Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Įženk ir tu į Č. Polonskio paveikslą

 
2016 08 20 6:00
Česlovas (kairėje) ir Bartošas Polonskiai. Sūnus daug keliauja, todėl labai vertina laiką, praleistą su tėvu rengiantis parodai.
Česlovas (kairėje) ir Bartošas Polonskiai. Sūnus daug keliauja, todėl labai vertina laiką, praleistą su tėvu rengiantis parodai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Parodos atidarymo šurmuliui aprimus įžengėme į Česlovo Polonskio paveikslą. Apsižvalgę po žaluma alsuojančius peizažus sutikome ir patį Česlovą – pasisukiojome kartu ant lėkštutės: autoriaus autoportreto su kavos puodeliu, 1980-ųjų aliejinės tapybos darbo. Smalsu, kaip mums tai pavyko?

Česlovo Polonskio sūnus Bartošas specialiai tėvo jubiliejaus proga surengtai parodai sukūrė multimedijos instaliaciją. Dailininkui patiko toks sumanymas. Įvertinęs sūnaus kūrybiškumą ir meninius laimėjimus didžiuodamasis visiems kartojo: „Tai naujovė, nematyti dalykai, puiki idėja!“

Tapytojas ir restauratorius Česlovas Polonskis per savo gyvenimą atnaujino ir gausybę sieninės tapybos objektų, architektūros paminklų./Romo Jurgaičio nuotrauka
Tapytojas ir restauratorius Česlovas Polonskis per savo gyvenimą atnaujino ir gausybę sieninės tapybos objektų, architektūros paminklų./Romo Jurgaičio nuotrauka

Tėvo sūnus

Bartošas studijavo Vilniaus dailės akademijoje audiovizualinius menus. Stažavosi Austrijoje, Lenkijoje, Poznanės dailės akademijoje. Šiuo metu dėsto vaizdo kompoziciją Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

„Man svarbu įtraukti žiūrovą, kad jis taptų pagrindiniu veikėju. Tai ne vien programavimas – sukūriau vizualinę potekstę, tarsi metaforą. Interaktyviame veidrodyje žmogus pamato save – patį įdomiausią asmenį pasaulyje“, – neįprasto sumanymo subtilybėmis dalijosi Bartošas.

Jaunasis Polonskis daug keliauja, todėl labai vertina laiką, praleistą su tėvu rengiantis parodai. „Kūryba – tėčio pasaulis, jame jis gerai jaučiasi, – sakė videomenininkas. – Per jį ir aš išmokau pagarbos piešiniui, spalvoms bei formoms.“

Tėvo tapyba atgijo jo sūnaus Bartošo Polonskio kurtoje vaizdo instaliacijoje.
Tėvo tapyba atgijo jo sūnaus Bartošo Polonskio kurtoje vaizdo instaliacijoje.

Seno kirpimo

Žinomas tapytojas ir restauratorius Č. Polonskis per savo gyvenimą atnaujino gausybę objektų, architektūros paminklų Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Kauno Pažaislio ansamblio pastatuose restauravo freskas. Vilniuje jam teko dirbti beveik visose bažnyčiose, kur yra sieninė tapyba. Aktyviai dalyvauja pleneruose Lietuvoje bei užsienyje. Dinamiškos, realistinės pakraipos atstovas prisipažįsta esąs seno sukirpimo. „Nesiprašau į abstrakcionistų būrį“, – prisipažino jis.

Kai kuriems žmonėms pavyksta atrasti tikrąją savo aistrą. Tas aistringas pomėgis juos paverčia ypatingais. Akivaizdu, kad Č. Polonskiui tai nesvetima. „Galiu tapyti kasdien“, – tikino vyras.

Menininkas šiais metais minėjo savo septyniasdešimties metų sukaktį. „Ar nematyti, kad man septyniasdešimt? – viltingai klausė autorius. – Šiek tiek pasijauninau, mano gimtadienis sausio mėnesį. Tačiau paroda šia proga surengta tik dabar. Laikas bėga. Svetur žiemojusieji paukščiai parplasnoja namo, o praėję metai nebegrįžta.“

Jaunimui – priešingai, atrodo, kad viskas dar prieš akis. Tačiau žmonių, žengiančių į brandesnį amžių, patirtis sako, kad geriausi laikai buvo praeityje.

