Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Juliaus Juzeliūno kabinetas ir žuvytės

 
2016 11 15 6:00
Juliaus Juzeliūno portretus iki pat kompozitoriaus mirties kūrė fotomenininkas Algimantas Kunčius. Algimanto Kunčiaus nuotrauka

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta hibridinė meno ir mokslo paroda „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“, skirta kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms. 2016-ieji paskelbti menininko, visuomenės veikėjo, kultūros ir valstybingumo puoselėtojo metais.

Julius Juzeliūnas (1916–2001) augo atokiame Lietuvos krašte, Žeimelio miestelyje, sunkiai dirbančių tėvų šeimoje. Groti įvairiais instrumentais jis pramoko savarankiškai, vėliau, padedamas vargonininko Juozo Pėželio, ėmė vargonauti. Kauno konservatorijoje studijavo kompoziciją – buvo paskutinis Juozo Gruodžio mokinys. Dėl mokytojo įtakos J. Juzeliūnas tapo svarbiausiu tarpukariu puoselėtos nacionalumo tradicijos modernizuotoju, vienu Sąjūdžio steigėjų, aktyviu Nepriklausomybės atkūrimo dalyviu.

Liaudies melodijų tyrinėtojas vėliau pats ėmė dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 47 profesoriaus mokiniai – žinomi Lietuvos kompozitoriai, tarp jų – ir parodos kuratorius Šarūnas Nakas.

J. Juzeliūnas, šiandienos požiūriu, – tarpdisciplininis menininkas. Jis yra unikalaus pasaulyje kompozitorių miestelio Vilniuje sumanytojas ir įgyvendintojas, organizavęs Lietuvos kompozitorių sąjungos pastato statybą. Ir prie parodos rengimo prisidėjo įvairių sričių menininkai: architektūrą kūrė Dainius Liškevičius, vaizdo intaliaciją – Rimas Sakalauskas, komiksus piešė Liudas Parulskis, fotografijų archyvą atvėrė Algimantas Kunčius, J. Juzeliūno portretus kūręs iki pat kompozitoriaus mirties.

Dainiaus Liškevičiaus suprojektuotas bučiaus formos statinys primena, kad kompozitorius iš savo mokinių visada reikalavo "žuvytės kūrinyje". /Tomo Kapočiaus nuotrauka

Reikalavo žuvytės vandenyje

Kabinetas tai – filmai, instaliacijos, fotografijos, komiksai, objektai, muzika ir tekstai. Jaunesniems lankytojams bus įdomūs interaktyvūs eksponatai, muzikos gerbėjams – dar nematytos J. Juzeliūno nuotraukos, rankraščiai. Ant paskutinio, 2000-aisiais rašytos partitūros eskizo „Su-tar-ti“, lapo apačioje autorius užrašė: „Nesutarimas su savimi – gimdo esminį, giluminį konfliktą.“

Algirdas Jonas Ambrazas parodos nesulaukė, tačiau šiemet išleido nuo Nepriklausomybės atkūrimo rašytą monografiją „Julius Juzeliūnas: gyvenimo ir veiklos panorama. Kūrybos įžvalgos“.

D. Liškevičius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos etapus pavaizdavo galerijoje projektuodamas neįprastos formos paviljoną. „Didžiausia kelionė – kiekvieno menininko kūrybinis kelias. Juzeliūno kelionė – ilga, įdomi, kaip ta žuvytė. Todėl paviljonas primena modernistinį statinį arba bučių – žuvų gaudymo tinklą, kuriame žiūrovas tampa žuvyte“, – pasakojo instaliacijos autorius.

„Reikėjo ką nors daryti, kad kompozitoriaus minėjimas nebūtų dar vienos valstybinės laidotuvės, – pristatydamas parodą sakė jos kuratorius Š. Nakas. – J. Juzeliūnas iš savo mokinių visada reikalavo „žuvytės kūrinyje“, – kad visi sumanymai turėtų vidinės energijos, gyvybės. Paroda nėra tipinė, tai – bandymas diskutuoti su įprasta ir gana nuobodžia jubiliejų šventimo praktika. J. Juzeliūno idėjas pavertėme superuždaviniais sau patiems. Parodoje dalyvauja talentingi (ką čia slėpti – genialūs) menininkai.“

Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė ir parodos kuratorius, kompozitorius, Juliaus Juzeliūno mokinys Šarūnas Nakas. /Tomo Kapočiaus nuotrauka

