Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Iš J. Baltrušaičio archyvo gelmių

 
2016 10 31 6:00
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

Itin saugomas asmeninis archyvas prasivėrė. Prancūzijos sostinėje gyvenantis Jurgio Baltrušaičio (1903–1988) sūnus Jeanas pagaliau sutiko, kad nedidelė žymiojo menotyrininko kūrybos dokumentų dalis laikinai nukeliautų į Lietuvą. Čia, Nacionalinėje galerijoje, iš jų sukomponuota paroda „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

Nuolat girdėdami klausimus, ar tai būsiantys poeto rankraščiai, parodos rengėjai daro išvadą, kad Lietuvoje Jurgis Baltrušaitis jaunesnysis žinomas mažiau nei jo tėvas poetas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Vakarų šalyse – atvirkščiai. Menotyrininko knygos, parašytos prancūzų kalba, išverstos į italų, ispanų, anglų, rumunų, japonų ir kitas kalbas. Tyrinėdamas meną J. Baltrušaitis pasuko nepramintais keliais.

Parodos kuratorė Odeta Žukauskienė.Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos
Parodos kuratorė Odeta Žukauskienė.Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

O kur jis pats mokėsi piešti, žinių stinga. Parodoje matomus užrašus ir knygų apmatus papildo autoriaus piešiniai, eskizai, glaudžiai susiję su tekstais ir atskleidžiantys menotyrininko darbo metodą. „J. Baltrušaitis ne tik rašė – jis mąstė piešiniais, – sako Odeta Žukauskienė, parodos kuratorė. – Toks formos „čiupinėjimas“ leido atrasti savitų, naujų žiūros taškų.“

Užtat žinoma, kad groti J. Baltrušaitį, gimusį Maskvoje, mokė pats Aleksandras Skriabinas. Pas tėvą poetą ateidavo garsieji to meto rusų rašytojai, mąstytojai, teatralai. Meno istoriko kelią J. Baltrušaitis jaunesnysis pradėjo tarpukariu Prancūzijoje. Vėliau dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Paskui kūrybinę veiklą tęsė vėl Prancūzijoje, Paryžiuje. Pabrėždavo savo priklausymą lietuvių kultūrai. Prancūzijos pilietybės nepriėmė, pavardės nesuprancūzino, reikalavo rašyti „š“. 1965 metais tapo Lietuvos atstovu Prancūzijoje.

Sorbonos universitete J. Baltrušaitis studijavo viduramžius. Tėvo diplomatiniai ryšiai sūnui atvėrė kelius į Armėniją, Gruziją, kitas Rytų šalis. Jis tyrinėjo rytietiškos simbolikos kelius į Vakarus, kultūrinius dviejų kultūrų saitus ir skolinius. Ką kiti Vakarų menotyrininkai galėjo tik įsivaizduoti, apie ką tik spėliodavo, tą jis turėjo galimybę pamatyti ir patyrinėti tiesiogiai.

Ekrane – išdidintas Jurgio Baltrušaičio autoportretas (šaržas).
Ekrane – išdidintas Jurgio Baltrušaičio autoportretas (šaržas).

Vėliau J. Baltrušaitis pasinėrė į fantastinius motyvus romaniniame mene ir gotikoje. Jo įsitikinimu, įvairūs siaubūnai, demoniškos, pasakinės, mįslingos būtybės ir pan. – tai labai intelektualūs padarai, nes yra iškilę iš giluminių vaizduotės struktūrų.

Dar vėliau J. Baltrušaitis ėmėsi iškraipytų perspektyvų studijų, iš pradžių renesanso mene, vėliau nepaisydamas skirstymo į epochas – krypo į vaizduotės, vizijų istoriją. Deformacijos žaismas – tiek estetinis, tiek filosofinis reiškinys.

Pažaisti vizijomis ir perspektyvomis šiek tiek pabandė ir ekspoziciją rengusi Odeta Žukauskienė, talkinama Gintaro Didžiapetrio. Pavyzdžiui, edukacijos sumetimais (estetinis aspektas irgi svarbus) ant vienos sienos pristatoma pirmoji Vakarų (Leonardo da Vinci) anamorfozė: iš pirmo žvilgsnio keistas, iškraipytas vaizdas, tačiau atradus reikiamą žiūros tašką, išryškėja taisyklingas veidas.

Pasak O. Žukauskienės, sunku pasakyti, ar J. Baltrušaitis svarbesnis kaip viduramžių, ar kaip anamorfozių tyrėjas. Iškrypusiose perspektyvose, deformacijoje jis įžvelgė gelmes, užstotas „normalumo“, siekio viską sunorminti.

Dar viena svarbi J. Baltrušaičio tyrimų sfera – aberacijos (regėjimai, vizijos).

J. Baltrušaičio archyvą jo žmona buvo perdavusi Prancūzijos nacionalinei bibliotekai, tačiau sūnus Jeanas griežtai pareikalavo grąžinti. Dabar tai privati jo nuosavybė. Informaciją savininkas teikia gana šykščiai, interesantus prisileidžia sunkiai, nenoriai. Poeto J. Baltrušaičio palikimo tyrėjai spėja, kad ten gali būti įvairių biografams svarbių, nežinomų dalykų. Dėl archyvo uždarumo patys prancūzai nėra pamatę, kokia asmenybė buvo menotyrininkas J. Baltrušaitis, kokius metodus pasitelkdavo dirbdamas.

O. Žukauskienė buvo atkakli, ir Jeanas Baltrušaitis leido jai atvykti susipažinti su saugomomis vertybėmis. Pirmiausia ją nustebino archyvo dydis. „Talentingieji žmonės – pirmiausia labai darbštūs“, – dalijosi įspūdžiais ji. Viešnia iš Lietuvos pelnė pasitikėjimą, todėl buvo paprašyta parengti archyvo aprašą – kitaip tariant, dokumentus sutvarkyti. Aprašas savininkui reikalingas derantis dėl archyvo su kokia nors institucija.

„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

„Apie J. Baltrušaičio tyrimus ir veikalus esama gana skeptiškų nuomonių, – primena O. Žukauskienė. – Ne visada jis būdavo suprastas. Tačiau mums nereikėtų to paisyti – remiantis archyvu drąsiai interpretuoti jo medžiagą.“

Jeanas Baltrušaitis pats pripažįsta esantis sudėtingo charakterio, tačiau vilčių, kad su juo toliau bus mezgami ryšiai, tęsiamas pradėtas bendradarbiavimas, yra. Į parodos atidarymą atvykti negalėjęs Jeanas planuoja apsilankyti Vilniuje gruodį. Jis vedęs, turi du sūnus (su menu jie nesusiję).

„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

Lietuvių kalba išleisti J. Baltrušaičio „Fantastiškieji viduramžiai“ (2001), taip pat „Geometrija ir pabaisos“ (2012). Du jo „Visuotinės meno istorijos“ (1934; 1939) tomai pakartoti 1992 metais.

„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

..

„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

..

„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.
„Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

..

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"