Česlovas šią tiesą patvirtino. Jo auksiniai metai buvę jaunystėje. „Buvo toks laikotarpis“, – ilgesingai atsiduso.

Pasiteiravus, kas gyvenime svarbiausia, dailininkas pritilo. Patikinęs, kad čia reikalingas filosofinis priėjimas, nuo klausimo išsisuko. Atsakė žymaus italų režisieriaus Roberto Benigni žodžiais: „Gyvenimas yra gražus.“

Pasak Bartošo Polonskio, interaktyviame veidrodyje žiūrovas pamato save – patį įdomiausią asmenį pasaulyje. ("Sūnaus portretas", 1981metai)
Pasak Bartošo Polonskio, interaktyviame veidrodyje žiūrovas pamato save – patį įdomiausią asmenį pasaulyje. ("Sūnaus portretas", 1981metai)

Kilę iš bajorų

Č. Polonskis įtraukė į gyvą diskusiją ir sūnų. Atsisukame į paveikslus. Prieš akis – „Tėvo portretas“. Prie sodybos šeimininkaujantis vyras – Česlovo tėvelis. Trijų skirtingų kartų vyrai, trys Polonskiai – vienoje erdvėje, kartu ir drauge atskirai. „Ta sodyba man – gimti namai, – į drobę žvelgdamas atsivėrė Česlovas. – Gimiau Vilniaus rajone, baigiau Adomo Mickevičiaus vidurinę mokyklą.“

Būsimas tapytojas tėvams padėjo prižiūrėti ūkį, kuriame jie laikė avilių. Taip susipažino su bitininkyste. Česlovas iki šiol kopinėja medų. „Bitės – tėvų palikimas, teko jomis rūpintis. Deja, šiemet mažai nektaro sunešė“, – apgailestaudamas tarė jis.

„Gera valgyti tėčio medų, – atsiliepė Bartošas. – Seneliai Šikšniškių kaime, Buivydžių apylinkėse, gyveno, o dabar ten liko tik bitės...“

Česlovas liūdnai palingavo galva: „Neturiu jau tėvelių... Paliko man tik jų žemė.“ Paklaustas, ar jų šeima neliko nuskriausta okupacinės sovietų valdžios, autorius emocingai skėstelėjo rankomis: „Nuskriaudė, aišku! Iš kaimo gyventojų valdžia nacionalizavo žemę, atėmė jų bei tėvų užgyventą turtą.“ Laimė, Č. Polonskiui ir dviem jo broliams pavyko susigrąžinti nusavintą žemę. „Esame Lietuvos bajorai, mano abu tėvai šlėktos, – išdidžiai pakėlęs smakrą pasigyrė kilmingam luomui priklausantis tapytojas. – Turiu bajorystę patvirtinančius dokumentus. Deja, šiuolaikinis jaunimas nepripažįsta titulų. Abiejų sūnų nepavyko įkalbėti pagrįsti garbingą giminės kilmę dokumentais.“

Česlovas Polonskis. "Kiemas su šuliniu".
Česlovas Polonskis. "Kiemas su šuliniu".

Viltys

Č. Polonskio vyresnėlis sūnus Rapolas su žmona Agnieška gyvena Frankfurte. „Turiu dvi anūkes: Laurą ir Emiliją. Jos lanko prancūzų mokyklą, – pasigirdamas vaikaitėmis pasakojo senelis. – Viena šeštokė, o kita eis į pirmą klasę.“ Nedrąsiai įvardijo ir savo nuogąstavimus: „Laukiu nesulaukiu anūkėlių ir iš Bartošo...“

Paprašytas papasakoti apie save daugiau Česlovas kukliai šyptelėjo. „Tegul darbai apie mane kalba“, – trumpai tarstelėjęs suskubo atsisveikinti.

Mesteliu klausimą pavymui, ar neplanuojąs dar surengti parodų. Juk garsus tapytojas savo darbus pradėjo eksponuoti dar būdamas studentas Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginiame institute. „Po dešimties metų, – rimtai pažadėjo kūrėjas. – Jei tiek gyvensiu...“ Sostinės Pamėnkalnio galerijoje tėvo ir sūnaus Polonskių paroda veiks iki rugpjūčio 27 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"