Įdomiausias kūrinys – biografija

J. Juzeliūnas tyrinėjo ne europines muzikines kultūras, penkiskart vyko į Afriką, kur susitiko su muzikais. Neįprastos kelionės po tolimus kraštus (Nigeriją, Birmą, Tunisą, Kongą, Mauricijų, Madagaskarą), muzikinio folkloro studijos, domėjimasis lingvistika darė didelę įtaką. „Juzeliūnas išliko didžiausiu keliautoju sunkiais laikais – tai buvo tikra sensacija, ir jis to neslėpė, savo pasakojimais dalijosi privačiuose rateliuose ir viešose paskaitose“, – kalbėjo Š. Nakas.

Parodoje rodoma keliolika filmų ir projekcijų. Š. Nakas jau nuo 2008 metų kuria pasakojimus apie muzikus – seriją „100 istorijų: Nacionalinis muzikos legendų muziejus“. Juos yra rodęs nedideliuose muziejuose Vilniaus centre, tačiau visuomet laikinai. „Pradėjau šią seriją, nes norėjau apie menininkus papasakoti ne pakylėdamas ant pjedestalo, o priešingai, priartindamas prie žmogaus. Žmogaus biografija visada yra kūrinys, kurį (norėdamas to ar ne) jis kuria. Menininkų biografijos dažnai yra gerokai įdomesnis meno kūrinys nei pati jų meninė kūryba“, – įsitikinęs Šarūnas.

Julius Juzeliūnas grojo smuiku, vargonais, altu. /juzeliunas.com nuotrauka

Radijo klausėsi visu garsu

Iš Žeimelio Š. Nakas atvežė iškastos žemės grumstelį. Vienoje instaliacijų rodo kviečių grūdus su medumi, nes taip iki pietų visą gyvenimą maitinosi kompozitorius.

Kitoje salėje – operos „Žaidimas“ partitūra, keletas J. Juzeliūno daiktų: magnetofonas, efektų blokas, spausdinimo mašinėlė, nuotraukos iš jo darbo kabineto namuose. „Vasaromis gyvendamas Palangoje jis demonstratyviai garsiai klausydavo „Amerikos balso“. Taip pirmąkart sužinojau jo vardą – kažkoks žmogus balkone nežmoniškai garsiai klausėsi radijo. Man, gal dešimtmečiui, mama paaiškino: „Čia gyvena kompozitorius Juzeliūnas“, – prisiminė parodos kuratorius.

Kiti čia rodomi vaidybiniai filmai siejami su liūdnomis J. Juzeliūno istorijomis. Pirmoji – operos „Sukilėliai“ uždraudimo, kai prieš generalinę repeticiją teatro durys buvo užrakintos, o Komunistų partijos Centro komiteto nutarime J. Juzeliūno opera pavadinta „ideologiškai žalingu kūriniu“.

Dar po kelerių metų (1968) kompozitorius parašė libretą „Žaidimas“. Ir šios operos pastatymas vilkintas septynerius metus. Pirmąkart ji buvo atlikta kompozitoriui jau nebesant gyvam, 2007 metais, o antrąkart bus pagrota po mėnesio.

Atkūrė ir epochą

Parodos herojus – J. Juzeliūnas, tačiau joje dalyvavusių menininkų uždavinys – atgaivinti istorijoje reikšmingą epochą, kurioje augo ir kūrė iškilūs Lietuvos kūrėjai. „Į sovietinės priespaudos epochą sunku žvelgti ne per politines dulkes ir šiukšles, vis dėlto stengiamės nusikratyti prietarų, stebime vieno žmogaus istoriją. Monografinė paroda byloja ir apie gerokai platesnes laikotarpio problemas“, – svarstė Š. Nakas.

Šiemet sausį Kompozitorių sąjungos namuose kilo gaisras, sudegė 15 metų kauptas skaitmeninis garso įrašų archyvas, apgadintas interjeras ir pats pastatas, jis turėtų būti remontuojamas. Parodoje eksponuojami ir keli restauruoti daiktai iš šių istorinių, J. Juzeliūno sumanytų, namų.

Kompozitorius su žmona Danute prie namų sostinės Žvėryne, 1985 metai. /Valerijos Dichavičienės nuotrauka
„Žmogaus biografija visada yra kūrinys, kurį (norėdamas to ar ne) jis kuria“, - sakė Šarūnas Nakas. /Tomo Kapočiaus nuotrauka

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"