kur užaugo jos mama. Kai jai buvo septyneri, šeima atvyko į Vilnių. Čia Irma pradėjo mokytis dailės. Baigusi tapybos studijas susidomėjo grafika, kūrė kostiumus ir scenografiją teatrui – Kauno dramos teatre ir Vilniaus „Lėlėje“.

Kartu su tapytoju, performansų, lėlių teatro kūrėju Vytautu Pakalniu jiedu įkūrė eksperimentinį teatrą Ū. „Su Vytu sukomės andergraundiniame sambūryje, vykusiame apleistose Bonifratų vienuolyno patalpose. Jis rašė įdomius tekstus, aš kūriau lėles ir vaidinome, kaip sugebėjome. Sukūrėme keturis spektaklius. Gaila, kad iš to laikotarpio neliko vaizdinės medžiagos“, – kalbėjo Irma.

Prisiminimai užfiksuoti tik keliolikoje nuotraukų, išsibarsčiusiuose scenarijuose (nors pastatymai nebuvo griežtos tradicinės dramaturgijos), asmeninėje kūrėjų atmintyje. „Spektaklio vaizdo įrašas, kurį stebuklingai atkapstėme Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, – mistinis. Įžanginės sveikinimo kalbos juostoje liko, o spektaklis išsitrynė. Vytautas išėjo, matyt, ir spektaklis su juo“, – užsiminė grafikė.

Draugystė Olandijoje

Tarp autorės parodų yra mažosios grafikos ir grafinių objektų, popieriaus skulptūrų, piešinių „Iš užrašų knygučių“. Pastarąsias parodas – „Stebėjimus“ ir „Būsenas“ ji rengė Groningene, Olandijoje. Stebėjimai tapo būsenomis, o visa tai sudaro bendrą ciklą „Procesai“. „Leidžiu sau kaitalioti stilistiką, – prisipažino I. Balakauskaitė. – Stebėdama atsigręžiau į gamtą. Buvo naudinga prisiminti, kaip nevaidinti menininko, piešiniuose atkurti tai, ką mačiau. Iš to atsirado kita, „Būsenų“, energija.“

Šią savaitę grafikė taip pat eksponavo darbus iš tarptautinio tapybos plenero, vasarą surengto Olandijoje. Tema – „Peržengiant sienas“. Menininkai iš įvairių šalių dešimt dienų kūrė, keliavo, bendravo. Dabar ekspozicija keliauja po plenero dalyvių šalis.

Groningeno galerija „Unexpected“ („Netikėta“) su lietuviais bendradarbiauja jau trečius metus. Kultūrinė draugystė užsimezgė, kai Irma ir jos kolegė Lena Chvičija, organizuojanti tarptautinius tapybos plenerus, viešėjo Sankt Peterburge.

Praėjusį rudenį Varšuvoje I. Balakauskaitė su dailininke L. Chvičija surengė bendrą parodą. „Labai jaudinama eksponuotis Varšuvoje – tądien mieste vyko 24 kultūros renginiai, – prisiminė Irma. – Jau kurį laiką mudvi dirbame vienoje erdvėje, bet nesupanašėjome. Nusprendėme, kad būtų įdomu rodyti tapybą ir grafiką. Nors esu tapytoja, su tapyba vis dar elgiuosi atsargiai.“

Žaidimas lėlėmis

„Garažas“ iš ciklo „Antikiniai peizažai“ – ironija autorei nesvetima.

Kokia būsena yra jaukiausia kūrybai? „Kai buvau jaunesnė, gyvenau tarsi be odos – buvau jautri aplinkai. Bėgant laikui apaugau patirtimi, – svarstė Irma, prieš kelerius metus surengusi parodą „Nepadaryti darbai – nerimtas požiūris į gyvenimą“. – Kaip dokumentus surinkau eskizus – darbus, per gyvenimą nespėtus nuveikti. Atsigręžiau į senus piešinius, pažiūrėjau į save iš šono. Dabar grįžtu į pradžią – idėjas srebiu iš savęs, spontaniškai kilusių jaunystės atradimų, pojūčių, pamąstymų.“

Pasak jos, lėlės – mistinės. Ir visgi kurdama Irma sako ne dirbanti, o žaidžianti. Nors ir kūryboje galima rasti rutinos, dažniausi čia – ieškojimai.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre veikia I. Balakauskaitės dailės studija. Grafikė su vaikais tapo tušu, guašu ir akvarele, lipdo skulptūras, keramiką, raižo liną ir kartoną, spaudžia vienetinius atspaudus, koliažus, kuria scenovaizdžius pagal jų pasirinktas pasakas.

„Noriu, kad jauni žmonės, kurie ateina, galėtų išbandyti įvairius menus. Vis sakau, kad dailė – viena meno sričių – apima viską, kas susiję su vaizdu. Tiesa, vaikų yra visokių. Vieni ateina nusiteikę eksperimentuoti, kiti – konservatyvesni, rečiau įsitraukia į bandymus. Bet jie žino, ką nori išmokti, matau, kaip per metus, kelerius keičiasi, ir tai įprasmina pedagogo darbą“, – pasakojo pašnekovė.

Irma moko vaikus, kad nėra blogų darbų, yra tik nebaigti. Taisyklė galioja tik mažiems ar ir suaugusiems menininkams? „Suaugusiesiems – aukštesni kriterijai. Norisi, kad kūrinyje atsirastų transcendentinė dimensija, kad jį galėtum pavadinti geru“, – šypsojosi ji.

Fizikos poezija

I. Balakauskaitė gimusi muzikų šeimoje, vaikystėje ji mokėsi griežti smuiku, brolis Artas – skambinti pianinu. Jos mama – muzikos pedagogė, tėtis – kompozitorius Osvaldas Balakauskas, pats piešė, daugiausia – karikatūras. Pasak Irmos, tėčio braižas nesvetimas ir jai.

Menininkės sūnus mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o ją baigęs įstojo mokytis inžinerinės specialybės – automatikos. Paskui vis dėlto perėjo studijuoti kompiuterinių menų. „Šeštos ir septintos klasės fizikos vadovėlius išmokau atmintinai kaip poeziją, gal dėl to sūnus geba taip unikaliai derinti dailės ir tiksliuosius mokslus“, – juokavo Irma. Literatų gatvėje kabo jos kūriniai poetams – Neringai Abrutytei ir Rolandui Rastauskui. O „Būsenos“ veiks „Meno nišoje“ iki vasario 2 dienos.

„Meno nišoje“ grafikė ruošiasi parodai.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"