Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Juozo Masiulio knygynui – 110

 
Panevėžyje esančiam Juozo Masiulio knygynui suėjo 110 metų.
Panevėžyje esančiam Juozo Masiulio knygynui suėjo 110 metų. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

1905-aisiais Panevėžyje knygnešio Juozo Masiulio įkurtas knygynas ne tik iki šiol tebegyvuoja Aukštaitijos sostinėje, bet porą savo filialų įkūrė Vilniuje, vieną – Kaune.

Panevėžyje sausio 23-ąją atšvęstas Juozo Masiulio knygyno 110-asis jubiliejus. Pasidžiaugta, kad lietuviško žodžio skleidėjo įkurtas knygynas, pergyvenęs du karus, pusę šimtmečio trukusią sovietinę okupaciją, ne tik išgyveno ir išsaugojo įkūrėjo vardą, bet ir toliau plečiasi, kviesdamas žmones džiaugtis knygomis, pirkti jas ir skaityti.

Vyskupas Jonas Kauneckas pabrėžė, jog knygyno savininkas Juozas Masiulis buvo Panevėžio katedros mecentas.
Vyskupas Jonas Kauneckas pabrėžė, jog knygyno savininkas Juozas Masiulis buvo Panevėžio katedros mecentas.

Puoselėjo Lietuvą ir lietuvybę

Panevėžyje esantis Juozo Masiulio knygynas – viena iš seniausių lietuviškas tradicijas puoselėjanti šalies kultūros įstaiga. Knygnešys J. Masiulis, ne vienerius metus rizikuodamas gyvybe į Lietuvą iš Karaliaučiaus krašto nešiodavęs knygas, vos paskelbus lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą, Panevėžyje atidarė knygyną. Knygyno įkūrėjo anūkės Karolinos Masiulytės-Paliulienės vyras Arūnas Paliulis, šiuo metu besirūpinantis šalyje esančiais penkiais J. Masiulio knygynais, pabrėžė, jog Panevėžyje 1905-aisiais įkurtas knygynas buvo pats pirmasis lietuviškas knygynas visoje Lietuvoje.

A.Paliulis teigė neabejojantis, kad Lietuva ir lietuvybė išliko dėka tokių jos puoselėtojų kaip jo žmonos senelis. Dar iki knygyno įkūrimo ėmęsis knygnešio veiklos, J. Masiulis už draudžiąmų knygų gabenimą porą kartų carinės Rusijos administracijos, valdžiusios mūsų kraštą, buvo išsiųtas į tremtį Rusijoje. Anot A. Paliulio, simboliška tai, kad J. Masiulio knygynas, Panevėžyje įsikūręs Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių sankirtoje, ir toliau puoselėja lietuvybę ir skleidžia lietuvišką žodį. „Šis knygynas yra tapęs ir viso Panevėžio, ir vienos šeimos istorijos dalimi“, – teigė A. Paliulis.

Scena iš spektaklio apie Masiulių šeimos gyvenimą.
Scena iš spektaklio apie Masiulių šeimos gyvenimą.

Kultūrą nešė ant pečių

Knygyno įkūrėjo J. Masiulio anūkė Karolina Masiulytė-Paliulienė pabrėžė, kad jos senelis gimė Lietuvą valdžiusiai caro Rusijai ką tik uždraudus lietuvišką žodį – 1864-aisiais. „Suaugęs jis lietuviškąją kultūrą – tai yra knygas, į Lietuvą nešė ant pečių iš Karaliaučiaus“, – sakė K. Masiulytė-Paliulienė. Ji teigė neabejojanti, kad lietuviškos knygos žmonėms diegė nepriklausomybės siekį, vienijo juos, skatino pasijusti tauta. „Per lietuviškas knygas vykęs žmonių lavinimas, jų ugdymas tautą atvedė iki 1918-ųjų Vasario 16-osios“, – pabrėžė K. Masiulytė-Paliulienė. Ji akcentavo, jog Masiulių šeimoje buvo prisimenama ir pabrėžiama, jog atgavus lietuvišką spaudą, knygyne pardavinėjamas lietuviškai išspausdintas knygas žmonės graibstė net nežiūrėdami apie ką rašoma. Taip tuomet žmonės buvo išsiilgę sava kalba parašyto žodžio.

K. Masiulytė-Paliulienė sakė, jog jos senelio šeima, kurioje augo du vaikai, gyvenusi virš knygyno. Be jų buto, buvo ir aštuonių knygyno darbuotojų butai, tad visi drauge švęsdavo šventes, dalijosi rūpesčiais. 1940-aisiais J. Masiulis mirė. Pasak K. Masiulytės-Paliulienės, jos seneliui mirštant, po knygyno langais susirinkę religines giesmes giedojo Panevėžio katedros, kurios mecenatas jis buvo, choristai. Neilgai trukus po knygyno savininko mirties jo žmona su dukra per Vokietiją emigravo į JAV, sūnus (K. Masiulytės-Paliulienės tėtis) Jonas Masiulis išvyko gyventi į Prancūziją, ten gimė ir Karolina.

Karolina Masiulytė-Paliulienė džiaugėsi, kad jos senelio įkurtas knygynas nenustojo gyvavęs visą 110 metų.
Karolina Masiulytė-Paliulienė džiaugėsi, kad jos senelio įkurtas knygynas nenustojo gyvavęs visą 110 metų.

Knygynas be ateistinės literatūros

K. Masiulytė-Paliulienė pasakojo, kad sovietams knygyną nacionalizavus, jam vadovauti ėmėsi buvusi šio knygyno darbuotoja, kuri jame dirbo drauge su Masiulių šeima, Valerija Paulavičiūtė. Ši moteris, anot knygyno savininko anūkės, buvo sau iškėlusi šūkį, kad J. Masiulio knygyne, kuris buvo pervadintas centriniu Panevėžio knygynu, nebus jokios ateistinės literatūros. „Ši literatūra knygyne buvo tapusi deficitu, nes visas ateistines knygas iš savo atlyginimo supirkdavusi ir į makulatūrą atiduodavusi pati V. Paulavičiūtė“, – sakė K. Masiulytė-Paliulienė. Už puikiai vykdytą ateistinių knygų prekybos planą ši moteris buvo giriama sovietinių veikėjų.

K. Masiulytė-Paliulienė su JAV lietuvių emigrantų šeimoje gimusiu vyru Arūnu parvykę į Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, susigrąžino J. Masiulio knygyną ir jį toliau puoselėja. Knygyno jubiliejaus proga jį puoselėjantiems savininkams buvo išsakyta daug padėkų už šį kultūros židinį mieste, linkėta knygynui ir toliau sėkmingai gyvuoti ir sulaukti dar ne vieno šimto metų. Susirinkusiems į knygyno jubiliejaus iškilmes buvo parodytas Valerijaus Jevsejevo režisuotas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorių suvaidintas spektaklis iš Masiulių šeimos gyvenimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"