Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Juozo Miltinio teatras pažadėjo prisikelti

 
Scena iš spektaklio „Lietaus dievas“ Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Daugybė mūsų šalies, kaimyninės Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Lenkijos teatralų kovo 18-ąją, Juozinių išvakarėse, rinkosi į Panevėžį švęsti šiame Aukštaitijos mieste tris ketvirčius amžiaus gyvuojančio teatro jubiliejaus.

Atvyko ir daugybė kviestinių politikų, aplinkinių miestų vadovų, kultūrinį Lietuvos bei Panevėžio veidą formuojančių žmonių. Susirinkusiuosius teatras pasveikino premjera – režisieriaus Juliaus Dautarto režisuotu Alvydo Šlepiko parašytu kūriniu „Lietaus dievas“, kurį pjesės autorius vadina provincijos vaizdeliais. Šiuos vaizdelius stebinčių panevėžiečių ausis malonino scenos personažų tariami pažįstami vietovardžiai – Čičinsko kalnas, Upytė. Istorija liudija, kad kaip tik nuo Upytės ir prasidėjo Panevėžio istorija.

Teatro vadovas Linas Zaikauskas (nuotraukoje viduryje) pažadėjo Panevėžio dramos teatro prisikėlimą.

Teatro vadovo baimė

Jubiliejaus svečius sveikindamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas papasakojo, kaip prieš 25-erius metus, būdamas jaunas režisierius atvykęs į Panevėžį statyti pirmųjų savo spektaklių, bijojęs teatre tvyrojusios šio Didžiojo režisieriaus dvasios. „Baisu man ir šiandien. Juk esu atsakingas už teatro garbę, atsakau, kad jis ir vėl kiltų aukštyn“, – apie išgyvenamus jausmus kalbėjo didingą praeitį turinčio teatro vadovas. Jis pabrėžė, jog esantis pasirengęs prikelti šį teatrą.

Garbingos sukakties proga sveikinimą teatrui atsiuntusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog ši sukaktis svarbi visos šalies teatro istorijai. Prezidentės sveikinimas priminė, jog teatro įkūrėjas Juozas Miltinis buvo išskirtinė asmenybė, matoma toli už Lietuvos ribų. Pabrėžta, kad Panevėžio teatras buvęs asmenybių teatru, kuriame drauge su garsiuoju režisieriumi kūrė ir garsūs aktoriai Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Eugenija Šulgaitė bei kiti. Šie žmonės savąja kūryba išaugino sąmoningus, mąstančius, reiklius žiūrovus.

Panevėžio teatro žvaigždės Dalia Melėnaitė ir Enrikas Kačinskas.

Linkėjo išminties

Į teatro jubiliejaus šventę atvykęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog ruošdamasis šiam vizitui paprašė iš Panevėžio kilusių Vyriausybės administracijos darbuotojų surašyti savąsias mintis apie gimtojo miesto teatrą, kurias jis ir perskaitė nuo scenos. Premjero skaitomi išeivių iš Panevėžio žodžiai bylojo apie tai, kad galima pavydėti miestui, kurį išgarsino ne mūšiai, ne didikai, o teatras. Buvo prisiminta, kad sovietmečiu iš toliausių tolių į Panevėžį važiuodavo žmonės pamatyti režimo sąlygomis kūrusį laisvą žmogų – Juozą Miltinį. „Ir pats teatras padeda kurti laisvą žmogų ir laisvų žmonių visuomenę“, – pabrėžė A. Butkevičius, linkėdamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui būtent tokiam ir būti.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė, kad Panevėžio dramos teatras, brandinantis vis naujas kūrėjų kartas, išlaiko J. Miltinio dvasią bei turi ištikimų žiūrovų, ko jam gali pavydėti kiti teatrai. Ministras neslėpė, jog šio teatro istorijoje būta ir pakilimų, ir nusileidimų bei linkėjo skrydžio į šlovę bei pripažinimą. Teatro vadovui L. Zaikauskui ministras palinkėjo išminties vadovaujant teatrui, kuris turi savąją legendą, puikias tradicijas, gerą kolektyvą, įdirbį, patalpas, o svarbiausia – turi žiūrovų.

Scena iš spektaklio „Lietaus dievas“

Pažadas sukėlė abejonių

Po sveikinimų ir palinkėjimų prasidėjo spektaklis. Scenoje vyko drama kai nebejauna, bet itin gyvybinga Upytės gyventoja, įsigeidusi dukters klasioko, privertė jį būti savo vyru. Kita moteris visą spektaklio eigą vaikščiojo nėščia, o jam baigiantis pagimdė kūdikį, kurio laukė visas kaimas. Penkiolika metų Rusijoje išgyvenęs vyriškis parvykęs į Upytę susipyko su broliu dėl estetinių pažiūrų, nes mirusiems tėvams pastatytas paminklas jam pasirodė esąs kičas. Vaikinukų būrys aptarinėjo sultingas moterų krūtis, senoliai krimtosi, kad Lietuvos krepšininkai nepelni aukso, ieškota į šeško spąstus patekusio katino, atskrido NATO naikintuvas. Tas vyriškis, kuris Rusijoje buvo išgyvenęs penkiolika metų, pasirodė turįs šamano galių, kurias pasitelkęs suviliojo, ėmėsi išrenginėti, ištepliojo juodais dažais, o paskui su savimi išsivežė vietos bufetininkę. Tokia buvo kūrinio kulminacija.

Po šio teatro jubiliejaus proga pamatyto vaidinimo ir po jo vykusių vaišių ne vienas svetys teigė iš šventės išeinantis apsunkusia širdimi ir išgyvenantis abejonę ar teatro vadovo Lino Zaikausko pažadas (žr. rašinio pavadinimą) išsipildys.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"