Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

K. Musteikio retrospektyva iš visų pusių

 
2016 07 13 6:00
Šiemet Kęstutis Musteikis mini 60-metį, jei skaičiuotų ankstyviausius piešinius – ir beveik tiek pat kūrybos dešimtmečių. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniuje baigėsi pirmoji ir prasidėjo antroji skulptoriaus Kęstučio Musteikio paroda „Dvi pusės“. „Pirma pusė“ buvo surengta Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. „Arkos“ galerijoje atidaryta „Kita pusė“. Jos dvi tarsi mozaika susideda į K. Musteikio retrospektyvą. Kaip sakė pats menininkas, iš pakampių išknaisiojo ir jau pamirštų darbų.

K. Musteikio skulptūros stovi sostinės viešosiose erdvėse, Molėtuose, Juodkrantėje, kituose Lietuvos miestuose. Menininkas dirba su įvairiomis medžiagomis – ir monumentalistui nestandartinėmis, laikinomis: ledu, sniegu, ugnimi. Ledo skulptūras jis statydavo Švedijos ledo viešbutyje. Baltų skulptorių simpoziume yra sukūręs laikinąją skulptūrą iš nendrių „Lygiadienis“. Rudens lygiadienį meno kūrinį ant vandens prarijo ugnies liepsnos.

„Dvi pusės“ – skulptoriaus parodos po ilgos pertraukos. Sąjūdžio laikotarpiu jų K. Musteikis buvo surengęs Diuseldorfe (Vokietijoje) ir Lemonte (JAV). Šiemet menininkas mini 60-metį ir beveik tiek pat kūrybos dešimtmečių.

Skulptorius dirba su įvairiomis medžiagomis, ir ne tokiomis patvariomis kaip ledas ar ugnis. Baltų skulptorių simpoziume deginamos laikinos skulptūros.Asmeninio albumo nuotraukos

Pritrūko sienų

„Pirmoji pusė“ apėmė K. Musteikio skulptūrų fotografijas, seniuosius mažosios plastikos pavyzdžius, būta ir naujų darbų. Paroda tetruko dešimt dienų – „Antroji pusė“ išsikėlė į didesnes „Arkos“ sales, kur autorius surentė instaliacijų, atvežė akmens skulptūrų, meninių fotografijų.

Planavo iškabinti ir daugiau piešinių, tačiau, kaip dažnai nutinka menininkams, pritrūko sienų. „Skulptūrų pranašumas – jas galima išdėlioti erdvėje. Pradėjau iš pakampių traukti senus kūrinius. Susidėjęs juos į kitą erdvę gali dar kartą peržvelgti savo kūrybą. Pats žmogus yra įvairiapusis, tad ir mano kūryboje – įvairios pusės“, – kalbėjo Kęstutis.

K. Musteikis dirba su akmeniu, bronza, metalu, medžiu ir ne tokiu patvariu ledu ar sniegu. Šaltąsias skultūras kuria jau daugiau nei dešimtmetį. Kasmet vykdavo į Švediją, kur įkurtas Ledo viešbutis. Jo interjerus pjausto, lipdo, gludina menininkai, kad pavasarį pastatas ištirptų saulėje.

Ledą išpiešė auksu

Vis dėlto ledo skulptoriai sugalvojo, kaip išsaugoti ledo reljefus. Dvi galerijos Norvegijoje ir viena Karibuose jau aštuonerius metus kūrinius laiko šaldytuvuose. Ketvirtoji galerija neseniai buvo atidaryta Bergene – joje eksponuojami ir K. Musteikio ledo darbai.

Menininkai išmoko ne tik išsaugoti ledo reljefus, bet ir tapyti lede. Neseniai Bergene atidaryta ketvirtoji pasaulyje ledo galerija, kurioje – ir lietuvio kūriniai.

„Kiekviena medžiaga turi savo grožį. Pasikeitė darbo su akmeniu įrankiai, dabar jį galima išgraužti taip plonai, kaip smūginiais įrankiais nebūtų įmanoma. Bronza žavi spalva, ledas leidžia pasižiūrėti kiaurai, kaip ir stiklas, „gaudo“ šviesą ir kinta pagal apšvietimą“, – vardijo pašnekovas.

Menininkai išmoko ne tik išsaugoti ledo kūrybą, bet ir tapyti lede. „Įdėjome“ spalvą – paauksavome ledą. Prireikė daug eksperimentų, bet jau žinome, kaip nutapyti jame“, – tikino Kęstutis. Parodos Bergene tema – norvego Edvardo Muncho ir austro Gustavo Klimto „Bučinių“ interpretacijos.

Įkvėpimas – kilmės paieškos

K. Musteikį galima vadinti „baltistu“. Kas mitologijoje jį žavi? „Didelis noras pažinti, kokiu tikslu ateini į šį pasaulį ir ką jame turi nuveikti. Visgi menininkas – savotiškas Dievo kūrinijos vertėjas žmonėms. Būdamas jautrus detalėms jis atkreipia dėmesį į grožį ar neteisybę, parodo, perklausia žinomas mitologines, biblines tiesas“, – kalbėjo skulptorius.

Kęstučio sūnūs Argaudas ir Jogilas taip pat yra sukūrę laikinųjų skulptūrų.

Įdomūs jam – žmonijos istorijos paradoksai: Dievas nutarė sunaikinti blogus žmones, o Nojui pašnibždėjo pasistatyti laivą. Visi blogi žmonės žuvo – po šiai dienai pasaulyje liko tik geri.

Apie jam patinkamą biblinį žuvies simbolį menininkas perskaitė psichologo Carlo Gustavo Jungo raštuose. Užkliuvo tai, kad dauguma žmonių pasąmoningai mirtį įsivaizdavo atgimę žuvimi. „O lietuviškai šie žodžiai turi sąsajų: „žuvis“ ir „žūti“. Mane domina tokia kalbos etimologija, žodžių žaismas ir kilmės istorija – suteikia peno kūrybinei minčiai“, – sakė Kęstutis, dažnas simpoziumų dalyvis.

Skulptoriai šeimoje

K. Musteikio jaunesnysis brolis Vytautas – istorikas, taip pat skulptorius, su menu susipažinęs brolio dėka. Abu juokauja dabar su sniegu ir ledu žaidžiantys daugiau nei vaikystėje.

Kęstutis „Pirmąją pusę“ perkraustė iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo į „Arkos“ galeriją.Alinos Ožič nuotrauka

Kęstučio sūnūs Argaudas ir Jogilas taip pat yra sukūrę laikinų skulptūrų. Jo dukra Audrė – medikė, Ieva, baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą, išvyko į Italiją. „Anūkė Italijoje – puiki piešėja. Negali žinoti – kartais didelę įtaką padaro nebūtinai artimas žmogus. Kadaise pusbrolis, kuris neužsiėmė menais, parodė mane sudominusius piešinius – portretą, kurį pavertęs matai seną arba (jei aukštyn kojomis) jauną žmogų“, – prisiminė menininkas.

Kęstutis kuria beveik keturis dešimtmečius, o jei skaičiuotų ir ankstyviausius piešinius – nuo penkerių. Ledas ištirpsta, sudegusios skulptūros nepalieka pėdsako. Akmuo, sunkieji metalai – beveik amžinos medžiagos. „Palikimą kuria mokslininkai, architektai, dailininkai, dirbantys savuoju laikotarpiu. O skulptūra skirta istorinei atminčiai įamžinti. Patys rūpinamės jos įprasminimu. Kaip sakoma, žmogus, nežinantis savo istorijos, yra panašus į vaiką – jei nesididžiuoja savo praeitimi, lengva palikti gimtą žemę“, – įsitikinęs skulptorius.

Paroda „Kita pusė“ galerijoje „Arka“ veiks iki liepos 23 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"